Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-160-399/2016 pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja K. R., antstolė A. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė A. L. 2015-10-21 patvarkymu pareiškėjo V. M. skundo netenkino, jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0140/11/02163 persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0140/11/02163, ji vykdo išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-01 vykdomąjį raštą Nr. 1-1230-311/09 dėl 399,68 Eur skolos ir 28,20 Eur sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko V. M., atliekančio bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Pravieniškėse, Kaišiadorių r. Kadangi V. M. per įstatyme numatytą terminą skolos nesumokėjo, todėl buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai, o vykdant vykdomuosius dokumentus antstoliui priklauso vykdymo išlaidos, kurios išieškomos iš skolininko. Todėl skundžiamu patvarkymu nustatytas pasikeitusių vykdymo išlaidų dydis, tai pagrindžiant vykdymo išlaidų paskaičiavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo V. M. skundas dėl antstolio veiksmų, jam priimant patvarkymą dėl skolininkui priklausančių lėšų arešto, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Siccum“ skundą, bylos Nr. 3K-3-192/2005; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą, bylos Nr. 3K-3-541/2012; 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. U. skundą, bylos Nr. 3K-3-71/2015). Taigi vykdymo išlaidos gali būti skaičiuojamos ir išieškomos tik tinkamai įvykdžius įstatymo reikalavimus dėl raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo skolininkui. Antstolė A. L., 2011-10-03 patvarkymu priėmusi vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-01 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1230-311 dėl 1 380 Lt skolos išieškojimo iš V. M., 2011-10-03 surašė raginimą įvykdyti sprendimą. Raginimas skolininkui buvo įteiktas 2011-10-04 per Marijampolės pataisos namus (vykdomosios b. l. 13). Taigi apeliantas buvo tinkamai informuotas apie pradėtą vykdymo procesą, įteikiant jam raginimą įvykdyti sprendimą ir suteikiant galimybę išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei papildomų išlaidų. Raginime nurodyta, kad neįvykdžius jame nurodytų veiksmų nustatytu terminu, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra ir skolininkas papildomai privalės sumokėti visas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdymo išlaidas. V. M. skolos ir būtinųjų vykdymo išlaidų per raginime nurodytą terminą nesumokėjo. Todėl 2011-10-30 antstolė priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, kuriuo įpareigojo Marijampolės pataisos namus išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaičiuotas sumas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Minėtas patvarkymas skolininkui įteiktas 2011-11-05 (vykdomosios b. l. 15). 2015-04-16 antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas ir nurodė, kad būtinos vykdymo išlaidos sudaro 28 Eur, papildomos vykdymo išlaidos – 153,12 Eur (vykdomosios b. l. 32). Taigi skolininkas šiuo atveju pats laiku nesiėmė priemonių per raginime nustatytą terminą įvykdyti vykdomąjį dokumentą, dėl ko buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai skolai išieškoti bei už jų atlikimą patirtos papildomos vykdymo išlaidos, kurios sudaro 153,12 Eur (vykdomosios b. l. 32).

Apeliantas V. M. atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog antstolė nepagrįstai reikalauja papildomai sumokėti 100,70 Eur vykdymo išlaidų, kadangi 2015-09-22 antstolė atsiuntė patvarkymą dėl 112,33 Eur skolos sumokėjimo, o 2015-09-30 atsiuntė jau kitą patvarkymą, kuriame nurodyta 213,03 Eur skola. 2015-09-22 patvarkymuose dėl skolos (112,33 Eur) išieškojimo ir patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose yra nurodytas tik skolos ir būtinųjų vykdymo išlaidų likutis – 112,33 Eur, tačiau iš 2015-09-10 antstolės patvarkymo matyti, kad papildomos vykdymo išlaidos nebuvo visiškai padengtos (išieškotos iš skolininko). Antstolės 2015-09-10 patvarkyme dėl išieškotų lėšų paskirstymo nurodyta, jog išieškota lėšų suma yra 392,73 Eur (vykdomosios b. l. 49). Ši suma paskirstyta taip: trečios eilės išieškotojui VMI prie LR FM pervesta 315,55 Eur skolos (liko išieškoti 84,13 Eur skolos), papildomos vykdymo išlaidos – 77,18 Eur (liko išieškoti 75,94 Eur papildomų vykdymo išlaidų). Iš viso liko nepadengta: 84,13 Eur skolos, 28,20 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 75,94 Eur papildomų vykdymo išlaidų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 44 punkte nustatyta, kad pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos, antstolis skolininkui pakartotinai siunčia vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė A. L. nuo 2015-04-16 iki 2015-09-30 patyrė naujų vykdymo išlaidų dėl priimtų patvarkymų (5 vnt.), nuorašų darymo (10 vnt.), pašto išlaidų, antstolė 2015-09-30 pakartotinai apskaičiavo vykdymo išlaidas ir nurodė, jog papildomos vykdymo išlaidos sudaro jau nebe 153,12 Eur, o 177,88 Eur sumą, t. y. padidėjo 24,76 Eur suma (vykdomosios b. l. 52). Šis vykdymo išlaidų apskaičiavimas kartu su 2015-09-30 patvarkymu areštuoti lėšas buvo išsiųstas ir skolininkui V. M.. Kadangi iki 2015-09-30 iš skolininko išieškotų lėšų buvo padengta 77,18 Eur papildomų vykdymo išlaidų, likusi išieškoti papildomų vykdymo išlaidų suma sudaro 100,70 Eur (75,94 Eur + 24,76 Eur), o likusios nepadengtos skolos ir vykdymo išlaidų bendra suma sudaro 213,03 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytus dydžius. Todėl apelianto argumentai dėl nepagrįsto vykdymo išlaidų apskaičiavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Atžvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.