Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-355-227/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-04
Bylos Nr.
2A-355-227/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
D. J.-S., D. J.
Trečiasis asmuo
Anykščių rajono notarų biuro

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-355-227/2010

Vaida Dirgėlienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)21.4.2.6; 25.3; 45.6; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovams advokatui A. B., įgaliotam asmeniui V. B.,

atsakovei D. J.-S., jos atstovams advokatui E. K. ir įgaliotam asmeniui R. V. G.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-834/2010 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei D. J. – S. tretiesiems asmenims Anykščių rajono notarų biuro notarei R. B., V. M., A. M., A. M. dėl pirkimo - pardavimo sutarties ir pirkimo - pardavimo akto pripažinimo negaliojančia bei perdavimo - priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais ir pirkėjo teisių pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. S. 2008-09-03 kreipėsi teismą, prašydamas:

1) pripažinti negaliojančia 2006-04-12 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjų A. M., A. M., V. M. ir pirkėjos D. J. dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalį dėl pirkėjos D. J.;

2) pripažinti negaliojančia 2006-04-12 perdavimo –priėmimo akto dalį dėl pirkėjos D. J.;

3) pripažinti ieškovui A. S. pirkėjo teises pagal 2006-04-12 gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį;

4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje (T. 1, b.l. 3-5) ir dublike (T. 1, b.l. 46-47) nurodė, kad 2006 m. kovo mėn. pradžioje su atsakove D. J. – S. susitarė, kad ji padės įsigyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini), toli nuo parduotuvių, ambulatorijos, yra invalidas, todėl jam pačiam buvo sunku pasirūpinti visais namo pirkimo reikalais. Gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui ieškovas 2006-03-07 pervedė į atsakovės sąskaitą 30 000 Lt. 2006-04-12 iš A. M., V. M. ir A. M. buvo nupirktas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2006 m. vasarą susiremontavo namo stogą ir 2006 m. rugsėjį įsikėlė į jį gyventi ir jame gyvena iki šiol. Vėliau ieškovas išsiaiškino, kad gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta ne jo, o atsakovės D. J. vardu, nors pirkti už jo pinigus. Pagal CK 1.90 str. šis sandoris laikytinas negaliojančiu, nes sudarytas suklydus dėl sandorio šalies. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad tikrasis gyvenamojo namo pirkėjas yra jis: jis pats derėjosi su pardavėjais dėl kainos, davė pinigus už gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, remontavo namo stogą, įsikėlė ten gyventi ir gyvena iki šiol. Pirkimo – pardavimo sandorio pasirašymo pas notarę metu ieškovas nedalyvavo, o laukė laukiamajame, sutarties teksto neskaitė ir manė, kad namas nupirktas jam. Atsakovė suklaidino ieškovą dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių, pasinaudodama ieškovo negalia ir patiklumu, suklaidino, kad nekilnojamasis turtas perkamas ieškovui, ir nutylėjo, jog gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai už ieškovo pinigus perkami ne ieškovui, o atsakovei asmenine nuosavybe, todėl minėta 2006-04-12 pirkimo – pardavimo sutarties dalis dėl pirkėjos D. J. kartu pripažintina negaliojančia pagal CK 1.91 str.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2010-02-11 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 3500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 147,40 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Teismas rodė, kad suklydimą dėl sandorio CK 1.90 str. prasme galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Pats ieškovas pirmos instancijos teismo posėdžių metu nurodė, jog namus pirko atsakovei, kuri turėjo kartu gyventi ir jį prižiūrėti. Liudytojas S. J., kuris dalyvavo kartu sudarant sandorį, parodė, jog ieškovas atsakovei pervedė 30 000 Lt, namai buvo perkami gyventi ieškovui, tačiau buvo sutarta pirkti atsakovės vardu, kad jam mirus jie neatitektų valstybei. Ieškovas ir visi sandorio metu dalyvavę asmenys suprato, kad namai perkami atsakovės vardu, bet ieškovo pinigais. Ši teismo išvada paremta liudytojų parodymais, kuriais abejoti teismas neturėjo pagrindo. Teismas nurodė, kad šie liudytojo S. J. parodymai iš dalies sutampa ir su paties ieškovo A. S. paaiškinimais, kuris paaiškino, jog namus pirko atsakovei, kuri turėjo kartu su juo gyventi ir po jo mirties jai viskas būtų likę. Teismas nurodė, kad ieškovui priežiūros nereikia, jis pats susitvarko, nenustatyta, kad ieškovas dėl sveikatos būklės ar dėl amžiaus negalėjo suprasti, kieno vardu perkamas gyvenamasis namas su ūkio pastatais. Teismas padarė išvadą, kad visi sandorio sudarymo dieną dalyvavę asmenys, tarp kurių ir ieškovas, suprato, kad namai bus forminami atsakovės vardu, todėl nėra pagrindo pripažinti sudarytomis dėl suklydimo 2006-04-12 pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl pirkėjos D. J. bei 2006-04-12 perdavimo –priėmimo akto dalį dėl pirkėjos D. J..

Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo prašymo jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas, nurodė, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutas yra pirmenybės teisės gynimo būdas. Ieškovas A. S. nebuvo parduodamo gyvenamojo namo, dėl kurio yra kilęs ginčas bendrasavininkis, todėl šiuo atveju neturėtų būti taikomas pirmenybės teisės gynimo būdas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ieškovui perkelti pirkėjo teises į gyvenamąjį namą su ūkio pastatais pagal 2006-04-12 pirkimo - pardavimo sutartį.

Teismas sumažino iš ieškovo priteistinas atsakovės išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad atsakovė sumokėjo advokatei V. L. sumokėjo 1300 Lt (b.l. 200) ir 700 Lt (b.l. 199), advokatui E. K. sumokėjo 5000 Lt. Teismas nurodytas sumas sumažino, atsižvelgiant į advokatų darbo ir laiko sąnaudas, ir priteisė iš ieškovo 3500 Lt už advokatų teisinę pagalbą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (T. 2, b.l. 12-14) ieškovas A. S. prašė Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-02-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas – apeliantas nurodė, kad ieškovei perduota pinigai buvo nedovanoti: tai ženkli pinigų suma, kuri yra paskutinės ieškovo santaupos, ieškovas gyvena tik iš nedidelės pensijos, yra senyvo amžiaus, ligotas, reikalingas priežiūros, netekęs 70 proc. darbingumo. Tai, kad ši pinigų suma buvo nedovanota, patvirtina tai, kad jis dalyvavo pirkimo – pardavimo sutarties sudaryme, apžiūrint namą, įforminant dokumentus. Jis nuo pat pradžių ketino gyventi namų valdoje kaip savo: ją remontavo, prižiūrėjo, atsakovė pati patvirtino, kad negalėdama su ieškovu gyventi, iš namų išsikėlė. Ieškovas nurodė, kad atsakovei iš esmės buvo perduoti pinigai tam, kad įgijus ginčo pastatus, ieškovė kartu su atsakovų gyventu ir jį prižiūrėtų, t.y. iš esmės kitoks sandoris nei buvo sudarytas notaro kontoroje. Pirmos instancijos teismo sprendime nenurodyta, kodėl pirkimo – pardavimo sutartyje neteisingai nurodytas mokėtojas (buvo perkama ieškovo lėšomis) ir sutarties esmė, pobūdis (ieškovo priežiūra ir išlaikymas). 30 000 Lt sumos perdavimas ieškovei negali būti laikoma dovanojimu ir dėl to, kad neatitinka sandorio formos reikalavimo (CK 6.469 str., 1.73 str., 1.74 str.). Dėl amžiaus, blogos sveikatos būklės, išsilavinimo stokos, neteisingų atsakovės bei notarės veiksmų, esminės sandorio aplinkybės (namų įgijimas ieškovo gyvenimui, atsakovės ieškovo priežiūra ir išlaikymas) nebuvo nurodytos sudaromoje sutartyje, todėl ieškovas buvo suklaidintas ir apgautas dėl esminių sudaromo sandorio elementų, jo turinio. Todėl sandoris negaliojantis pagal CK 1.80, 1.81, 1.87, 1.90, 1.91 str.

Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo instituto netaikymo, apeliantas nurodė, kad pagal CK 1.138 str. 1, 5 ir 8 p. teismas civilinės teises gina: pripažindamas šias teises, nutraukdamas ar pakeisdamas teisinį santykį bei kitais įstatymų nustatytais būdais. Atsakovė iš ginčo namų valdos išsikėlė, ieškovu nesirūpino, t.y. iš esmės pažeidė jų susitarimą gyventi kartu ir rūpintis bei prižiūrėti ieškovą, atsisako tai daryti ateityje, nesąžiningai neigia tokio susitarimo buvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visokeriopos civilinių teisių teisminės gynimo principą, turėjo teisingai nustatyti šalių teisinius santykius ir konstatuoti jų pažeidimą dėl atsakovės kaltės bei atitinkamai juos pakeisti, perkeliant ieškovui pirkėjo teises.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (T. 2, b.l. 30-32) atsakovė D. J. – S. prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pirmos instancijos teismas įvertino trečiųjų asmenų parodymus, paties ieškovo paaiškinimus ir kitą bylos medžiagą dėl ginčo šalių valios susiformavimo ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas siekė sudaryti būtent nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, ir jam buvo žinoma, kad sutartis sudaroma atsakovės vardu. Pirminiu ieškiniu ieškovas nekėlė klausimo dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo, todėl taip pat nereikalavo ginčo sandorio pripažinti pagal savo prigimtį kitokios rūšies sutartimi, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo klausimų dėl ieškovo darbingumo, būtinybės jį išlaikyti ir kt. Atsakovė nurodė, kad teismas teisingai išsprendė klausimą dėl pirkėjo teisių pripažinimo ieškovo naudai pagal ginčo sandorį, o ieškovas nereikalavo jo teisių ginti kitais CK 1.138 str. numatytais būdais, todėl jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais išeina už pareikšto ieškinio ribų, todėl negali būti svarstomi apeliacine tvarka. Už apeliacinio skundo ribų ieškovas išeina ir nurodydamas, kad pirmos instancijos teismas netaikė CK 1.80 str. 1.181 str. ir 1.87 str., nes ieškinyje prašė pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 str. ir 1.91 str. pagrindu.

Ieškovas ginčija ne visą 2006-04-12 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarti, o tik jos dalį dėl pirkėjos . Pagal CK 6.226 str. 1 d. vienos sutarties sąlygos negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties. CK 6.305 str. 1 d. suformuluota pirkimo-pardavimo sutarties samprata leidžia daryti išvadą, kad pirkėjas, kaip sutarties šalis, yra esminė ir privaloma pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga, todėl sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojanti dalyje dėl pirkėjo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.).

Ieškovas – apeliantas A. S. byloje ginčijo 2006-04-12 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjų A. M., A. M., V. M. ir pirkėjos D. J. dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 2006-04-12 perdavimo –priėmimo akto galiojimą dalyje dėl pirkėjos D. J.. Ieškovas prašė pripažinti 2006-04-12 pirkimo – pardavimo sutartį ir perdavimo –priėmimo aktą negaliojančius, kaip sudarytus sudarytos dėl apgaulės ir iš esmės suklydus, t.y. CK 1.90 str. ir 1.91 str. pagrindu.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, paties ieškovo paaiškinimus ir byloje esančius dokumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad visi sandorio dieną dalyvavę asmenys, tame tarpe ieškovas, perkant namus suprato, kad namai bus forminami atsakovės vardu ir todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ginčo sandorio ir perdavimo – priėmimo akto. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad sandoris sudarytas iš esmės suklydus dėl sandorio šalies, nes jis (ieškovas) buvo įsitikinęs, kad tikrasis gyvenamojo namo pirkėjas yra jis, yra paneigta kitais byloje esančiais ir teismo sprendime aptartais įrodymais. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, leidžiančių daryti priešingą išvadą nei padaryta pirmosios instancijos teismo ir pripažinti ginčijamą sutartį ir perdavimo – priėmimo akto negaliojančiais ieškinyje nurodytais pagrindais.

Pagal CK 1.90 str. dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jei konstatuojamas suklydimo faktas ir jo esmingumas. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Šiuo atveju ieškovas nurodė, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris turi valios trūkumų, nes 2006-04-12 pirkimo – pardavimo sutartyje pirkėju turėjo būti įvardinta ne atsakovė D. J. (S.), o ieškovas A. S., t.y. pagal šią sutartį perkamas nekilnojamasis turtas turėjo būti įsigyjamas ne atsakovės, o ieškovo vardu. Šias ieškovo aplinkybes, kurios sudaro faktinį ieškinio pagrindą, paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Byloje pateikta atsakovės D. J. 2007-02-07 pareiškimas policijai (T. 1, b.l. 78) apie įsilaužimą į pagal ginčijamą sutartį įsigytą gyvenamąjį namą, kuriame ieškovas įvardijamas nuomininku, pagal 2008-06-13 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (T. 1, b.l. 79-80) atsakovė iš Lietuvos Respublikos įsigijo valstybinės žemės, ant kurios pastatyti pastatai. Taigi atsakovė tvarkėsi su ginčo nekilnojamu turtu kaip visavertė šio turto savininkė. Be to byloje pateikta 2006-12-12 pažyma apie ieškovo A. S. deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 85) ir gyvenamosios vietos deklaracija, kurioje ieškovo A. S. gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šios gyvenamosios vietos savininke nurodyta atsakovė D. J.. Pažymėtina, kad minėtą gyvenamosios vietos deklaraciją pasirašė Migracijos poskyrio specialistė bei pats ieškovas ir atsakovė, patvirtindami deklaracijoje nurodytų aplinkybių teisingumą. Liudytojas S. J., kuris padėjo tvarkyti sandorio sudarymo reikalus, buvo kartu nuvykęs pas notarę, sudarant sandorį, vėliau padėjo tvarkyti įsigytą turtą, nurodė, kad buvo sutarta namus pirkti atsakovės vardu, nes ieškovas bijojo, kad jam mirus, namai neatitektų valstybei, ieškovas suprato, kad namai perkami atsakovės vardu jo lėšomis. Liudytojas taip pat nurodė, kad nors namai buvo perkami atsakovės vardu, bet ieškovas juose turėjo gyventi iki mirties, o po jie turėjo likti atsakovei (T. 1, b.l. 111-112). Šiuos liudytojo S. J. parodymus iš dalies patvirtina paties ieškovo paaiškinimai, kad atsakovė turėjo gyventi kartu su atsakovu ir jį prižiūrėti, o po mirties įgytas turtas būtų atitekęs jai (T. 1, b.l. 96). Trečiųjų asmenų V. M., A. M., A. M. paaiškinimai (T. 1, b.l. 97-98) taip pat patvirtina, kad pardavėjai suprato, kad nekilnojamas turtas perkamas atsakovės vardu, tačiau buvo galima suprasti, kad ieškovas juose gyvens. A. M. nurodė, kad atsakovė po sandorio sudarymo kavinėje papasakojo jai, kad pinigus turto įsigijimui jai davė dėdė (ieškovas). Liudytojai Ž. P., R. Š. bei S. Č. patvirtino, kad namas buvo perkamas atsakovės vardu. Ieškovas taip pat neįrodė apinkybės, kad atsakovės buvo suklaidintas ar apgautas. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas žinojo ir perkant namą suprato, kad namai bus forminami atsakovės vardu. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančių 2006-04-12 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjų A. M., A. M., V. M. ir pirkėjos D. J. dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ieškovo nurodytoje dalyje dėl pirkėjos D. J.. Pagrindų, leidžiančių ieškovui perkelti pirkėjo teises ir pareigas taip pat nenustatyta.

Byloje nustatyta ir šalys neginčijo, kad ieškovas perdavė atsakovei 30 000 Lt pinigų sumą. Ieškovas teigia, kad pinigai atsakovei buvo ne dovanoti, o perduoti namo pirkimui ir apeliaciniame skunde iškelia ginčą dėl pinigų dovanojimo sandorio formos. Jis taip pat nurodo, kad buvo pažeistas jo(ieškovo) ir atsakovės susitarimas jį prižiūrėti. Pažymėtina, kad šios aplinkybės išeina už ieškinio ribų ir kartu apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, nes CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmos instancijos teisme. Ieškovas ieškiniu nereikalavo pripažinti negaliojančiu 30 000 Lt atsakovei dovanojimo sandorio, neginčijo jo dėl sandorio formos nesilaikymo ar kitais pagrindais, taip pat nekėlė jokių kitų reikalavimų, susijusių su 30 000 Lt sumos perdavimu atsakovei. Ieškovas taip pat neįrodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad iš esmės siekė sudaryti kitokį sandorį ar sandorį kitokiomis sąlygomis, o ginčijo tik 2006-04-12 pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl pirkėjos D. J.. Todėl nėra pagrindo analizuoti apeliaciniame skunde iškeltų naujų aplinkybių, bei reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė patikslintą ieškinį , kuriame nurodė buvus rentos santykius tarp jo ir atsakovės - t. 1, b.l. 150. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas ir todėl 2009-12-21 nutartimi atsisakė jį priimti. Dėl šios aplinkybės teismas netyrė jame nurodytų aplinkybių, jų neanalizavo ir dėl jų sprendime nepasisakė. Todėl teisėjų kolegija dėl jų taip pat nepasisako. Pastebėtina, kad tai neužkerta kelio kelti minėtų reikalavimų ir juos įrodinėti, bei ginčyti 2006-04-12 pirkimo – pardavimo sutarties kitais pagrindais, paduodant ieškinį bendra ieškinio teisenos tvarka. Kadangi nebuvo priimtas ieškinys, kitos apelianto nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, sprendžiant pirmos instancijos teismo 2010-02-11 sprendimo pagrįstumo ir teisingumo klausimą.

Kolegija konstatuoja, kad šioje byloje Anykščių rajono apylinkės teismas, neišeidamas už ieškinio ribų, byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo, todėl sprendimą naikinti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais, jame nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl apeliacinis skundas atmestinas ir iš apelianto priteistinos ieškovui jo turėtos atstovavimo išlaidos (CPK 93 str., 88 str.1d. 6p, 98 str.) , valstybei - teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1d. 3p).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. S., a. k(duomenys neskelbtini) 31,05 Lt (trisdešimt vieną litą penkis centus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėLaimutė Jankauskaitė