Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį dėl palikimo priėmimo fakto pripažinimo neteisėtu ir termino palikimui priimti atnaujinimo, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Mirties momentu S. K. buvo netekėjusi, vaikų neturėjo (b. l. 83). Pareiškėja yra S. K. motina (b. l. 43, 44), kuri, būdama antros eilės S. K. įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šiuo metu siekia įgyvendinti teisę į S. K. palikimą. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Testamentų registro duomenų nustatyta, kad S. K. testamento nepaliko, po S. K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties į Vilniaus miesto 34-ąjį notarų biurą, kuriam pavesta vesti jos turto paveldėjimo bylą, dėl palikimo priėmimo pareiškėja ar kiti įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, todėl pareiškimą dėl S. K. palikimo priėmimo Lietuvos Respublikos vardu 2018 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 34-ajam notarų biurui pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (b. l. 33-34, 47, 61). Šis faktas 2018 m. balandžio 19 d. buvo registruotas Testamentų registre (b. l. 33-34). Remiantis Nekilnojamojo turto, Kelių transporto priemonių registrų duomenimis nustatyta, kad mirties momentu S. K. nuosavybės teise neturėjo nekilnojamojo turto, registruotinų transporto priemonių (b. l. 9, 30-32, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto 34-ajame notarų biure vedamoje S. K. paveldėjimo byloje šiuo metu yra surinkti duomenys tik apie palikėjai priklausančias pinigines lėšas, t. y. pinigines lėšas, esančias Luminor Bank AB pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3654,22 Eur), pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (5125,88 Eur), pinigines lėšas, esančias Luminor Bank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2,45 Eur) (b. l. 73). Taip pat byloje yra duomenų apie kreditorių turimas reikalavimo teises į S. K. (b. l. 60, 76).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias paveldėjimo teisės normas, yra nurodyta, kad paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo teisinius santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009, 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Atsižvelgiant į tai, byloje pirmiausia spręstinas ieškovės prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti.

Dėl ieškovės prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti

Ieškovė prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą S. K. palikimui priimti grindžia keliomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirma, ieškovei nebuvo žinoma apie S. K. palikimą, apie jo faktą ieškovei tapo žinoma tik gavus raštą iš notarės, informavusios ją, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė prašymą išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į S. K. palikimą. Antra, po dukters mirties ieškovė dėl pablogėjusios sveikatos būklės sunkiai suvokė aplinką.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Byloje nustatyta, kad per įstatymo nustatytą terminą niekas iš įstatyminių įpėdinių S. K. palikimo nepriėmė, dėl ko pareiškimą notarei dėl S. K. palikimo priėmimo Lietuvos Respublikos vardu 2018 m. balandžio 18 d. pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Paveldėjimo teisės liudijimas į S. K. palikimą Lietuvos Respublikai kol kas nėra išduotas, o Lietuvos Respublika nėra patyrusi išlaidų, susijusių su S. K. palikimo priėmimo (b. l. 58-59). Nurodytos aplinkybės, įvertinus CK 5.57 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad teismui pratęsus terminą palikimui priimti CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį, liudija, kad termino ieškovei atnaujinimas bet kuriuo atveju nepažeis civilinių teisinių santykių stabilumo.

Byloje nustatyta, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė tik 2018 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 1). Nors ieškovė CK 5.20 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido pakankamai žymiai – daugiau nei tris metus, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne ieškovės sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti dukters palikimą, bet tai, jog ieškovė, iki mirties gyvenusi su dukra, buvo įsitikinusi, kad S. K. paveldėtino turto neturi. Tokią aplinkybę pagrindžia nustatytos aplinkybės, kad S. K. mirties momentu neturėjo nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovei buvo ar turėjo būti žinoma apie S. K. pinigines lėšas jos vardu atidarytose banko sąskaitose (CPK 178, 185 straipsniai). Duomenų apie kitą S. K. valdytą turtą byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Todėl, teismo vertinimu, ši ieškovės nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie S. K. turimą turtą, į kurį ieškovė gali pretenduoti, pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios terminas S. K. palikimui priimti ieškovei yra atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pripažindamas minėtą aplinkybę svarbia CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad ieškovė siekia įgyvendinti teisę į jai itin artimo asmens – dukters, palikimą, ją įgyvendindama veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys jos sveikatos būklę iki ir po dukters mirties (b. l. 45, 48-49), kreipimasis į teismą nedelsiant po to, kai iš Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro ieškovė gavo 2018 m. balandžio 26 d. raštą dėl S. K. turto paveldėjimo (b. l. 6). Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų teismas mano esant pagrindą atnaujinti ieškovės praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Dėl palikimo priėmimo valstybės vardu pripažinimo neteisėtu

Ieškovė pareiškime nurodė reikalavimą pripažinti juridinį faktą, kad S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė valstybė neteisėtu. Nors šį reikalavimą ieškovė formuluoja kaip reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pagal pareiškime dėstomą jo pagrindą, suformuluotą reikalavimą ji siekia ne juridinio fakto, kurio buvimą patvirtinančių dokumentų negali gauti ar atkurti, nustatymo (CPK 445 straipsnis), o palikimo priėmimo valstybės vardu pripažinimo neteisėtu (CK 5.8 straipsnis). Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nurodo sutinkanti, jam neprieštaraujanti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priima atsakovės šio reikalavimo pripažinimą ir ieškinį šioje dalyje tenkina (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad ieškinio šioje dalyje pripažinimo priėmimas nepažeidžia imperatyvių teisės normų, viešojo intereso, trečiųjų asmenų įstatymų saugomų teisių ir interesų. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra antros eilės S. K. įpėdinė, kurios valios dėl S. K. palikimo priėmimo išreiškimas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu būtų paneigęs valstybės teisę į S. K. palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nors Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos valstybės vardu yra priėmusi S. K. palikimą, paveldėjimo teisės liudijimas į S. K. palikimą iki šiol nėra išduotas, atsakovė jokių išlaidų dėl S. K. palikimo priėmimo nėra patyrusi. Todėl šio reikalavimo patenkinimas, jokių teisinių pasekmių, įvertinus CK 5.57 straipsnio 2 dalį, atsakovei neturės.

Dėl įpareigojimo Testamentų registrą anuliuoti, atšaukti ar kitaip panaikinti įrašą dėl palikimo priėmimo fakto

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o tai nustatęs priėmęs ieškinį, bylą nutraukia, išskyrus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Ieškovė pastarąjį reikalavimą dėl įpareigojimo Testamentų registrą anuliuoti, atšaukti ar kitaip panaikinti įrašą dėl palikimo priėmimo fakto sieja ne su tam tikrais neteisėtais atsakovės veiksmais, kuriais galimai buvo pažeista ieškovės subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesais (CPK 5 straipsnis), o su valstybės įgalioto subjekto tvarkyti Testamentų registrą veiksmais, kuriuos jis įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis turėtų atlikti, jeigu ieškovės reikalavimas dėl S. K. palikimo priėmimo valstybės vardu pripažinimo neteisėtu būtų patenkintas. Todėl toks ieškovės reikalavimas, kildinamas ne iš ieškovės teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo, o galimai jai palankaus teismo sprendimo, jo vykdymo, pripažintinas nenagrinėtinu civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Testamentų registro duomenys, teismui priėmus šį sprendimą, taisytini Testamentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 „Dėl testamentų registro reorganizavimo ir testamentų registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Ieškovė byloje patyrė 150 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 3, 103). Įvertinus tai, kad ieškinio patenkinimą lėmė ieškovės prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti patenkinimas, teismas mano nesant pagrindo šias ieškovės patirtas išlaidas priskirti atsakovei, nes jas sąlygojo pačios ieškovės elgesys (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėja

nutarė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios dukters S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Pripažinti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą valstybės vardu 2018 m. balandžio 18 d. (palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas Testamentų registre Nr. 320180021177), neteisėtu.

Nutraukti bylą dalyje dėl įpareigojimo Testamentų registrą anuliuoti, atšaukti ar kitaip panaikinti įrašą dėl S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo valstybės vardu fakto.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.