- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-14-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20890-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priešieškinį
- Ieškovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- E. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), ir Tomo Romeikos,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, trečiajam asmeniui E. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priešieškinį ieškovui S. M. dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. M. (toliau – ir ieškovas) 2020 m. gruodžio 31 d. ieškiniu (CBP-26929) prašė iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (toliau – ir atsakovas, draudikas, apeliantas) priteisti 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 266,12 Eur negautų pajamų, 929,72 Eur gydymo išlaidų, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 26 d. 08:59 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis: trečiasis asmuo E. K., vairuodama transporto priemonę Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punktą tuo, kad įvažiuodama į kelią iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo, nedavė kelio iš kairės pusės atvažiuojančiam motociklui Kawasaki ZZ-R 66, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuojamam ieškovo, sukėlė eismo įvykį, dėl to motociklo vairuotojui (ieškovui) buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Eismo įvykio metu ieškovui padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri iki šiol nėra visiškai atlyginta. Ieškovo patirta neturtinė žala yra vertinama 15 000 Eur suma, o turtinę žalą sudaro negautos pajamos – 532,25 Eur ir gydymosi išlaidos – 1 233,63 Eur. Atsakovas ieškovui padengė 4 000 Eur neturtinės žalos, 266,13 Eur negautų pajamų ir 303,91 Eur gydymo išlaidų. Atsakovo apskaičiuota neturtinės žalos suma yra neadekvati, neatitinka ieškovo sužalojimo mąsto ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas ERGO 2021 m. sausio 29 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-13018) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas ieškovui yra išmokėjęs iš viso 6 161,04 Eur dydžio draudimo išmokų sumą: draudiko 2019 m. liepos 22 d. sprendimu išmokėta 970 Eur turtinės žala už transporto priemonę, 2019 m. liepos 31 d. sprendimu - 621 Eur turtinės žala už asmeninius daiktus, o 2020 m. birželio 2 d. sprendimu išmokėta 4 570,04 Eur draudimo išmokų suma, kurią sudaro 4 000 Eur neturtinė žala, 266,13 Eur negautos pajamos ir 303,91 Eur gydymo išlaidos. Paties ieškovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, todėl atsakovas ieškovui atlygino 50 proc. negautų pajamų. Ieškovas, prašydamas priteisti gydymo išlaidas pateikia tik įvairius pirkimo kvitus (čekius), tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad įsigyjami vaistiniai preparatai, maisto papildai, vitaminai ir kiti įsigijimo dokumentuose nurodyti pirkiniai yra susiję su eismo įvykio metu padaryta žala, yra skirti gydančių gydytojų ir atitinka išlaidoms keliamus kriterijus. Atsakovas, remdamasis informacija apie nukentėjusiojo (ieškovo) patirtus sužalojimus ir jų pasekmes, esamą sveikatos būklę, taikytą gydymą, nedarbingumo laikotarpį, nustatytą 90 proc. darbingumo lygį ir vadovaudamasis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 (toliau – Rekomendacijos), vertino, kad maksimaliai ieškovui apskaičiuotas neturtinės žalos dydis gali būti 8 000 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad paties ieškovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, atsakovas ieškovui atlygino 50 procentų apskaičiuotos sumos – 4 000 Eur. Iš ieškinio neaišku, kokiais įrodymais grindžiami ieškovo apskaičiavimai ir nustatytas būtent 15 000 Eur neturtinės žalos dydis.
Šalies argumentai
3. Atsakovas 2021 m. sausio 29 d. priešieškiniu (DOK-13030) prašė iš ieškovo priteisti 795,50 Eur draudimo išmokos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir 18 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad remiantis specialių žinių turinčių specialistų ir teismo ekspertų kvalifikacija, atlikto tyrimo išvadomis, jog šio eismo įvykio kilimą sąlygojo ir automobilio Audi A4 vairuotojos E. K., ir motociklo Kawasaki vairuotojo S. M. veiksmai, todėl abu vairuotojai lygiomis dalimis atsakingi dėl eismo įvykio kilimo. Ieškovas nepagrįstai gavo visos apimties žalos atlyginimą dėl motociklo Kawasaki ir asmeninių daiktų sugadinimo, iš viso 1 591 Eur, todėl esant ir jo kaltei dėl eismo įvykio kilimo bei žalos atsiradimo, ieškovas turi grąžinti atsakovui 50 procentų gautos draudimo išmokos, t. y. 795,50 Eur.
Atsiliepimas
4. Ieškovas 2021 m. gegužės 17 d. atsiliepimu į priešieškinį (DOK-63132) nesutiko su priešieškinio reikalavimais, laikė juos nepagrįstais ir prašė atmesti. Ieškovas nurodė, kad Kauno apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-762-888/2020 ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu nustatyti prejudiciniai faktai. Atsakovas priešieškinyje iš naujo įrodinėja įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes. Toks įrodymų vertinimas iš esmės paneigia teismo nuosprendžiu konstatuotus kaltinamosios E. K. nusikalstamus veiksmus ir jų civilines teisines pasekmes - S. M. sunkų kūno sužalojimą, jo motociklo ir asmeninių daiktų sugadinimą. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, nagrinėjamoje civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodytos teismo ekspertų atlikto tyrimo gautos išvados vertintinos kaip prielaidos, kas būtų buvę, jeigu S. M. būtų važiavęs kitokiu greičiu, kurios nepaneigia E. K. kaltės dėl eismo įvykio ir jo sukeltų padarinių, kai ne S. M. greitis, o kaltinamosios padarytas KET 102 punkto pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (CK 6.247 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovo priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 904,33 Eur turtinės žalos atlyginimo, 113,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovo priešieškinį atmetė.
6. Įvertinęs faktines ieškovo gydymosi aplinkybes, atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu buvo sužaloti asmenys, taip pat į aplinkybes, kad trečiojo asmens neteisėti veiksmai sukėlę eismo įvykį, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaip nusikalstamas neatsargumas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovo interesų pusiausvyrą bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus – sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius ir jų buvimą (atliktos šešios operacijos, randai, 1 cm sutrumpėjusi koja, mažesnis darbingumas), vertinant visumą aplinkybių, teismas sprendė, kad dėl ieškovui padaryto sveikatos sutrikdymo patirta neturtinė žala sudaro 5 000 Eur. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas iki bylos iškėlimo teisme atlygino ieškovui 4 000 Eur neturtinės žalos, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas ieškovui išmokėjo 266,12 Eur negautų pajamų, tad viso neišmokėtos negautos pajamos sudaro 266,12 Eur. Remiantis bylos duomenimis ir atsižvelgiant į prejudicinį teismo sprendimą, kuriuo ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 266,12 Eur negautų pajamų.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų – t. y. išlaidų būtinumo ir priskirtinumo turtinei žalai, patirtos turtinės žalos dydžio ir priežastinio ryšio. Teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą atlyginti turtinę žalą dėl patirtų 929,72 Eur gydymo išlaidų ir iš atsakovo ieškovui priteisė 638,21 Eur gydymo išlaidų, o 291,51 Eur sumą laikė nepagrįsta.
9. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-762-888/2020 yra įsiteisėjęs 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo nuosprendis. Juo nustatyta, jog dėl ginčo eismo įvykio pasekmės yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su vairuotojos E. K. veiksmais, ir jos veiksmai pripažinti pagrindine eismo įvykio sukėlimo priežastimi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuris laikytinas prejudiciniu faktu, teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo nukentėjusiojo S. M. elgesio vertinti kaip sąlygojančio eismo įvykio kilimą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad abu vairuotojai – ir trečiasis asmuo E. K., ir ieškovas – yra abu lygiomis dalimis kalti dėl eismo įvykio.
10. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, atsižvelgęs į patenkintų/atmestų reikalavimų dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2021 m. rugpjūčio 6 d. apeliaciniu skundu (DOK-997403) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą: priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neteisingai išsprendė ginčą, netinkamai aiškindamas baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio prejudiciškumą dėl civilinėje byloje reiškiamo reikalavimo žalai atlyginti, nevertino ir nepasisakė dėl CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo, t.y. paties nukentėjusiojo veiksmų, padėjusių žalai atsirasti arba jai padidėti įtakos sprendžiant reikalavimus dėl žalos atlyginimo dydžio, ko pasėkoje priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, o atsakovo priešieškinį atmetė.
11.2. Ieškovas gali reikalauti tik tokių nuostolių, kurie atsirado tik dėl AUDI A4, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojo veiksmų 2019 m. balandžio 26 d. eismo įvykio metu. Atitinkamai teismas turi įvertinti ir konstatuoti, kokia apimtimi atsakingas ir kitos transporto priemonės motociklo Kawasaki ZZ R 66, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas, nes eismo įvykis įvyko dėl dviejų padidinto pavojaus šaltinių sąveikos.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmetant atsakovo priešieškinį nurodyta, jog „baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis laikytinas prejudiciniu faktu. Teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-762-888/2020 nepasisakė ir nenagrinėjo to klausimo, ar kaltinamoji E. K. visa apimtimi atsakinga dėl eismo įvykio kilimo ir atitinkamai jo metu padarytos žalos, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtu, atitinkamai nebuvo nustatinėjamas padarytos žalos dydis (tiek turtinės, tiek neturtinės), todėl nebuvo vertinami paties ieškovo veiksmai ir jų atitikimas kelių eismo taisyklių reikalavimams, t.y. nebuvo analizuojamos ir taikomos CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos konkretaus eismo įvykio aplinkybių atžvilgiu. Ieškovas ignoravo saugumo kelyje reikalavimus ir tokie jo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis. Paties ieškovo veiksmai taip pat sąlygojo eismo įvykio kilimą ir padarytos žalos dydį CK 6.282, CK 6.253 straipsniai), t.y. sunkesnius eismo įvykio padarinius. Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje turėjo įvertinti ieškovui padarytos žalos dydį ir jo paties veiksmų įtaką žalos atsiradimui ir dydžiui.
11.4. Kasacinis teismas 2013 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013 pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas kriterijų, mažinančių žalos dydį, todėl ji vertintina kartu su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas. Šioje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto.
11.5. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kai ji padaryta asmens sveikatai dėl kito asmens priešingo teisei elgesio, reiškia reikalavimą taikyti civilinę deliktinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir principai. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, kaip pagrindas žalos dydžiui sumažinti arba reikalavimui atlyginti žalą atmesti. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. M. J., bylos Nr. 3K-3-171/2011).
11.6. Iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog ieškovui padarytus sužalojimus, jų sunkumą lėmė jo paties neatsakingi veiksmai, veikimas savo rizika. Ieškovo veiksmus - transporto priemonės vairavimą, kuomet transporto priemonei draudžiama dalyvauti kelių eisme (Kawasaki ZZ R 66, v. n. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo išregistruota, neturėjo galiojančios techninės apžiūros bei civilinės atsakomybės draudimo), viršijant gyvenvietėje leistiną greitį net 30 km/h, nesiimant savalaikio stabdymo - būtina vertinti kaip kaltus veiksmus, dėl kurių jam pačiam atsirado sunkių sveikatos padarinių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės, susijusios su paties nukentėjusiojo asmens kaltu elgesiu, be kita ko, turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis), o tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
11.7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteistų 266,12 Eur negautų pajamų, nes teismas vertino, jog trečiasis asmuo visa apimtimi atsakinga dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Apelianto vertinimu, paties ieškovo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, todėl papildomai 266,12 Eur negautų pajamų suma priteista nepagrįstai.
11.8. Dėl priteistų 638,21 Eur gydymo išlaidų. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog trečiasis asmuo atsakinga visa apimtimi dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, ir su teismo argumentais, jog ieškovo pateikti įrodymai susiję su kelionės į Vokietiją ir ten taikyto gydymo išlaidomis laikytini pagrįstais. Apelianto vertinimu, vykimo į Vokietiją konsultacijos išlaidos neatitinka kasacinio teismo aiškinimo, kad nukentėjusiojo asmens išlaidos turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Nr. 3K-3-127/2012). Ieškovas patvirtino, kad į Vokietiją vyko savo iniciatyva, norint sužinoti antrą gydytojo nuomonę, gydantys specialistai nebuvo nukreipę jokiai papildomai konsultacijai, antrai/kito gydytojo nuomonei, tam nebuvo jokios būtinybės. Bylos įrodymai patvirtina, ieškovo pasirinktos konsultacijos išvada: „Mūsų siūloma procedūra atitinka gimtojoje šalyje siūlomą gydymą, todėl gydymas gali būti atliekamas gimtojoje šalyje.“ Taigi, patirtos išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.
Atsiliepimas
12. Ieškovas S. M. (toliau – ir ieškovas) 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-107911) prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Apeliantas iš naujo įrodinėja įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, remdamasis specialistų, turinčių specialių žinių, ir teismo ekspertų kvalifikacija, atlikto tyrimo išvadomis, kuriose nurodyta, jog ir automobilio Audi A4 vairuotojos K. veiksmai, ir motociklo Kawasaki vairuotojo S. M. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, bei siūlo vertinti, kad dėl eismo įvykio kilimo abu vairuotojai atsakingi lygiomis dalimis. Toks įrodymų vertinimas iš esmės paneigia teismo nuosprendžiu konstatuotas kaltinamosios E. K. nusikalstamus veiksmus bei jų civilines teisines pasekmes - S. M. sunkų kūno sužalojimą, jo motociklo ir asmeninių daiktų sugadinimą. Šios aplinkybės nustatytos teismo nuosprendyje nagrinėjamoje civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodytos teismo ekspertų atlikto tyrimo gautos išvados vertintinos kaip prielaidos.
12.2. Apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra subjektyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo ir į ieškovo interesų pusiausvyrą, įvertino neturtinės žalos kriterijus - sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius ir nustatė, kad ieškovui padaryta 5 000 Eur neturtinė žala. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovui padarytus sužalojimus, jų sunkumą lėmė jo paties neatsakingi veiksmai, veikimas savo rizika, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Ieškovui žala atsirado dėl trečiojo asmens neteisėtais veiksmais sukelto eismo įvykio.
12.3. Apeliavimas į tai, kad ieškovui teisinga neišmokėti likusios neturtinės žalos dydžio – 1 000 Eur, yra teisiškai nepagrįstas ir neteisingas, prieštaraujantis nusistovėjusiems geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normoms, teisingoms vertybėms bei neatitinkantis ieškovo patirtų išgyvenimų ir jaučiamų įvykio pasekmių. Pagal valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos eksperto išvadą, sužalojimai, kuriuos patyrė ieškovas yra kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas beveik vienerius metus nuo eismo įvykio dienos buvo nedarbingas ir šiuo laikotarpiu ieškovui buvo atliktos 6 kojos operacijos. Po procedūrų kairioji koja neatsistatė ir vis tiek jaučiamas skausmas, nepatogumas bei koja neatlieka savo funkcijų. Ieškovo laukia dar bent 2 kojos operacijos. Atlikus planuojamas papildomas operacijas ieškovui teks atlikti plastinę kojos operaciją. Dėl minėtų sužalojimų ieškovo būklę iš naujo vertins Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Ieškovas nuolat jaučia skausmus kojos lūžių vietose, jam stipriai apribotas fizinis aktyvumas, ieškovas gali judėti tik atlikęs specialiuosius tempimo pratimus. Sužalota koja dėl patirtų lūžių tapo trumpesnė 1 cm. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas eismo įvykio metu patirtus sužalojimus jaus visą gyvenimą, sužalota ir sutrumpėjusi koja jau niekada nebeatsistatys, ieškovas negalės gyventi tokio pat įprasto gyvenimo, kaip iki eismo įvykio dienos.
12.4. Nors apeliantas nesutinka dėl 266,12 Eur priteistų negautų pajamų ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog trečiasis asmuo E. K. visa apimtimi atsakinga dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, tačiau teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės nagrinėjamai civilinei bylai turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos.
12.5. Apelianto nesutikimas su priteista 425,78 Eur suma gydymo išlaidomis, vykimo į Vokietiją gydymo konsultacijos išlaidomis prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Ieškovas nors ir vyko savo iniciatyva į Vokietiją gauti gydymo paslaugų, tačiau tam yra teisinis pagrindas. Ieškovo sužalojimai nustatyti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas po gydymo Lietuvoje vis dar jaučia didelius skausmus, negali atlikti įprastinių judesių, jam numatomos dar bent 2 kojos operacijos. Dėl šios priežasties ieškovas, kaip asmuo rūpestingai prižiūrintis savo sveikatą, siekdamas kuo greičiau ir efektyviau grįžti į normalų gyvenimą, deda maksimalias, protingas pastangas šiam tikslui pasiekti. Asmuo turi teisę pasirinkti, kur būti gydomas ir pasitikėti jį konsultuojančiais bei gydančiais gydytojais.
Šalies argumentai
12.6. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais dėl priešieškinio atmetimo, nes apeliantas priešieškinyje iš naujo įrodinėja įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes. Kadangi faktinės aplinkybės jau yra nustatytos teismo nuosprendžiu ir turi prejudicinę galią, todėl neturi būti vertinamos iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.
15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ir atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti nepagrįstai ieškovui išmokėtos draudimo išmokos dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
16. Iš civilinės bylos ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-762-888/2020 duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 26 d. 8 val. 59 min. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo E. K., vairuodama automobilį Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punktą tuo, kad įvažiuodama į kelią iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo, nedavė kelio iš kairės pusės atvažiuojančiam ieškovo vairuojamam motociklui Kawasaki ZZ-R 66, v. n. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata (CBP-26929 priedai), sugadinta transporto priemonė, asmeniniai daiktai. Trečiojo asmens E. K. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (2021 m. sausio 29 d. DOK-13018 priedas). Ieškovo vairuota transporto priemonė eismo įvykio metu neturėjo galiojančios privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, neturėjo civilinės atsakomybės draudimo (2021 m. sausio 21 d. DOK-13018 priedai). Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centre 2019 m. gruodžio 27 d. atlikta autotechninė ekspertizė dėl minėto įvykio (2021 m. sausio 21 d. DOK-13018 priedas).
17. Iš bylos duomenų (2021 m. sausio 29 d DOK-13018 priedai) matyti, kad atsakovas (draudikas) priėmė tris sprendimus, kurių pagrindu eismo įvykio metu nukentėjusiam ieškovui iš viso atlygino 6 161,04 Eur sumą: 1) 2019 m. liepos 22 d. sprendimu išmokėjo 970 Eur turtinės žalos atlyginimą už transporto priemonės sugadinimą, 2) 2019 m. liepos 31 d. sprendimu išmokėjo 621 Eur turtinei žalai atlyginti už sugadintus asmeninius daiktus, 3) 2020 m. birželio 2 d. sprendimu išmokėjo 4570,04 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 266,13 Eur negautų pajamų ir 303,91 Eur gydymo išlaidų. Pirmaisiais dviem sprendimais atsakovo išmokėtos sumos šimtu procentų atitinka ieškovo patirtos žalos dydį, kurią draudikas pripažino pagrįsta, įvertinęs ieškovo pateiktus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Trečiasis atsakovo 2020 m. birželio 2 d. sprendimas dėl 4570,04 Eur draudimo išmokos priimtas, remiantis ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 27 d. atliktos autotechninės ekspertizės aktu Nr. 11-1905 (19), kurio išvadose nurodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų vairuotojų, ir Audi A4, ir Kawasaki ZZ-R 66, veiksmai. Remdamasis ekspertizės akto išvadomis, atsakovas sprendė, kad abiejų vairuotojų civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio pasekoje atsiradusių žalingų padarinių yra vienodo dydžio, todėl priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo po 50 procentų pirmųjų dviejų sprendimų pagrindu išmokėtų sumų.
18. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisingai nustatė ieškovui priklausančios turtinės ir neturtinės žalos dydį, nes neįvertino, kad ir paties ieškovo veiksmai, viršijus leistiną greitį, salygojo eismo įvykio kilimą. Apelianto teigimu, nei baudžiamojoje, nei civilinėje byloje nebuvo paskirstyta abiejų vairuotojų kaltės dalis dėl eismo įvykio kilimo. Apelianto pozicija, nustatant ieškovui priklausančios žalos dydį, grindžiama argumentu, kad dėl žalos atsiradimo abiejų vairuotojų atsakomybė yra vienoda, todėl nukentėjęs asmuo turi teisę tik į tą žalos dalį, kuri atsirado dėl E. K. kaltės.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad dėl eismo įvykio sukeltų žalingų padarinių yra ir paties ieškovo kaltė, tačiau nesutinka, kad abiejų eismo įvykio dalyvių civilinė atsakomybė dėl atsiradusios žalos yra vienodo dydžio.
Dėl teismo nuosprendžio prejudicijos ir dėl abiejų eismo įvykio dalyvių kaltės paskirstymo
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovo (draudiko) argumentus, kad dėl eismo įvykio kilimo yra ir paties nukentėjusiojo kaltė. Šiuos argumentus teismas grindė baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu, jame nustatytas aplinkybes laikė turinčias prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu atleido E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukė bei patvirtino nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos E. K. ir nukentėjusiojo S. M. susitarimą dėl procesinių išlaidų atlyginimo. Susitarime nurodyta: „Nukentėjusysis pareiškia, kad daugiau neturi jokių pretenzijų kaltinamajai E. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Kauno apylinkės teismo byloje Nr. 1-762-888/2020 ir įsipareigoja jų nereikšti ateityje. Nukentėjusysis pretenzijas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reiškia draudimo bendrovei Ergo Insurance SE Lietuvos filialas (juridinio asmens kodas 302912288), o bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką ir dydį šalys susitarė bendru sutarimu“.
21. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, nes netinkamai aiškino baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio prejudiciškumą dėl civilinėje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo atlyginti žalą, nevertino paties ieškovo veiksmų, turėjusių įtakos žalos atsiradimui, ir nepasisakė dėl CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo, t. y. paties nukentėjusiojo veiksmų, padėjusių žalai atsirasti arba jai padidėti įtakos sprendžiant reikalavimus dėl žalos atlyginimo dydžio, ko pasėkoje priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, o atsakovo priešieškinį atmetė.
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, o civilinėje teisėje taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2012).
23. Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-762-888/2020 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendyje nustatyta, kad kaltinamosios E. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Tačiau šiuo nuosprendžiu teismas atleido E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukė. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu ir išaiškino jam teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas tik E. K. baudžiamosios atsakomybės klausimas, ir nebuvo vertinama abiejų eismo dalyvių deliktinė atsakomybė, kiekvieno jų kaltės dalis, sąlygojusi žalingų pasekmių atsiradimą. Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl baudžiamojo proceso tvarka pareikštų kaltinimų E. K., tačiau teismas nepasisakė ir nenagrinėjo klausimo, ar kaltinamoji E. K. visa apimtimi atsakinga dėl eismo įvykio kilimo ir atitinkamai jo metu padarytos žalos. Nebuvo vertinami nukentėjusiojo S. M. veiksmai ir jų atitikimas kelių eismo taisyklių reikalavimams, atitinkamai nebuvo nustatinėjamas padarytos žalos dydis (tiek turtinės, tiek neturtinės).
24. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje, kaip teisingai nurodo apeliantas, nustatyta nuostolių sumažinimo galimybė tik esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui. Tačiau bendrosios mišrios kaltės civilinėje atsakomybėje normos (CK 6.253 straipsnis 5 dalis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis) nustato, kad pakanka paprasto kreditoriaus neatsargumo, kad jo patirti nuostoliai galėtų būti sumažinti proporcingai jo kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).
25. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gruodžio 27 d. atliktos autotechninės ekspertizės akto Nr. 11-1905 (19) (2021 m. sausio 21 d. DOK-13018 priedas) išvadose, atsakant į klausimą, kurio eismo dalyvio ir kokie veiksmai techniniu požiūriu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu (8 klausimas) nurodyta, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai. Ekspertizės akto išvadų 8 punkte nurodyta, kad automobilio Audi A4 vairuotojos E. K. veiksmai, - įvažiuodama į pagrindinį kelią, nedavė kelio prie jo iš kairės pagrindiniu keliu artėjusiam motociklui Kawasaki, dėl ko su juo susidūrė, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Taip pat nurodyta, kad motociklo Kawasaki vairuotojo S. M. veiksmai, - kelio atkarpoje, kurioje leistinas maksimalus judėjimo greitis yra 50 km/h, keldamas eismo saugumo grėsmę važiavo apie 80 km/h greičiu, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jam sudariusiu automobiliu Audi A4, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad prieš pat stabdymą motociklas Kawasaki važiavo apie 80 km/h greičiu (3 punktas); kliūties atsiradimo momentu motociklas Kawasaki važiuojantis apskaičiuotu apie 80 km/h greičiu, buvo apie 81 m atstumu iki susidūrimo vietos (4 punktas); susidūrimo metu automobilis Audi A4 važiavo kairio posūkio kreive, o motociklas Kawasaki prieš pat susidūrimą judėjo iš kairės į dešinę, (duomenys neskelbtini) ašinės linijos atžvilgiu (5 punktas); motociklo Kawasaki, važiuojančio 50 km/h greičiu, stabdymo kelias eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis yra 32,7 m, o važiuojant 55 km/h greičiu – 37,5 m (6 punktas); jei buvusioje kelio atkarpoje Kawasaki vairuotojas būtų važiavęs 50 km/h greičiu, tai reaguodamas stabdymui toje pačioje vietoje kaip ir buvusioje eismo situacijoje, tai motociklas būtų sustabdytas neprivažiavus susidūrimo vietos ir šis susidūrimas nebūtų įvykęs. Ieškovas teigė, kad nesutinka su šio ekspertizės akto išvadomis, tačiau nepateikė jas paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės akto išvadas, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovo didelis neatsargumas važiuojant didesniu nei leistinu greičiu, iš dalies sąlygojo dėl eismo įvykio kilusių žalingų padarinių atsiradimą. Taigi dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atsakingas ir ieškovas, nes viršydamas leistiną greitį, prisiėmė su tuo susijusią riziką, o patirtos žalos dydžiui įtakos turėjo ir jo paties didelis neatsargumas.
27. Apeliantas abiejų vairuotojų civilinę atsakomybę dėl atsiradusios žalos vertina lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl tokio vertinimo. Ekspertizės akte išsamiai aprašytas transporto priemonių susidūrimo mechanizmas. Automobiliui Audi A4 pradėjus įvažinėti į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę bei sukti link (duomenys neskelbtini) prie jos iš kairės pusės artėjęs motociklas Kawasaki buvo užstabdytas. Automobiliui Audi A4 judant apie 10 km/h greičiu ir jam dalinai užtvėrus (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, į šios transporto priemonės kairįjį šoną (jo vidurinę dalį) priekiniu ratu ir priekine dalimi (daugiau kaire puse) atsitrenkė apie 44 km/h greičiu iš kairės į dešinę (ašinės linijos atžvilgiu) judėjęs motociklas Kawasaki, kai tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo 37? kampas.
28. Šiuo atveju abiejų vairuotojų veiksmai buvo būtinoji eismo įvykio kilimo ir žalos atsiradimo priežastis. Audi A4 vairuotojos veiksmai – įvažiuodama į pagrindinį kelią, nedavė kelio prie jo iš kairės pagrindiniu keliu artėjusiam motociklui, dėl ko su juo susidūrė – pripažinti nusikalstama veika. Vien dėl šios priežasties Audi 4 vairuotojos atsakomybės dalis dėl kilusios žalos yra žymia dalimi didesnė. Motociklą vairavusio ieškovo veiksmai – viršytas greitis iki pastebėtos kliūties ir stabdymo – lėmė sunkesnes pasekmes pačiam ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent Audi A4 vairuotojos eismo taisyklių pažeidimas buvo svarbiausia sąlyga įvykti eismo įvykiui. Įvertinus faktinį ir teisinį abiejų vairuotojų veiksmų ir kilusių padarinių priežastinį ryšį, paskirstant kaltę civilinės atsakomybės prasme dėl atsiradusios žalos, automobilio Audi A4 vairuotojos kaltė sudaro 75 procentus, motociklo vairuotojo – 25 procentus. Remiantis tokiu kaltės paskirstymo abiems vairuotojams kriterijumi, bus nustatomas ieškovui priklausančios atlyginti turtinės ir neturtinės žalos dydis.
Dėl neturtinės žalos dydžio
29. Ieškovas dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų patirtą neturtinę žalą įvertino 15 000 Eur suma. Įvertinęs atsakovo atlygintą 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, ieškiniu prašė priteisti 11 000 Eur neturinės žalos atlyginimo. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad paties ieškovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, nes atlikto tyrimo išvadose nurodoma, kad ir automobilio Audi A4 vairuotojos E. K. veiksmai, ir motociklo Kawasaki vairuotojo S. M. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
30. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendė, kad įvertinus faktines ieškovo S. M. gydymosi aplinkybes, atsižvelgus į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu buvo sužaloti asmenys, į aplinkybes, kad trečiojo asmens E. K. neteisėti veiksmai sukėlę eismo įvykį, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaip nusikalstamas neatsargumas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgiant šalių interesų pusiausvyrą ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus – sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, jų buvimą (randai, 1 cm sutrumpėjusi koja, mažesnis darbingumas), vertinant visumą aplinkybių, konstatavo, jog dėl ieškovui padaryto sveikatos sutrikdymo jam padaryta 5 000 Eur dydžio neturtinė žala. Iki teismo ieškovui sumokėta 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl jam priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
31. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ieškovui padarytus sužalojimus, jų sunkumą lėmė jo paties neatsakingi veiksmai, veikimas savo rizika. Ieškovo veiksmus - transporto priemonės vairavimą viršijant leistiną greitį iki kliūties pastebėjimo, nesiimant savalaikio stabdymo - būtina vertinti kaip kaltus veiksmus, dėl kurių jam pačiam atsirado sunkių sveikatos padarinių.
32. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą.
33. Byloje nėra ginčo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tą patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai (2020 m. gruodžio 31 d. DOK-26929 priedai). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2020 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. STS-1201 ieškovui nustatytas 90 proc. darbingumo lygis (2020 m. gruodžio 31 d. DOK-26929 priedas). Ieškovas teigia, kad sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, laukia dar bent 2 kojos operacijos, po kurių reikės atlikti plastinę kojos operaciją. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pagrįstai įvertino sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius.
34. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad ieškovui padarytų sužalojimų sunkumą iš dalies lėmė jo paties veiksmai, tačiau nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad pats atsakovas žalos administravimo byloje priimdamas 2020 m. birželio 2 d. sprendimą išmokėti 4570,04 Eur draudimo išmoką, į kurią įeina ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, įvertino, kad ieškovui gali būti atlyginta 8000 Eur neturtinės žalos, tačiau šią sumą sumažino 50 procentų, laikydamas, kad abiejų vairuotojų kaltės dalis yra vienoda. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovui tenka ne 50 procentų, bet 25 procentai kaltės dėl eismo įvykio kilusios žalos, pagal atsakovo žalos administravimo duomenis ieškovui tektų netgi didesnė neturtinės žalos atlyginimo dalis. Remiantis šiais motyvais apeliacinio skundo dalis dėl skundžiamu teismo sprendimu ieškovui priteistos 1000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, atmetama kaip nepagrįsta.
Dėl sprendimo dalies, kuria ieškovui priteistas turtinės žalos atlyginimas
35. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė turtinei žalai atlyginti 904,33 Eur suma, kurią sudaro 266,12 Eur negautų pajamų ir 638,21 Eur gydymo išlaidų. Apeliantas ginčija šią sprendimo dalį.
36. Dėl priteistos 266,12 Eur negautų pajamų sumos apeliantas nurodo, kad ieškovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, jo atsakomybės dalis yra 50 procentų, dalis negautų pajamų (266,12 Eur) jau išmokėta 2020 m. birželio 2 d., todėl skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai priteista 266,12 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka iš dalies. Įvertinus abiejų vairuotojų kaltės dalį dėl eismo įvykio atsiradusios žalos (Audi A4 vairuotojos – 75 procentai, motociklo vairuotojo – 25 procentai), ieškovui priteistina negautų pajamų dalis proporcingai sumažinama, priteisiant 133,06 Eur sumą, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
37. Dėl priteistų 638,21 Eur gydymo išlaidų. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog trečiasis asmuo atsakinga visa apimtimi dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, ir su teismo argumentais, kad ieškovas pagrindė reikalavimo dalį, susijusią su kelione į Vokietiją gydytojų konsultacijai ir ten patirtomis išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka iš dalies.
38. Remiantis kasacinio teismo aiškinimu, nukentėjusiojo asmens išlaidos turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Ieškovas patvirtino, kad į Vokietiją vyko savo iniciatyva, siekdamas sužinoti antrą gydytojo nuomonę, gydantys specialistai nebuvo nukreipę jokiai papildomai konsultacijai, antrai/kito gydytojo nuomonei. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo pasirinktos konsultacijos išvada: „Mūsų siūloma procedūra atitinka gimtojoje šalyje siūlomą gydymą, todėl gydymas gali būti atliekamas gimtojoje šalyje.“ Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad patirtos išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Ieškovo vykimo į Vokietiją konsultacijos išlaidos sudaro 425,79 Eur sumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama, šia suma sumažinant ieškovui priteistą sumą. Likusi gydymo išlaidų suma 212,42 Eur, kurią apylinkės teismas priteisė ieškovui, proporcingai sumažinama, įvertinus aukščiau nurodytus argumentus dėl abiems vairuotojams paskirstytos kaltės dalies dėl atsiradusios žalos. Atsižvelgus į tai, ieškovui priteistina gydymo išlaidų suma sumažinama iki 106,21 Eur bendros sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl priešieškinio reikalavimų
39. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 795,50 Eur sumą, kurią laikė nepagrįstai išmokėtą, nes pagal autotechninės ekspertizės išvadas eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų vairuotojų veiksmai. Pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimus atmetė, remdamas baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu, kuriuo nustatyta E. K. kaltė dėl eismo įvykio.
40. Apeliantas prašo panaikinti šią sprendimo dalį ir priešieškinio reikalavimus patenkinti – priteisti atsakovui iš ieškovo 795,50 Eur be pagrindo išmokėtos draudimo išmokos dalį žalai atlyginti.
41. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais dėl abiems vairuotojams paskirstytos kaltės civilinės atsakomybės prasme dėl eismo įvykiu kilusios žalos (Audi A4 vairuotojos – 75 procentai, motociklo vairuotojo – 25 procentai), šią apeliacinio skundo dalį tenkina iš dalies. Atsakovo priešieškiniu prašomą priteisti 795,50 Eur sumą sudaro ½ dalis atsakovo 2019 m. liepos 22 d. ir 2019 m. liepos 31 d. sprendimų pagrindu išmokėtų sumų turtinei žalai atlyginti (½ x 970 Eur už transporto priemonės sugadinimą ir ½ x 621 Eur už asmeninių daiktų sugadinimą). Įvertinus ieškovo kaltės dalį (25 procentai), atsakovui priteistina 25 procentai atsakovo 2019 m. liepos 22 d. ir 2019 m. liepos 31 d. sprendimų pagrindu išmokėtos sumos. Šią apeliacinio skundo dalį tenkinus iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti priešieškinio reikalavimai, panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – atsakovo priešieškinys tenkinamas iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteisiant 397,75 Eur sumą (1/4 x (970 Eur+621 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
42. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Iš dalies tenkinus priešieškinio reikalavimą, atsakovui iš ieškovo priteisiama 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 397,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo (nuo priešieškinio priėmimo) teisme dienos (2021 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
43. Ieškovą pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja A. O.. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 726 Eur išlaidų už teisines paslaugas (2021 m. birželio 14 d. DOK-77399).
44. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 12 195,84 Eur. Apeliacinės instancijos teisme ieškinio reikalavimų patenkinta 1239,27 Eur (1000+133,06+106,21), tai sudaro 10,16 procentų ieškinio reikalavimų (1239,27/12 195,84=0,1016). Proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai (10,16 proc.), ieškovui iš atsakovo priteisiama 73,76 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas (CPK 93 straipsnis).
45. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 795,50 Eur, apeliacinės instancijos teisme priešieškinio reikalavimų patenkinta 50 procentų (priteista 397,75 Eur). Už priešieškinį atsakovas sumokėjo 18 Eur žyminio mokesčio. Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (50 proc.), atsakovui iš ieškovo priteisiama 9 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. Apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 61 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kuriuo atsakovas ginčijo visą teismo sprendimą dėl patenkintų ieškinio reikalavimų (1904,33 Eur) ir atmestų priešieškinio reikalavimų (795,50 Eur). Apeliacinės instancijos teisme apeliacinio skundo patenkinta 34,92 procentai dėl ieškinio reikalavimų ir 50 procentų dėl priešieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovo priteisiama 24 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimai, pakeisti ir išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, 1 000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 239,27 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus 27 ct) turtinės žalos atlyginimo, 73,76 Eur (septyniasdešimt tris eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, iš ieškovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 397,75 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis Eus 75 ct) draudimo išmokų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (397,75 Eur) nuo bylos iškėlimo (priešieškinio priėmimo) teisme dienos (2021 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33 Eur (trisdešimt tris Eur) žyminio mokesčio.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.