- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- II-192-903/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00098-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- I. J.
- Advokatai
- Aleksanderis Višnevskis
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Vaidui Kurmiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio (Aleksander Višnevski) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2024 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-2275-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2024 m. vasario 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-995-2024 I. J. už tai, kad jis 2024 m. vasario 17 d. 13.45 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pakartotinai vairavo automobilį „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nes teisė vairuoti yra atimta.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-2275-2024 I. J. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) ANK 424 straipsnio 5 dalyje, paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėnesiui bei automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 118 120,00 Eur konfiskavimas.
Šalies argumentai
I. J. atstovas advokatas A. Višnevskis skundu prašo panaikinti Institucijos 2024 m. vasario 29 d. nutarimą bei nepripažinti I. J. kaltu padarius nutarime nurodytą administracinį pažeidimą. Skunde nurodyta, kad I. J. (toliau – Pareiškėjas) paaiškina, jog 2024 m. vasario 17 d., jam esant ofise, apie pietus, pareiškėjui paskambino susijaudinusi draugė, su kuria pareiškėjas gyvena ir turi bendrą dukrą, bei pranešė, jog jų dukrai bloga, kad ji dūsta. Pareiškėjas, išgirdęs susijaudinusį draugės balsą, taip pat susijaudino dėl dukters sveikatos ir gyvybės, nieko nelaukdamas pradėjo skambinti savo vairuotojui ir, jam neprisiskambinęs, atsisėdo prie automobilio vairo ir važiavo namo, kad kuo greičiau nuvežti dukrą į gydymo įstaigą. Pareiškėjas po draugės skambučio labai susijaudino, kadangi labai išsigando dėl savo dukters sveikatos ir gyvybės. Pareiškėjui važiuojant namo pasiimti dukters, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo surašytas protokolas. Pagal ANK 16 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61- 495/2022, 2AT-63-976/2022). Nagrinėjamu atveju yra visos būtinojo reikalingumo sąlygos, kurioms esant Pareiškėjas neturi atsakyti už nutarime nurodyta neva jo padarytą administracinį nusižengimą: 1) Pareiškėjo dukra duso ir šie simptomai labai išgąsdino tiek pareiškėją, tiek jo draugę; 2) esant vaiko dusimo požymiams, išgirdus jo draugės susijaudinusį balsą, jis pagrįstai bijojo, kad jo dukters gyvybei gresia pavojus; 3) pavojus buvo akivaizdus, esant dukters dusimui, pareiškėjas išsigando, kad vaikas gali uždusti, juo labiau kad vaikas yra mažas, negalintis apibrėžti savo būklės; 4) vaiko gyvybei gręsiantis pavojus galėjo būti pašalintas tik apsilankius pas gydytoją specialistą, o vairuotojo ar kitų asmenų, kurie galėtų pareiškėją nuvežti namo, o vėliau į ligoninę, šalia jo nebuvo; 5) Pareiškėjo padaryta žala, kuri pasireiškė padarytu administraciniu nusižengimu, yra akivaizdžiai mažesnė, negu tuo metu gręsiantis pavojus pareiškėjo dukters gyvybei dėl dukters stebimų simptomų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos Pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą vertinti kaip padarytą dėl būtinojo reikalingumo. Dėl to Pareiškėjas už padarytą nusižengimą neturėtų būti traukiamas atsakomybėn.
Skundo dalyje „Dėl konfiskuotino turto vertės“ nurodyta, kad viena iš Pareiškėjui paskirtų administracinių poveikių priemonių yra paskirtas daikto konfiskavimas - konfiskuotino turto - automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 118 120 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, jam paskirta administracinė poveikio priemonė, t. y. konfiskavimas, atsižvelgiant į pareiškėjo padarytą nusižengimą bei į visas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, yra neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Nors ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju - transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, pažymėtina, kad tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, tačiau, nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra ne kartą pasisakyta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas yra galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecija spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas Pareiškėjo yra padarytas iš esmės dėl jo dukros gyvybei iškilusio pavojaus, iš susijaudinimo, bei atsižvelgiant į konfiskuotino automobilio vertę, kuri yra 118 120 Eur, visos automobilio vertės konfiskavimas akivaizdžiai neatitiks proporcingumo principo, dėl to prašoma sumažinti konfiskuotinos sumos dydį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog nusižengimas I. J. atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai ir įrodytas AN byloje esančia medžiaga (AN protokolas, tarnybinis pranešimas, vaizdo ir garso įrašai). Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. J. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda - 900 eurų bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 21 mėnesiui. Šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai, kad 2024 m. vasario 17 d. 13.45 val. Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. J.. Iš jį sustabdžiusių pareigūnų mobiliosiomis vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis darytų vaizdo įrašų matyti, kad sustabdytas vairuotojas jį sustabdžiusiems pareigūnams apie tai, kad jo dukrai bloga, kad ji dūsta neužsimena, o su pareigūnais bendrauja dėl jam taikyto specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vėliau pareigūnų prašymu grįžęs į nusižengimo vietą, nes už padarytą nusižengimą priverstinai į saugojimo aikštelę buvo nuvežamas jo vairuotas automobilis, pareigūnams nurodo, kad užtruko, nes buvo nuvykęs pavalgyti. Skunde pareiškėjo atstovo nurodyti teiginiai, kad pažeidimas pareiškėjo yra padarytas iš esmės dėl jo dukros gyvybei iškilusio pavojaus, iš susijaudinimo vertinami kritiškai, jie nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl jo veiksmai negali būti prilyginami būtinajam reikalingumui Be to, net jei pareiškėjo dukrai ir buvo sutrikusi sveikata, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų su ja buvo jos mama, kuri arba ir jis pats galėjo ir turėjo dukrai iškviesti medikus, kurie būtų suteikę medicininę pagalbą, o esant būtinumui pristatę ją į gydymo įstaigą, bet ne šiuo atveju, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, negalėjo pats vairuoti transporto priemonės, todėl jo veiksmai negali būti prilyginami būtinajam reikalingumui. Duomenų, kad pareiškėjo dukrai būtų sutrikusi sveikata ir jai aktualiu laikotarpiu buvo teikiama medicininė pagalba duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, institucijos nuomone, skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos aplinkybėmis, dėl kurių asmuo galėtų būti atleistas nuo administracinės atsakomybės ir yra vertinamos kaip pareiškėjo gynybinė versija bei siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą.
Atsiliepime taip pat nurodyta, kad už šio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas - tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Transporto priemonė, kurią nusižengimo padarymo metu vairavo I. J., nuo 2024 m. sausio 18 d. priklauso (duomenys neskelbtini), tai yra nepriklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Transporto priemonė iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo buvo grąžinta transporto priemonės savininkui (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo 2017 m. už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 80 kartų, įskaitant transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, bei neturint teisės vairuoti transporto priemones, nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 40 km/h. Už padarytus administracinius nusižengimus paskirtos baudos nesumokėtos. Akivaizdu, kad skiriamos administracinės nuobaudos neatgraso administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, todėl atsižvelgus į bylos aplinkybes, bei tai, kad transporto priemonė nuosavybės teise nepriklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, siekiant pasiekti nuobaudos tikslus, skirta konfiskuotino turto - automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 118 120,00 Eur, kuri buvo nustatyta pagal VŠĮ „Emprekis“ nurodytą vidutinę rinkos kainą Lietuvoje bylos nagrinėjimo dieną. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuojamoje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Įstatymo ir administracinės nuobaudos numatytos ir taikomos sankcijos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti nėra įmanoma. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas V. Kurmis paaiškino, kad ginčo dėl pačio įvykio, t. y. kad 2024 m. vasario 17 d. 13.45 val. jis vairavo transporto priemonę ir kad ją vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nėra. Pareigūnams, sustabdžiusiems I. J., jis neišdėstė jokių argumentų, kodėl jis vairavo transporto priemonę, kurie atsirado tik teismui pateiktame skunde. Šiuo atveju byloje yra duomenų, kad I. J. iki transporto priemonės nuvežimo buvo išvykęs iš įvykio vietos, jį paėmė atvažiavęs kitas asmuo, o parvažiavęs tik tada protokole nurodė priežastį. Akivaizdu, kad minėta informacija buvo teikiama vėliau, siekiant išvengti nutarimu atsiradusių neigiamų pasekmių. Nei byloje, nei skunde nėra pateiktų jokių duomenų, kad I. J. dukrai buvo iškilusi grėsmė gyvybei. Iš I. J. pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad 2024 m. vasario 29 d. buvo nuvykta į gydymo įstaigą, kurioje I. J. dukrai buvo nustatytas ūminis bronchitas, nepatikslintas. Įvertinus duomenis buvo nuspręsta I. J. už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, paskirti vidutinę baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės atėmimą 21 mėn. terminui, taip pat, įvertinus I. J., kaip vairuotojo, charakterizuojančią medžiagą, nuspręsta konfiskuoti transporto priemonės vertę, nes automobilis priklauso (duomenys neskelbtini). Vertė buvo konstatuota pagal VŠĮ „Emprekis“ nurodytą vidutinę rinkos kainą Lietuvoje. Institucijai nebuvo pateikti jokie duomenys, kad minėta suma yra neadekvati ar neatitinka kažkokių reikalavimų. Mano, kad konfiskuotina 118 120 Eur suma yra adekvati. 2023 m. spalio 23 d. taip pat teikė paaiškinimą, kad jis jautėsi blogai. Asmuo tiek daro pažeidimų, kad jau pats nesupranta, kada kokį paaiškinimą teikė. 2024 m. vasario 17 d. surašius protokolą, kuriuo jam pakartotinai išaiškinta, jog jis negali vairuoti automobilio, jis kitą dieną, t. y. 2024 m. vasario 18 d. Palangoje vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, tačiau jau kitą transporto priemonę. Pažeidimai tęsiasi net ir po šio protokolo surašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos nagrinėjimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo paskirtas 2024 m. gegužės 16 d. 13.30 val. Į teismo posėdį neatvyko nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. J., nei jo atstovas. I. J. atstovas advokatas A. Barkovskis (A. Barkovski) pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, kuriame nurodė, jog „administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. J. atšaukė savo, Advokatų profesinei bendrijai „NOILEX“ duotą pavedimą ginti jį šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, paskirtame teismo posėdyje I. J. atstovas nedalyvaus“. Taip pat su prašymu pateikė ir I. J. prašymą atidėti teismo posėdį, kuriame I. J. nurodė, jog posėdyje gyvai dalyvauti negalės dėl jam paskirtos kardomosios priemonės. Teisėjas rezoliucija I. J. prašymo atidėti teismo posėdį netenkino, nurodydamas, jog kardomosios priemonės paskyrimas nėra kliūtimi dalyvauti teismo posėdyje, I. J. teismo posėdyje gali dalyvauti nuotoliniu būdu. Teismo posėdžio sekretorė I. J. 2024 m. gegužės 16 d. 11.08 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė informaciją, jog jo prašymas atidėti teismo posėdį netenkintas bei nusiuntė prisijungimo prie Zoom susitikimo nuorodą, taip pat I. J. skambino telefonu (duomenys neskelbtini) (nurodytu administracinio nusižengimo protokole), tačiau jis telefonu neatsiliepė. I. J., pateikęs prašymą atidėti teismo posėdį, turėjo būti atidus ir rūpestingas bei domėtis jo prašymo eiga, tačiau po teisėjo rezoliucija atmesto prašymo, nepateikė jokio kito paaiškinimo dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Skundas netenkintinas.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones) arba 4 dalyje (transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Teismo nuomone, I. J. versija, kad jis padarė administracinį nusižengimą veikiant išimtinai esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, nes po draugės skambučio labai susijaudino, kadangi labai išsigando dėl savo dukters sveikatos ir gyvybės, yra neįtikinama ir vertintina kaip siekis išvengti griežtos administracinės atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.
ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022).
Nors skunde I. J. nurodė, jog po draugės skambučio, kuri paskambinusi pasakė, jog jų dukrai bloga ir ji dūsta, labai susijaudino ir išsigando dėl savo dukters sveikatos ir gyvybės, ir tik todėl atsisėdo prie automobilio vairo ir važiavo namo, kad kuo greičiau nuvežti dukrą į gydymo įstaigą, tačiau Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sustabdytas I. J. jį sustabdžiusiems pareigūnams apie tai, jog jo dukrai bloga neužsiminė, o su pareigūnais bendravo dėl jam taikyto specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vėliau pareigūnų prašymu grįžęs į nusižengimo vietą, nes už padarytą nusižengimą priverstinai į saugojimo aikštelę buvo nuvežamas jo vairuotas automobilis, pareigūnams nurodė, kad užtruko, nes buvo nuvykęs pavalgyti. Iš I. J. atstovo teismui pateiktų duomenų matyti tik tai, kad I. J. dukrai ūminis bronchitas, nepatikslintas, buvo diagnozuotas 2024 m. vasario 14 d. (3 dienos prieš įvykį) ir 2024 m. vasario 29 d. (12 dienų po įvykio), jokių duomenų apie I. J. dukros kritišką ar pavojingą būklę būtent 2024 m. vasario 17 d. 13.45 val., dėl ko buvo reikalinga teikti ar teikiama skubi medicinos pagalba, nėra pateikta. Taigi, vertinti I. J. veiksmus kaip veikimą būtinojo reikalingumo sąlygomis nėra jokio pagrindo.
Taip pat skunde I. J. atstovas prašo sumažinti konfiskuotinos sumos dydį, nes visos automobilio vertės, kuri yra 118 120 Eur, konfiskavimas akivaizdžiai neatitiks proporcingumo principo, kadangi I. J. pažeidimas yra padarytas iš esmės dėl jo dukros gyvybei iškilusio pavojaus, iš susijaudinimo.
Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl nagrinėjamu atveju šioje byloje aktualus naujausias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas pateiktas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje dar kartą pažymėta, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020). Kartu akcentuojant, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
Kaip minėta anksčiau, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios I. J. veiksmus, t. y. automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, prilygintų būtinajam reikalingumui. I. J. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, kai jam - 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu (ROIK 23200554527) nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2027 m. rugsėjo 6 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pasak Institucijos atstovo, I. J. nuo 2017 metų baustas 80 kartų už įvairius administracinius nusižengimus (dėl dalies atvejų sprendimai nėra priimti). Be to, iš administracinių nusižengimų registro duomenų nuo 2017 m. liepos mėnesio matyti, kad I. J. net 23 kartus baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Svarbu paminėti ir tai, jog 2019 m. gruodžio 24 d., 2022 m. liepos 24 d. ir 2023 m. kovo 12 d. I. J. baustas už sunkesnius nusižengimus, t. y. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. J. už 2023 m. kovo 12 d. padarytus nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje (kuriuos, beje, padarė ta pačia transporto priemone, t. y. automobiliu „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Institucijos nutarimu buvo paskirtas transporto priemonės 129 660 Eur vertės konfiskavimas, tačiau pirmos instancijos teismas po papildomų dokumentų pateikimo nustatė 104 925 Eur vertę, kurią sumažino iki 20 000 Eur, motyvuodamas tuo, jog: 1) tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp I. J. padaryto administracinio nusižengimo, jo asmenybės ir aptariamai administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų; 2) Pareiškėjas yra pirmą kartą traukiamas už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą; 3) teismo vertinimu, I. J. asmenybė taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konfiskuoti aptariamą pinigų sumą.
Nepaisant to, I. J. po minėtos teismo nutarties priėmimo padarė 7 administracinius nusižengimus, susijusius su vairavimu neturint teisės vairuoti, administracinės nuobaudos galioja, nes jis paskirtų baudų nemoka, taip vengdamas atsakomybės už savo veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad I. J. žinodamas, jog jam atimta teisė vairuoti, po 2024 m. vasario 17 d. protokolo surašymo kitą dieną, t. y. 2024 m. vasario 18 d. Palangoje (jau kitu automobiliu) bei 2024 m. kovo 19 d. magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad I. J. tinkamų išvadų nedaro ir, elgdamasis itin įžūliai, toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, daro naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepaisydamas visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Akivaizdu, kad ankstesnės nuobaudos - baudos ir taikytos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimai, kurios jam buvo taikytos ne kartą bei 20 000 Eur turto dalies konfiskavimas, buvo nepakankamos. Todėl nėra abejonės, kad I. J., vėl ir vėl darant analogiškus administracinius nusižengimus, neabejotinai suvokiant kuo rizikuoja vairuodamas neturėdamas tokios teisės, nekonfiskavus Institucijos paskirtos visos vairuotos transporto priemonės vertės, kuri nustatyta atsižvelgiant į VŠĮ „Emprekis“ duomenis, t. y. 118 120 Eur, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams. Teismo nuomone, tokio dydžio administracinio poveikio priemonės paskyrimas I. J. negali būti laikoma akivaizdžiai neproporcinga teisine priemone, kadangi teismų praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Taigi, teismo nuomone, I. J. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės sankcijos ribose, todėl keisti Institucijos 2024 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-2275-2024 I. J. atstovo advokato skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-2275-2024 nepakeistą ir I. J. atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio (Aleksander Višnevski) skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.