Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Štreimikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų S. V., D. V. ir A. V. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B. dėl administracinių aktų panaikinimo ir žemės ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

2013 m. gruodžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui (civilinė byla Nr. 2-1790-292/2013, b.l. 142, 143) ir buvo gauta 2014 m. sausio 3 d. (b.l. 2). 2014 m. sausio 21 d. pareiškėjai S. V., D. V. ir A. V. pateikė skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B., kuriame reiškė tuos pačius tris reikalavimus, t. y. 1. nustatyti ribą tarp jiems nuosavybės teise priklausančio 0,8450 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2011 metų rugsėjo mėnesį UAB „Geoturtas“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500, kuri pažymėta linijomis ir skaičiais 3,4,5; 2. panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2000-01-05 įsakymą Nr. 33-03 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo Alytaus rajone“ dalyje, kuria buvo suformuotas 16,80 ha ploto žemės sklypas P. B.; ir 3. panaikinti Apskrities viršininko 2010m. sausio 11 d. įsakymą Nr. Ž-139- (1.3) „Dėl Nekilnojamo turto kadastro duomenų keitimo“, kuris buvo pakeistas Apskrities viršininko 2011-03-02 įsakymu Nr. Ž-700- (1.3) „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2010-01-11 įsakymo Nr. Ž-139- (1.3) keitimo“ (b.l. 8-12).

2014 m. vasario 27 d. teismo posėdyje teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 str., siekdamas padėti pareiškėjams įgyvendinti jų procesines teises, išaiškino jiems teisę kreiptis dėl termino skundui paduoti, jeigu jie manytų, jog toks terminas praleistas. 2014 m. kovo 7 d. pareiškėjai teismui pateikė prašymą dėl termino administraciniams aktams skųsti atnaujinimo.

Teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjų S. V., D. V. ir A. V. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundo reikalavimui dėl Alytaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. Ž-139-(1.3) „Dėl Nekilnojamo turto kadastro duomenų keitimo“, kuris buvo pakeistas Apskrities viršininko 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. Ž-700- (1.3) „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. Ž-139-(1.3) keitimo“ panaikinimo ir administracinės bylos dalį pagal pareiškėjų S. V., D. V. ir A. V. skundą dėl reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. Ž-139-(1.3) „Dėl Nekilnojamo turto kadastro duomenų keitimo“, kuris buvo pakeistas Apskrities viršininko 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. Ž-700- (1.3) „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. Ž-139-(1.3) keitimo“ panaikinimo nutraukė (ABTĮ 101 str. 6 p.).

Dėl Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 33-03 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo Alytaus rajone“ dalies, kuria buvo suformuotas 16,80 ha ploto žemės sklypas P. B., ir 2014 m. spalio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimo Nr. 1SS-(10.5)-2591 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl tokių viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo, kurie daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių administracinių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos tėvui P. B. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 2-625-18881 ir tuometinės Alytaus rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkio Nr. 287-v „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, kuriems Žemės ūkio ministerijos sprendimu atstatyta nuosavybės teisė į žemę“ 185 p. buvo atkurta nuosavybės teisė į 16.890 ha žemės (duomenys neskelbtini). Rengiant nuosavybės teisės dokumentus, 1992 m. spalio 16 d. žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktu buvo parodytos ir paženklintos vietoje žemės sklypo ribos (t.I, b.l. 11, 12, 14, t. 2, b.l. 25, 26). Šie dokumentai nenuginčyti ir galiojantys. Taigi, kolegijos vertinimu, 16,80 ha ploto žemės sklypas P. B. buvo suformuotas dar 1992 metais, atkuriant jam nuosavybės teises į šį žemės sklypą. Pareiškėjų ginčijamu 2000 m. sausio 1 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu patvirtintu žemėtvarkos planavimo dokumentu, priešingai nei teigia pareiškėjai, minėtas žemės sklypas Nr. 22 nebebuvo nei projektuojamas, nei formuojamas žemės grąžinimui, pardavimui, perdavimui patikėjimo teise ar kitu Metodikos 5 p. nustatytu tikslu, jis tik tebuvo pagal anksčiau atkurtų nuosavybės teisių planą pažymėtas (įklotas) žemėtvarkos projekte kaip žemės sklypas, į kurį jau atkurtos nuosavybės teisės. Darytina išvada, kad ginčijama žemėtvarkos projekto dalimi, kurioje pažymėtas žemės sklypas, į kurį dar 1993 m. P. B. atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjų teisės (interesai) objektyviai nėra pažeistos pareiškėjų nurodytu būdu, o šio administracinio akto panaikinimas jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negalėtų padaryti, tariamai pažeistos pareiškėjų teisės tokiu būdu nebūtų apgintos, jų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi ginčijamo žemėtvarkos projekto dalies panaikinimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukeltų, nes galiotų administraciniai aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Pareiškėjai taip pat ginčija 2014 m. spalio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo raštą Nr. 1SS-(10.5)-2591 „Dėl informacijos pateikimo“, atsakant į 2014 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjų skundą (b.l. 12-122), kuriuo jų skundas buvo paliktas nenagrinėtu, tačiau teisinių argumentų, kuriais jie grįstų šio akto neteisėtumą, nenurodo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai 2014 m. rugsėjo 15 d. skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 33-03 dalies panaikinimo, Alytaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. Ž-139-(1.3) ir 2010 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. Ž-700-(1.3) teisinio įvertinimo ir dėl jiems priklausančio žemės sklypo ribų bei ploto, paaiškinant atsiradusį ploto skirtumą.

Atsakovas ginčijamu atsakymu pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtu, motyvuodamas tuo, jog Kauno apygardos administraciniame teisme vyksta administracinės bylos nagrinėjimas dėl 2000 m. sausio 5 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo dalies panaikinimo ir žemės sklypų bendros ribos nustatymo, taip pat, kad įsiteisėjusia 2014 m. gegužės 6 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l. 74-80) buvo netenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo, skundžiant 2010 m. sausio 11 d. ir 2010 m. kovo 2 d. įsakymus, o Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (b.l. 102-107) Kauno apygardos administracinio teismo nutartis buvo palikta nepakeista.

Teisinius santykius, kurie kyla viešojo administravimo subjektams nagrinėjant asmenų prašymus, skundus ir pranešimus bei nustatant kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje, reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas ir su šio įstatymo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmens skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtinta taisyklė, kuri draudžia administracinės procedūros vykdymą tais atvejais, kai tuo pačiu klausimu vyksta nagrinėjimas teisme ir asmuo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu prašo priimti sprendimą, po to, kai teismas jau yra priėmęs sprendimą šiuo klausimu. Šis draudimas netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir/ar ne tuo pačiu pagrindu. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina atsakovo nustatytas aplinkybes. Kitokių aplinkybių, kurios patvirtintų tai, jog šios procedūros buvo inicijuotos skirtingais pagrindais (ne dėl tų pačių faktinių aplinkybių), nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjai. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovo veiksmai, paliekant nenagrinėtais minėtus klausimus, dėl kurių išsprendimo pakartotinai kreipėsi į jį pareiškėjai, yra iš esmės atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir teisėti. Tai, kad esant VAĮ 23 str. 4 d. ir 6 d. numatytiems pagrindams, atsakovas dėl tuo pačiu klausimu vykstančio teisminio nagrinėjimo administracinės procedūros dalies nestabdė, bet visą skundą paliko nenagrinėtu, nesudaro pagrindo šio ginčijamo atsakymo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pabrėžė, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. A-18-527/2013 vertino žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) priklausančio, S. V., D. V. ir A. V., plano M1:500, 1994 m. liepos 19 d. parengto A. T. ir ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje, teisėtumą. Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-18-527/2013 panaikino S. V., D. V. ir A. V. priklausančio šio žemės sklypo planą M1:500, ir ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje, konstatavęs, jog šiame žemės plane prašomos nustatyti ribos prieštarauja kitiems byloje esantiems dokumentams. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais nustatė, kad, ženklinant ieškovės tėvo P. B. žemės sklypą 1992 m. spalio 16 d., jis buvo ženklintas tiesia linija, kad iš G. B. tėvo P. B. žemės sklypo plano su gretimybėmis, išduoto tuometinės Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir esančio sudėtine 1995 m. birželio 26 d. sutarties dalimi, aiškiai matyti, kad žemės sklypas taip pat tiesia linija ribojasi su žemės sklypu, kuris priklauso S. V., D. V. ir A. V., kad 2008 m. lapkričio 12 d. kadastro žemėlapio ištrauka taip pat patvirtina, jog S. V., D. V. ir A. V. žemės sklypo ribos vėl gi tiesia linija ribojasi su G. B. žemės sklypu. Minėtu apygardos teismo sprendimu žemės planas M1:500, 1994 m. liepos 19 d. parengtas A. T. ir ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje buvo panaikintas.

Tiek bendrosios kompetencijos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-18-527/2013, tiek ir nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl nuosavybės teise šalims priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribų, šiose bylose reikšmingos faktinės aplinkybės labai iš esmės identiški, argumentai, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus, vienodi. Tokiu atveju, esant įsiteisėjusiam bendrosios kompetencijos teismo procesiniam sprendimui civilinėje byloje, kurioje reikšmingos aplinkybės iš esmės tapačios, spręstina dėl šiame procesiniame dokumente nustatytų faktų reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog procesinės teisės normos įtvirtina teismo sprendimo res judicata galią (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p., 96 str. 4 d., 101 str. 2 p.), taip pat nustato ir teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinę reikšmę (ABTĮ 58 str. 2 d.). Nustatyti prejudiciniai faktai palengvina įrodinėjimo procesą kitoje byloje. Bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis teismo sprendimu, priimtu kitoje byloje, kurioje dalyvauja tos pačios šalys, visais atvejais turėtų remtis konkrečiomis proceso teisės normomis ir nurodyti, kokią procesinę reikšmę turi priimtas teismo procesinis sprendimas kitoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-608/2013).

Nagrinėjamu atveju yra aktuali būtent ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies reikalaujamas tų pačių asmenų bylose dalyvavimas yra būti­na sąlyga šios analizuojamos taisyklės taikymui, tačiau paminėta norma nenumato, kad atitinkamo subjekto procesinė padėtis abejose bylose būtų tapati, taip pat neturi reikš­mės, ar toks subjektas dalyvavo teismo posėdžiuose, o svarbu tai, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu (2011 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3020/2011). Aktualios procesinės normos taikymo aspektu pabrėžtina ir tai, kad civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje vienas iš ginčo dalykų yra tas pats – žemės sklypo ribų nustatymas, todėl sprendžiant dėl ABTĮ 58 str. 2 d. nuostatų taikymo, kolegija konstatuoja, kad civilinėje byloje nustatyti faktai žemės sklypo ribų nustatymo aspektu laikytini prejudiciniais nagrinėjamai bylai. Akcentuotina ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2778/2011). Lietuvos Vyriausias administracinis teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2186/2012 konstatavo: „kitose bylose galima remtis teismo nustatytais prejudiciniais faktais, jeigu nustatyti faktai buvo konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku“, o 2012 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-229/2012 pabrėžė: „Kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, tačiau tik tokioje apimtyje, kiek minėtoje byloje nustatyti faktai sudarė įrodinėjimo dalyką (ABTĮ 58 straipsnis). Taigi, svarbiausia yra tai, kad nustatinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bei esminį panašumą turinčiose bylose, ir kad pirmiau išnagrinėtoje byloje nebūtų dirbtinai įrodinėjami tie faktai, kurie kitoje byloje būtų laikomi prejudiciniais. Teisinio fakto buvimas kito įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu (motyvu) atleidžia teismą nuo šių teisinių faktų esmės atskleidimo.

Kolegijos vertinimu, bendrosios kompetencijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose įrodinėjimo dalyko dalis buvo fakto, reikšmingo bei aktualaus ir nagrinėjamoje byloje, nustatymas bei konstatavimas – žemės sklypo ribų teisėtumo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose buvo konstatuotos būtent nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybes, kurios pripažintinos prejudiciniais faktais.

Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje prašo nustatyti ribą tarp jiems nuosavybės teise priklausančio 0,8450 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2011 metų rugsėjo mėnesį UAB „Geoturtas“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500, kuri pažymėta linijomis ir skaičiais 3,4,5 (VI t., b.l. 18, 19), kuris, kaip teisingai nurodė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės, yra iš esmės identiškas planui (VI t., b.l. 57), panaikintam Kauno apygardos teismo. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje pateiktas žemės sklypo formavimo planas, kurio pagrindu pareiškėjai reiškia reikalavimą nustatyti ribas tarp žemės sklypų, parengtas 2011 m., t. y. dar iki priimant teismo sprendimą civilinėje byloje. Akivaizdu, jog šiame tos pačios konfigūracijos žemės plane, kuriame labai nežymiai skiriasi tik atstumai tarp taškų 3, 4, 5, negalėjo būti įvertintos (ir nėra įvertintos) tos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiame teismo sprendime ir dėl kurių buvo panaikintas pirmasis 1994 m. liepos 19 d. parengtas A. T. ribų nustatymo planas, ir ribų pažymėjimas kadastre. Taigi patenkinus pareiškėjų reikalavimą ir nustačius žemės sklypo ribas taip, kaip prašo pareiškėjai pagal UAB „Geoturtas“ parengtą žemės sklypo planą M1:500, tai prieštarautų nustatytoms teismų išvadoms.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras Čekanauskas