- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- 2YT-808-1135/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00741-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Pareiškėjas
- O. I.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. I. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, L. Ž., A. E. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio V. I. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. I.. V. I. testamento nepaliko. V. I. palikimą sudaro jam priklausanti šio nekilnojamojo turto dalis: dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis 0,0608 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). V. I. mirties momentu duktė L. I. (dabar – Ž.) jau gyveno atskirai, jos duktė A. E. Ž. buvo nepilnametė. L. Ž. įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė ir neatsisakė priimti palikimo nei savo, nei tuo metu nepilnametės A. E. Ž. vardu. Pareiškėja su L. Ž., kuri atstovavo savo nepilnametę dukrą, susitarė, kad palikimą priims pareiškėja, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja liko gyventi tame pačiame bute, kuriame iki šiol gyvena, naudojasi visais po sutuoktinio mirties likusiais nekilnojamaisiais ir kitais daiktais, t. y. mirusio V. I. turto dalis netapo bešeimininkiu turtu – jis buvo ir yra prižiūrimas, tvarkomas, juo naudojimąsi, mokami visi reikiami mokesčiai, žemė yra naudojama pagal paskirtį.
1.2. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja nesikreipė manydama, kad daugiau jokių su palikimu susijusių reikalų tvarkyti nebereikia, nes turtas viešame registre yra registruotas jos vardu. Į notarų biurą nesikreipė ir pirmos eilės įpėdinė L. Ž., nes pagal jų susitarimą, palikimą turėjo priimti pareiškėja.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. I. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. I. paliktojo turto priėmimą valdyti. Teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo L. Ž. atsiliepime nurodė, kad visą nekilnojamąjį turtą perimtų jos mama O. I..
4. Suinteresuotas asmuo A. E. Ž. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir neturi jokių pretenzijų į jos senelio V. I. palikimą.
5. Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti proceso įstatyme nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja O. I. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. I., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. L. Ž. yra pareiškėjos ir mirusio V. I. dukra, A. E. Ž. – vaikaitė, L. Ž. dukra. Raseinių rajono 1-asis notarų biuras 2020 m. lapkričio 13 d. rašte pažymi, kad dėl V. I., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Iš 2020 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-872 pagrindu, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso O. I.. Byloje pateikta UAB „Raseinių komunalinių paslaugų“, UAB „Raseinių vandenys“, UAB „Raseinių Šilumos tinklų“ 2020 m. gruodžio 9 d. pažymos, kuriose pažymima, kad O. I. suteiktas paslaugas jai nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra atsiskaičiusi. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių miesto seniūnija 2020 m. lapkričio 25 d. pažymoje pažymėta, kad O. I. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).
7. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnis).
8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Teismas pažymi, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).
9. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar veiksmai atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja po sutuoktinio V. I. mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą (per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą). Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį, antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
12. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškime pateikti pareiškėjos paaiškinimai, patvirtina, kad pareiškėja O. I. po sutuoktinio (turto palikėjo) mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus V. I. ir toliau liko gyventi jų bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėja deklaravusi savo gyvenamąją vietą, mokėjo už bute teikiamas vandens, šilumos, daugiabučių namų administratoriaus teiktas paslaugas. Mirus turto palikėjui V. I., pareiškėjos O. I. sutuoktiniui, pareiškėja iš anksto susitarė su pirmos eilės įpėdine, jų dukra L. Ž., antros eilės įpėdinės, turto palikėjo vaikaitės A. E. Ž., įstatymine atstove, kad palikimą pradėdama faktiškai valdyti priims pareiškėja. Suinteresuoti asmenys byloje L. Ž. ir A. E. Ž. šios aplinkybės neginčija, sutinka su pareiškėjos pareiškimu. Iš byloje pateiktų pažymų nustatyta, kad tretieji asmenys, konkrečiu atveju UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“, laiko, kad šios civilinės bylos dalykas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. I., laiko ją teisėta buto savininke. Pareiškėja nepateikė teismui rašytinių įrodymų dėl palikėjui priklausiusios žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti, tačiau nurodo, kad žemė buvo naudojama pagal paskirtį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja faktiniu valdymu priėmė palikėjui priklausiusią buto dalį, o palikimą priimti iš dalies negalima, konstatuotina, kad pareiškėja priėmė visą palikėjo paliktą palikimą, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad po V. I. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.
13. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja O. I. po sutuoktinio V. I. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. I. po savo sutuoktinio V. I. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
14. Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridine? reikšmę? turinti? faktą?, kad O. I., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.