Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui D. K. ieškinio ir jo priedų nuorašai su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai 2013 m. rugpjūčio 13 d., tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, sprendimas priimtinas už akių LR CPK 142 str. 4 d. ir 285 str. nustatyta tvarka.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Formaliai vertindamas įrodymus teismas patikrina, ar byloje esantys įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų reikalavimus, ar jie gauti šių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini.

Iš ieškovo pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, mirties liudijimo, 2002 m. lapkričio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, 2010 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2, pretenzijos su išsiuntimą patvirtinančiais dokumentais, nustatyta, kad po L. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties Pakruojo rajono notarų biuro notarės Nijolės Daubarienės 2002 m. lapkričio 11 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, mirusiajam priklausiusią turto dalį: ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį daržinės, kitus kiemo statinius, lygiomis dalimis paveldėjo pirmos eilės įpėdiniai – jo vaikai: B. J., D. B. ir atsakovas D. K.. Esant susitarimui tarp ieškovo ir atsakovo D. K. dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančios paveldėtos turto dalies pirkimo, ieškovas T. J., kaip matyti iš 2010 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2, pervedė atsakovui 1500,00 litų, o taip pat sumokėjo atsakovui 500,00 Lt grynais pinigais. Tačiau atsakovui pakeitus savo poziciją ir nebevykdant šalių susitarimo, t.y. neperleidžiant paveldėto turto ieškovui, negrąžino už parduodamą turtą, o ieškovo perkamą turtą, gautos pinigų sumos – 2000,00 Lt. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtos pretenzijos bei jos išsiuntimą ir ieškovui asmeniško įteikimo patvirtinančių dokumentų, atsakovas D. K. buvo paragintas ginčą išspręsti taikia ir grąžinti ieškovo jam sumokėtą lėšų dalį, tačiau atsakovas skolos ieškovui nesumokėjo. Nurodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, nes sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.), be to, sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.). CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kuri apibrėžia pirkimo-pardavimo sutartį kaip vienos šalies (pardavėjo) įsipareigojimą perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, ir pirkėjo įsipareigojimą priimti daiktą (prekę) bei sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Nors nekilnojamojo turto perleidimo sutartis yra specifinė sutarties formos ir momento, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta, požiūriu ir šios rūšies sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui, privaloma notarinė forma, kurios nesilaikymas daro tokią sutartį niekiniu sandoriu, ir todėl pagal bendrąją taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo šalių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (CK 6.159 str., 6.181 str. 4 d., 6.393 str. 1 ir 2 d.), tačiau kita vertus, teismų praktikoje suformuota pozicija, kad jeigu pagal faktines aplinkybes būtų konstatuota, kad šalys ne tik susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, bet ir pradėjo vykdyti jos turinį sudarančius įsipareigojimus, tačiau viena iš šalių vengia sutartį patvirtinti notariškai, sutartį įvykdžiusios ir jos sudarymu suinteresuotos šalies teisės galėtų būti ginamos įstatymo nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009 ir kt.). Tokiu būdu pažymėtina, jog CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Be to, CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Todėl asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas D. K. pažeidė savo prievoles, t.y. vengia atsiskaityti su ieškovu, todėl remiantis bylos duomenimis ir Lietuvos Respublikos CK 6.1, 6.4, 6.37, 6.38, 6.59, 6.62-6.63, 6.200, 6.205, 6.245, 6.256 straipsniais, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir ieškinys tenkintinas visiškai. Iš atsakovo D. K. ieškovui T. J. priteistina 2000,00 Lt skolos bei 5 procentai metinių įstatyminių palūkanų nuo priteistos sumos (2000,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 9 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str., iš atsakovo D. K. ieškovui yra priteistinas 54,00 litų žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas paduodant ieškinį, bei 400,00 Lt išlaidos už teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio deklaruota gyvenamoji vieta Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2000,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 54,00 Lt (penkiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio bei 400,00 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų už teisinę pagalbą ieškovui T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB.

Atsakovas D. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Pakruojo rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas T. J. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.