Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. G. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo A. Z.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo 2017 m. vasario mėn. atsakovės dukra G. G. gyvena A. Z. šeimoje, t. y. pas mirusios močiutės L. Z. sutuoktinį. Mergaitė buvo globojama močiutės šeimoje nuo vienerių metų amžiaus, kai atsakovė A. G. buvo išvykusi į Didžiąją Britaniją. Atsakovei išvykus, mergaitė močiutės L. Z. šeimoje gyveno penkerius metus. Vaiko močiutė L. Z. mirė (duomenys neskelbtini).

Atsakovės dukrai G. G., sulaukus septynerių metų, vaiko mama A. G., dukrą 2008 m. išsivežė į Angliją. G. G. nesutarė su mama ir jos sugyventiniu dėl fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu, vaikui nepriimtino auklėjimo ir bendravimo su ja būdo. G. G. į Lietuvą su mama, broliu bei seserimi sugrįžo 2016 m. Grįžus į Lietuvą, G. G. dėl nesutarimų šeimoje vis dažniau lankydavosi senelio, kaip ji vadina močiutės sutuoktinį A. Z., namuose, atsisakydavo grįžti į mamos namus.

G. G. 2017 m. vasario 1 d. kreipėsi pagalbos į vaiko teisių apsaugos skyrių, kur ji paaiškino, jog namuose prieš ją smurtaujama, ji verčiama daug dirbti, prižiūrėti jaunesnius brolius ir seseris, neturi galimybės ruošti pamokų, mama net buvo išvežusi ją į mišką ir žadėjusi palikti, jei neklausys. Dėl šių priežasčių buvo nuspręsta nustatyti vaikui laikinąją globa A. Z. šeimoje, taip pat dėl smurto prieš mažametę buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas kaltinamuoju aktu ir byla perduota į teismą. Atsakovės sugyventinis, M. D., Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, dėl 2016 m. spalio 10 d. sukelto fizinio skausmo šeimos narei G. G., jam skirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Atsakovė A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokurorė nuosprendį apskundė, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi prokurorės apeliacinį skundą atmetė.

Teigiama, kad A. Z. ir globotinę G. G. sieja artimas ryšys, ji mirusios močiutės sutuoktinį įvardina kaip senelį, tarp šalių susiformavęs abipusis prieraišumas, grįstas pagarba, rūpinimusi bei pasitikėjimu. Globėjas A. Z. G. G. rūpinosi nuo mažens, t. y. nuo vienerių metų, ir toliau sutinka ja rūpintis. Mergaitė, taip pat išreiškė norą gyventi A. Z. šeimoje ir atsisako grįžti į biologinę šeimą, t. y. pas mamą. Su broliu ir seserims bei mama bendrauti nori, tačiau atsisako gyventi biologinėje šeimoje. Laikinas mergaitės globėjas A. Z. sutinka globoti G. G., buvo atliktas įvertinimas dėl asmens pasirengimo globoti vaiką, BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pateikta teigiama išvada, globėjas pateikė prašymą skirti jį G. G. rūpintoju, G. G. sutinka, jog globėju būtų skirtas A. Z..

Ieškinyje pažymima, kad atsakovė, A. G. visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo, sutinka, kad dukra gyventų pas globėją A. Z., nes dukra nepritapo jų šeimoje, bėgo iš namų, teigė, jog globa A. Z. šeimoje nustatyta visų šeimos narių sutikimu. Atsakovė sutinka, jog dukra būtų globojama A. Z., tačiau prie dukters išlaikymo neprisideda, teigia, jog išlaikymą teiks, kai bus priteistas. A. G. savo dukra visiškai nesirūpina, nepalaiko ryšio, atvejo vadybos metu sudarius pagalbos šeimai planą, buvo siūlyta atsakovei A. G. lankyti tėvystės įgūdžių kursus bei psichologo konsultacijas, siekiant atkurti socialinį ryšį su dukra, tačiau atsakovė lankyti kursus bei psichologo konsultacijas atsisakė, motyvuodama, jog neturi laiko.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jai pranešta tinkamai. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas nurodė, kad su atsakove buvo susisiekęs telefonu dieną prieš paskirtą teismo posėdį, bei pranešė apie bylos nagrinėjimą, atsakovė buvo pažadėjusi atvykti. Prašė priimti teismo sprendimą, atitinkantį vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra A. D. (G.) (t. 1, el. b. l. 113-114). Gyventojų registro duomenimis nepilnamečio vaiko G. G. tėvas V. G. (duomenys neskelbtini) mirė. G. G. močiutė L. Z. mirė (duomenys neskelbtini). (t. 1., el. b. l. 102). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. AD1-502 G. G. nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. gruodžio 18 d. globėju paskirtas A. Z. (t. 1, el. b. l. 110).

Dėl motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad G. G. 2017 m. vasario 1 d. su pareiškimu kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur ji paaiškino, jog namuose prieš ją smurtaujama, verčiama daug dirbti, prižiūrėti jaunesnius brolius ir seseris, neturi galimybės ruošti pamokų, mama net buvo išvežusi ją į mišką ir žadėjusi palikti, jei neklausys (t. 1, el. b. l. 117-119). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. AD1-502 G. G., kaip likusiam be tėvų globos vaikui, nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. gruodžio 18 d., globėju paskirtas A. Z. (t. 1, el. b. l. 110). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. AD1-511, atsakovė A. G., įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (1 t., el. b. l. 66), kuris Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. AD1-569 pakeistas nurodant, kad A. G., įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa (I t., el. b. l. 67).

Dėl smurto prieš vaiką buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas kaltinamuoju aktu ir byla perduota į teismą. Atsakovės sugyventinis M. D. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl 2016 m. spalio 10 d. sukelto fizinio skausmo šeimos narei G. G. (1 t., el. b. l. 21-29; 41-61).

Iš pateikto 2017 m. vasario 1 d. pareiškimo matyti, kad atsakovė sutinka, jog dukra gyventų pas globėją A. Z. (t. 1, el. b. l. 108). 2018 m. liepos 17 d. pagalbos plane atsakovė nurodė, kad dukra yra lepinama senelių, jų šeimoje nepritapo, gyvendama su ja bėgo iš namų, bei kad laikinoji globa nustatyta visų šeimos narių sprendimu (t. 1, el. b. l. 87-90). 2019 m. sausio 30 d. pagalbos plane nurodyta, kad atsakovė sutinka, jog dukra būtų globojama A. Z., tačiau prie dukters išlaikymo neprisideda, teigia, jog išlaikymą teiks, kai bus priteistas, kursų bei psichologo konsultacijų nelankė dėl laiko stokos (I t., el. b. l. 77-81).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. Z. nurodė, kad atsakovė neprisideda prie dukros išlaikymo, ja nesirūpina, nesidomi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė savo dukra visiškai nesirūpina, vengia atlikti savo pareigas, neužtikrina jai saugios aplinkos savo namuose, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko G. G. interesus, atsakovei A. D. (G.) neterminuotai apribojama motinos valdžia vaiko G. G. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai, CK 3.180 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškinyje taip pat prašoma priteisti iš atsakovės A. G. išlaikymą G. G. po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke bei įpareigojant lėšas uzufrukto teise vaiko interesais tvarkyti rūpintoją A. Z..

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti vaikus tėvams išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 607 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 2016 m. birželio 27 d. dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškai atsakovė gauna apie 600 Eur neatskaičius mokesčių (t. 1, el. b. l. 6-7).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, tačiau jos pajamos nedidelės, taip pat į tai, kad atsakovė be savo nepilnametės dukters G. G. turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai G. G., po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šiuo metu yra pakankamas ir atitinka atsakovės galimybes.

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinta, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CK 3.202 straipsnio 1 dalį, jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. CK 3.239 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens rūpyba apima ir jo turto rūpybą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteisiamos piniginės lėšos, vaiko rūpintojas skirtinas šių lėšų administratoriumi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos, todėl už šį reikalavimą žyminis mokestis iš atsakovės nepriteisiamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (1 200 Eur), šiuo atveju žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra 27 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. pažymą atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 117 Eur.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atsakovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės žyminis mokestis nepriteistinas, o antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos apmokėtinos valstybės lėšomis.

Pagal CPK 496¹ straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės rūpybos ir vaiko rūpintojo paskyrimo (CK 3.251 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį, ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Įvertinus bylos medžiagą, nepilnamečio vaiko G. G. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatoma su vaiko laikinuoju rūpintoju A. Z..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. D. (G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametę dukterį G. G., gimusią (duomenys neskelbtini).

G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti su A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. D. (G.) nepilnamečio vaiko G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2019 m. liepos 24 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke.

Nepilnamečio vaiko G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas administruoti ir naudoti išimtinai vaiko interesais pavesti A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovei A. D. (G.) civilinėje byloje Nr. e2-295-1030/2020 suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 117 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų) – apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui G. G. ir nustatymo ir rūpintojo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą teismo sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.