- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- PK-426-655/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-3-00031-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Kaltinamasis
- T. D.
- Advokatai
- Kęstutis Petrauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal privataus kaltinimo skundą, kurioje R. B. kaltina T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietį, gyvenantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dirbantį UAB „A. M.“ politikos skyriaus redaktoriumi, aukštojo išsilavinimo, neteistą, administracine tvarka nebaustą, nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. kaltina T. D. tuo, kad 2012-07-09, internetiniame tinklapyje www.alfa.lt (tinklapio leidėjas UAB „A. M.“) buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Tyrimas dėl g. B. turtų veda į Ū. B.“, taip pat 2012-07-12 tame pačiame tinklapyje išspausdintas straipsnis pavadinimu „VRK aiškinasi, ar R. spauda paslėptai reklamuoja B.“. Šiuose straipsniuose žurnalistas T. D. per visuomenės informavimo priemonę- internetinį tinklapį - paskelbė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį aiškiai pažemina, paniekina ir pakerta pasitikėjimą.
Publikacijoje „Tyrimas dėl g. B. turtų veda į Ū. B." paskleista ši tikrovės neatitinkanti informacija: „Tokiu būdu Ū. B. dalyvavo aiškiai sau ekonomiškai nenaudinguose sandoriuose. Tačiau gal tokiu būdu išlaikė itin naudingus santykius su FNTT g. R. B. ir jo žmona įtakinga socialdemokrate V. B.? ", „Ilgametis FNTT direktorius g. R. B. buvo priverstas atsistatydinti 2010 metų gegužės mėnesį po to, kai šalies slaptosios tarnybos valstybės vadovams pateikė informaciją apie tai, kad FNTT vilkinamos bylos, jos skaidomos į epizodus ir nutraukiamos už kyšius ", „Teigiama, kad aukšti STT pareigūnai valstybės vadovams pristatė išsamią informaciją apie generolo R. B. neskaidrius ryšius, kaip tarp jų didžiausią nerimą keliantys - su Ū. b. bei jį valdančiu oligarchu V. R.".
Publikacijoje „VRK aiškinasi, ar R. spauda paslėptai reklamuoja B.", paskleista ši tikrovės neatitinkant informacija: „Ilgametis FNTT direktorius g. R. B. buvo priverstas atsistatydinti 2010 metų gegužės mėnesį po to, kai šalies slaptosios tarnybos valstybės vadovams pateikė informaciją apie tai, kad FNTT vilkinamos bylos, jos skaidomos į epizodus ir nutraukiamos už kyšius", „Teigiama, kad aukšti STT pareigūnai valstybės vadovams pristatė išsamią informaciją apie generolo R. B. neskaidrius ryšius, kaip tarp jų didžiausią nerimą keliantys- su Ū. b. bei jį valdančiu Oligarchu V. R.“.
Dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, todėl prašo priteisti 1 Lt (vieną litą) patirtai neturtinei žalai atlyginti, ir patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Kviečiamos į tris taikinamuosius posėdžius šalys nesusitaikė, kadangi T. D. nesutiko internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) paskelbti nukentėjusiojo atstovo parengto straipsnio ir taip paneigti R. B. žeminančius teiginius, todėl privataus kaltinimo skundas perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Šalies argumentai
T. D. teismui paaiškino, kad pareiškėjo straipsnis buvo parengtas nenurodant R. B. autorystės. Jeigu parengtas straipsnis būtų skelbiamas autoriaus vardu, portalo vadovybė būtų sutikusi jį paskelbti.
Nukentėjusysis R. B. teismo posėdžių metu palaikė savo reikalavimus išdėstytus privataus kaltinimo skunde ir patikslintame pareiškime, nurodė, kad niekada nebuvo atliekami jokie, tuo labiau ikiteisminiai tyrimai dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų, paaiškino kitas aplinkybes, susijusias su T. D. paskelbta neigiama informacija. Nurodė, kad T. , skelbdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, tai darė sąmoningai siekdamas pažeminti nukentėjusįjį, pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad abi T. D. publikacijos yra šmeižikiško pobūdžio. Iš sakinio “tokiu būdu Ū. b. dalyvavo ekonomiškai sau nenaudinguose sandėriuose, tačiau galbūt tokiu būdu išlaikė palankius santykius su FNTT vadovu R. B. ir jo sutuoktine B.“, akivaizdu, kad bandoma suformuoti nuomonę, kad nenaudingais ar neteisėtais sandoriais bankas atsiskaitė su nukentėjusiuoju ir jo sutuoktine. Tai yra šmeižtas, nes Ū. b. jokių naudingų santykių su nukentėjusiuoju nepalaikė. Sakinys: „ilgalaikis FNTT vadovas generolas R. B. buvo priverstas atsistatydinti 2010 m. gegužės mėn. po to kaip šalies slaptosios tarnybos valstybės vadovams pateikė informaciją apie tai, kad FNTT vilkinamos bylos, skaidomos į epizodus ir nutraukiamos už kyšius“ taip pat yra šmeižikiško pobūdžio. Nukentėjusysis nebuvo priverstas atsistatydinti, juolab dėl to, kad slaptosios tarnybos pateikė kažkokią medžiagą. Atsistatydino dėl išėjimo į pensiją. Nežino, ar 2010m. buvo atliekamas tyrimas dėl FNTT veiklos. Asmeniškai, kaip įstaigos vadovas, neturėjo jokių galimybių vilkinti bylas, skaidyti jas ar nutraukti. Teiginys, kad STT pareigūnai šalies vadovams pateikė informaciją apie nukentėjusiojo neskaidrius ryšius, taip pat yra šmeižikiškas. Ar tokia informacija buvo teikiama, nežino. Įžeidžiantys yra teiginiai apie tai, kad R. B. ryšiai su oligarchu R. yra neskaidrūs, kadangi su juo neturi nieko bendro. Tie patys šmeižikiški teiginiai yra dviejuose T. D. publikacijose.
Nukentėjusiojo R. B. atstovas advokato padėjėjas K. Petrauskas, palaikydamas atstovaujamojo poziciją, teismui nurodė, kad šmeižimo turinį sudaro kaltinamojo T. D. sakinių konstrukcijos. Visa informacija išgalvota ir tyčia šiurkščiai iškreipta. D. teikia informaciją iš Delfi, tačiau ten parašyta, kad bylos galėjo būti skaidomos į epizodus, o T. D. straipsnyje nurodoma, kad bylos vilkinamos, tuo pačiu tai siejama su R. B. išėjimu į pensiją. Iškreipiama informacija teismui. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad tas tikrovės iškreipimas ir sudaro nusikaltimo sudėtį. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato, kad jis atlieka neteisėtus veiksmus. Būtent informacijos iškraipymas pakerta pasitikėjimą ir paniekina asmenį.
Kaltinamasis T. D. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, teismui paaiškino, kad jo publikacijų turinys nėra šmeižikiškas, priešingai, atitinka tikrovę. Publikacijose kaltinamasis tik išsakė savo nuomonę apie viešai paskelbtus faktus. Rengdamas publikacijas susitikinėjo su kompetentingais asmenimis, rinko dokumentus, įvairius liudijimus ir pan. Dėl darbo pobūdžio negali atskleisti visų informacijos šaltinių, tačiau mano, kad didžioji jo panaudotos informacijos dalis gali būti patikrinta remiantis oficialia informacija ir teisme apklausiant liudytojus. Rašydamas straipsnius jis savo nuomonę grindė viešai paskelbtais faktais ir argumentais. Vieni iš informacijos šaltinių, kuriais jis vadovavosi rengdamas straipsnius, yra 2010 kovo 16 d., 18.45 val., LNK televizijos laida ir 2010 m. kovo 16 d., portalo „Delfi“ publikacija. Jose buvo pavartoti šie teiginiai: „FNTT vadovas R. B. gali netekti posto. Neoficialiomis žiniomis kuo skubesnio atsistatydinimo reikalauja prezidentė D.Grybauskaitė, Vidaus reikalų ministras atviros paramos R. B. nereiškia.“ „Neoficialiai skelbiama, kad specialiosios tarnybos šalies vadovams pateikė duomenų, jog kažkurie tyrimai galėjo būti numarinti tyčia, juos skaidant į atskirus epizodus ir nutraukiant už kyšius. Prezidentė pareikalavo kuo skubiau iš posto pašalinti generolą R. B.“. Būtent šiuos LNK ir „Delfi“ sakinius ir panaudojo savo publikacijoje. Šios publikacijos R. B. neskundė. Tą pačią dieną su R. B. buvo susitikę J. J. namuose Turniškėse, kartu matė minėtą LNK reportažą.
Kaltinamojo gynėjas advokatas V. Dziegoraitis, analizuodamas T. D. pareikštą kaltinimą, nurodė, kad kaltinimo esmę sudaro tys teiginiai, iš kurių du dubliuojasi antrojoje publikacijoje. Pirmas teiginys, kurį R. B. vertina kaip jo šmeižtą, yra atskiras ir visiškai neliečia jo. Antras sakinys yra konstatuojamo pobūdžio, o išsakytas kaip prielaida, juolab šio sakinio gale yra klaustukas. Teiginys, kad FNTT direktorius buvo priverstas atsistatydinti, kaltinamojo vertinimu ir jo nuomone, paskelbimo metu atitiko tikrovę. Atkreiptinas dėmesys, kad informacija viešojoje erdvėje buvo paskelbta dar 2010 metais, o T. D. savo nuomonę išreiškė 2012 m. publikacijose. Dirbdamas žurnalistu, kaltinamasis buvo susipažinęs su minima informacija, neabejojo jos patikimumu, žinojo, kad informacija atitinka tikrovę, todėl tikrai neturėjo tyčios apšmeižti nukentėjusį.
Kaltinamojo prašymu apklaustas liudytojas V. G. teismui paaiškino, kad R. B. žino kaip ilgametį teisėsaugos darbuotoją, asmeniškai bendravęs nėra. T. D. pažįsta kaip žurnalistą. Seimo antikorupcinėje komisijoje gavus teismo paklausimą susipažino su visa komisijoje esančia medžiaga dėl atliekamų mokestinių patikrinimų ir informaciją pateikė teismui. Pateiktos informacijos autentiškumą patvirtina. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad ne kartą įvairiuose informacijos priemonėse viešai buvo kalbama apie darbo trūkumus FNTT. Informacija apie tarnyboje vykdomus patikrinimus, nustatytus trūkumus, buvo paskelbta viešai. Patikrinimai buvo atliekami 2011 pradžioje, kai tarnybai vadovavo R. B. Ši informacija galėjo būti paskelbta maždaug gegužės mėnesį.
Kaltinamojo prašymu apklaustas liudytojas G. K. teismui paaiškino, kad 2009 vasario mėn. buvo paskirtas Premjero A. K. patarėju. Pagal darbo funkcijas buvo atsakingas už nacionalinio saugumo plėtrą. Taip pat buvo vienas iš pagrindinių asmenų, Vyriausybės kovoje su šešėline ekonomika. R. B. tuo metu buvo FNTT vadovas, kai buvo gauta informacija, kad šioje tarnyboje skaidomos bylos. Valstybės kontrolė taip pat teigė, kad kažkas blogai su bylų apskaita, su PVM bylų žalos dydžio apskaita, todėl pradėjo aiškintis, ar tai dokumentų klastojimas, ar tik statistikos klaida. Visas tarnybos ataskaitas pasirašinėdavo R. B.. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad mano, jog buvo viešai kalbama apie tai, kad Tarnybos vadovui R. B. reikia atsistatydinti. Viešoje erdvėje buvo daug komentarų dėl netobulos institucijos veiklos. Buvo iškilęs klausimas dėl bankinės informacijos, nes FNTT, STT ir Mokesčių inspekcija turėjo sudaryti sutartis dėl keitimosi bankine informacija. Pirminė informacija apie bankų veiklą buvo gauta iš amerikiečių institucijos, tikrinančios Ukrainą ir nustačiusios daug sąsajų su Ū. b.. Patikrinimų ir gautos informacijos pagrindu Premjeras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Buvo nusiųsta 13 lapų, turimoje informacijoje matėsi Ū. b. sąsajos su B. ir B.. Darbo grupės išvados buvo paskelbtos viešai ,jos buvo išsiųstos į ministerijas, išskyrus tas dalis, kur nurodyti skaičiai ir sumos. Atsakydamas į kaltinamojo T. D. klausimą, liudytojas paaiškino, kad visa ši informaciją apie R. B. buvo pateikta ir Respublikos Prezidentei. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimą, liudytojas nurodė, kad jis negali atskleisti, kokie tiksliai duomenys buvo pateikti, nes tai yra ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad viešoje erdvėje informacijos tikrai buvo, nes žiniasklaida tuo domėjosi, buvo daug komentarų. Buvo iškeltas FNTT vadovybės klausimas. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimą, liudytojas patikslino, kad medžiagoje, gautoje iš Amerikos, B. pavardės nebuvo.
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos medžiaga patvirtina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veikla komisijoje buvo svarstoma 2010-06-02, 2010-06-22, 2010-10- 20. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012-05-11 raštu Nr. (12.12-30-8)-46-11365 informavo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisiją, kad vykdydama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-06-29 užduotį, atliko R. B. ir jo sutuoktinės V. B. finansinės veiklos tyrimą bei UAB „S.“, kuriai R. ir V. B. perleido nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus g., Kaune, operatyvinį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „S.“ vykdytos ūkinės ir finansinės operacijos, kuriuose tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo AB Ū. b. ar su juo darbiniais santykiais susiję asmenys gali turėti nusikalstamų veikų požymių. Abejonių kelia UAB „S.“ kapitalo didinimo sandoris, atliktos finansinės operacijos su užsienio įmonėmis, kurios vykdomos per AB Ū. b. sąskaitas ir kt Patikrinimo medžiaga perduota Prokuratūrai (b.l. 76-90).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pateikta informacija patvirtina liudytojo G. K. parodymus apie tai, kad 2010-03-22 Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 93 buvo sudaryta darbo grupė ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimo analizei atlikti ir siūlymams dėl jos tobulinimo pateikti. Darbo grupė savo išvadas pateikė Ministrui Pirmininkui, Finansų ministrui, Vidaus reikalų ministrui, Generaliniam prokurorui. Apie darbo grupės išvadas ir apie tai, kad dėl šių išvadų Ministras Pirmininkas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, 2010-04-07 buvo išplatintas Ministro Pirmininko tarnybos pranešimas spaudai. Iš pranešimo teksto matosi, kad jame yra akcentuojama galimai nusikalstama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo R. B. veikla (b.l.92-93).
2010-03-16 portale Delfi paskelbta publikacija „FNTT vadovas R. B. gali netekti posto“, patvirtina kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis išsakė savo nuomonę apie viešoje erdvėje esančią informaciją, susijusią su R. B. ir jo užimamomis pareigomis, bei tarnybos, kuriai jis vadovauja, veikla (b.l. 99).
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. BK 154 straipsnyje nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.
Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami tuomet, kai paskleidžiama negatyvi, tikrovės neatitinkanti informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, diskredituoti asmenį visuomenės akyse. Nustatant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiama tiek į objektyvius kriterijus, tiek ir į nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y., supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro.
Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji taip pat turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008).
Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatu gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas – nuomonė, kuri negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nors nuomonei ir netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt.
Vertindamas šioje byloje išanalizuotus įrodymus, teismas daro išvadą, kad T. D., rašydamas apie R. B., rėmėsi kitų šaltinių pateikta ir viešai prieinama informacija, kad pateikė savo nuomonę ir nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie nukentėjusįjį, jo nešmeižė. Straipsniuose kaltinamasis išdėstė savo subjektyvų požiūrį į viešai paskelbtą ne tik žiniasklaidos priemonių, bet ir valstybinių institucijų informaciją. Nenustačius nusikaltimo sudėties požymių, konstatuotina, kad byloje kaltintas asmuo nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, bei BPK 115, 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,
n usprendžia:
Išteisinti T. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.