Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-05-24 · Civilinė byla Nr. e2A-434-856/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-24
Bylos Nr.
e2A-434-856/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių vandenys“
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „Šiaulių energija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-434-856/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07418-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.39.2.5.1.2; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-205-841/2016 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių vandenys“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ ir tikrajai ūkinei bendrijai „Vilkrėja“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ (toliau – UAB „Šiaulių vandenys“) išmokėtą 1469,82 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1–2 b. l.).

2. Nurodė, kad tarp ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ir tikrosios ūkinės bendrijos „Vilkrėja (toliau – TŪB „Vilkrėja“) buvo pasirašyta Įmonių turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas pastatas (parduotuvė), esantis adresu Mickevičiaus g. 2a, Šiauliai. Ieškovas gavo pranešimą, kad 2012-10-13 buvo aplietas vandeniu apdrausto pastato rūsys. Ieškovas, išskaičiavęs draudimo liudijime nustatytą 144,81 Eur dydžio išskaitą, išmokėjo draudėjui 1469,82 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovas informavo ieškovą, kad 2012-10-13 įvyko vandentiekio avarija, dėl ko vanduo nesandariais šilumos trasos loviais pateko į patalpas ir jas apgadino. LR CK 6.1015 straipsnis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens.

Atsiliepimas

3. Atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad įvykus draudžiamam įvykiui ir ieškovui išmokėjus draudimo išmoką TŪB „Vilkrėja“, ieškovas įgavo reikalavimo teisę išieškoti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Taigi, statinio, esančio adresu Mickevičiaus g. 2a, Šiauliai, techninis prižiūrėtojas ar statinio naudotojas privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei šilumos vartojimo įrenginių remontą ir kt., o tai reiškia, kad būtent statinio prižiūrėtojas ar naudotojas įvykio metu buvo atsakingas už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą. Vanduo nesandariais šiluminės trasos loviais pateko į patalpas, priklausančias TŪB „Vilkrėja“, ir jei šilumos tinklų įvadai būtų buvę hermetiški, vanduo nebūtų patekęs į patalpas. Šiuo atveju už žalą turėtų atsakyti subjektas, kurio žinioje buvo šilumos tinklų priežiūra. Nurodė, kad ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (42–46 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė (77–80 b. l.).

5. Teismas nurodė, kad draudikas ir draudėjas visiškai netyrė žalos atsiradimo aplinkybių, priežastinio ryšio, atsižvelgė tik į atsakovo paaiškinimus dėl patalpų apliejimo, tačiau nenustatinėjo, ar buvo pastato konstrukcijų trūkumų, netyrė, ar dėl to galėjo įvykti patalpų užliejimas. Ieškovas rėmėsi tik atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ bei trečiojo asmens AB „Šiaulių energija“ raštais. Draudiko elgesys įforminant žalą, priežasčių netyrimas bei draudimo išmokos išmokėjimas rodo, kad draudikas manė, jog pastato savininkas nėra atsakingas už įvykį ir laikė, kad pastatas yra geros būklės. Teismas konstatavo, kad draudikas netyrė aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Būtent ieškovo pareiga yra įrodyti, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovui nepateikus įrodymų, teismas laikė, kad nėra sąlygų visumos civilinei atsakomybei atsirasti.

6. Teismas nurodė, kad vandentiekio avarija įvyko už maždaug 600 metrų nuo pastato, kuris buvo užlietas, kiti arčiau avarijos vietos esantys pastatai nebuvo užlieti, todėl ieškovas turėjo ištirti įvykį ir nustatyti žalos atsiradimo priežastį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

7. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą patenkinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (87–90 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Ieškovas kreipėsi į atsakovą UAB „Šiaulių vandenys“, prašydamas pateikti informaciją, kodėl buvo aplietos apdraustos patalpos. Atsakovas informavo ieškovą, kad avarinė brigada nustatė, jog 2012-10-13 įvyko vandentiekio avarija name adresu Vilniaus g. 237, Šiaulių m., dėl ko vanduo nesandariais šilumos trasos loviais pateko į patalpas, esančias A. Mickevičiaus g. 2a, Šiaulių m., ir jas apgadino, todėl darytina išvada, kad pats atsakovas ištyrė ir nustatė avarijos bei žalos padarymo priežastis. Vėliau atsakovas pakeitė poziciją ir teigė, kad vanduo į apdraustas patalpas pateko ne per nesandarius šilumos trasos lovius, o per nehermetiškus šilumos tiekimo tinklų įvadus.

7.2. Trūkus atsakovo valdomam vamzdžiui, vanduo pateko ten, kur neturėtų būti, t. y. į šiluminės trasos lovius (kanalus), kuriuose pakloti šilumos tinklai (vamzdžiai), o po to į apdraustą pastatą. Pažymėtina, kad faktą, jog šilumos trasos loviai (kanalai) privalo būti hermetiški, turi įrodyti atsakovas. Toks reikalavimas teisės aktuose nėra numatytas (toks reikalavimas numatytas tik šilumos tinklų įvadams (vamzdžiams), todėl darytina išvada, kad atsakovas šios aplinkybės neįrodė, todėl ja negali remtis kaip savo atsikirtimų pagrindu.

7.3. Šiluminės trasos lovius eksploatuoja UAB „Šiaulių energija“. Šie loviai nėra apdrausto pastato dalis, jie nepriklauso šio pastato savininkams nuosavybės ar kokia kita teise ir pan., todėl jie neatsakingi už jų trūkumus.

7.4. Visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra akivaizdžios, todėl laikytinos įrodytomis. Priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Akivaizdu, kad vanduo dėl neteisėto atsakovo neveikimo pateko ten, kur neturėtų būti - į lovius (kanalus). Pats atsakovas, atlikęs tyrimą, konstatavo, kad vanduo pateko į pastatą ir padarė žalos, todėl konstatuotina, kad byloje nustatytas ne tik faktinis, bet ir teisinis priežastinis ryšys.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su apelianto argumentu, jog atsakovas nustatinėjo avarijos ir žalos padarymo priežastis. Statinio adresu Mickevičiaus g. 2a, Šiauliai, techninis prižiūrėtojas ar statinio naudotojas privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo šildymo, karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei šilumos vartojimo įrenginių remontą, sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą, o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, ar buvo vykdoma statinio techninė priežiūra, ar ji buvo vykdoma tinkamai. Ieškovas netyrė žalos atsiradimo aplinkybių, priežastinio ryšio, nenustatinėjo, ar buvo vykdoma statinio techninė priežiūra pagal Reglamentą, pildomi priežiūros žurnalai. Minimi klausimai turėjo būti aktualūs siekiant įsitikinti, ar avarijos vieta, kurios židinys nuo pastato nutolęs apie 600 m, galėjo būti pagrindas patalpų užliejimui. Nei iš vieno pastato negauta jokių skundų apie užliejimą, todėl darytina išvada, kad žalos atsiradimo priežastis ne vandentiekio avarija, o statinio inžinerinių tinklų trūkumai. Apeliantas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo atsakomybei kilti. Ieškovas turėjo ištirti įvykį ir nustatyti tikrąją žalos atsiradimo priežastį, priežastinį ryšį bei įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, kurie nulėmė žalos atsiradimą trečiajam asmeniui (102–105 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, ir draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovui kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Taigi, minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdamas reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ ir privalėjo įrodyti.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ su TŪB „Vilkrėja“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu Mickevičiaus g. 2a, Šiauliai. Ieškovo drausto turto rūsys 2012-10-13 buvo užlietas vandeniu, todėl draudikui įvykį pripažinus draudiminiu, draudėjui išmokėta 5075 Lt (1469,82 Eur) draudimo išmoka (19 b. l.). Šiuo atveju ieškovui, kaip išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

11. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui, ieškinio pagrįstumą įrodinėja atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ 2012-10-26 raštu Nr. S-4582, nurodydamas, jog atsakovas ištyrė ir nustatė avarijos bei žalos padarymo priežastis (11 b. l.). Iš minėto atsakovo rašto matyti, kad atsakovas informavo ieškovą apie vandentiekio avariją, nurodydamas, jog įvykus vandentiekio avarijai Vilniaus g. 237, Šiauliuose, vanduo nesandariais šiluminės trasos loviais pateko į patalpas, priklausančias TŪB „Vilkrėja“. Atsakovas taip pat nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4-80 patvirtintų Šilumos tiekimo tinklų įrengimo taisyklių 96 punktu, šilumos tiekimo tinklų įvadai turi būti hermetiški (11 b. l.). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovo argumentais, teigdamas, jog jis nenustatinėjo avarijos ir žalos padarymo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas atsakovo 2012-10-26 raštas nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, o leidžia daryti išvadą, kad apdrausto turto užliejimas galėjo įvykti dėl kitų priežasčių, tačiau ieškovas, apsiribodamas atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ 2012-10-26 raštu, kitų priežasčių netyrė. Ieškovas 2013-04-29 Pretenzija kreipėsi į AB „Šiaulių energija“, nurodydamas, jog patalpos buvo aplietos ir dėl nesandarių šilumos tiekimo tinklų įvadų, tačiau AB „Šiaulių energija“ su pretenzija nesutiko (22 b. l.). Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad šilumos tiekimo tinklų įvadai net nebuvo apžiūrėti, nufotografuoti, nebuvo patikrintas jų hermetiškumas, nesiaiškintos vandentiekio avarijos priežastys ir už padarytą žalą atsakingų asmenų neteisėti veiksmai, netirtos žalos atsiradimo aplinkybės. Ieškovo 2012-10-16 Pranešime apie įvykį nurodyta, kad „atvykus avarinei, buvo nustatytas Šiaulių vandenų gedimas, kurio pasekoje ir buvo užlietos patalpos, vizualiniai sugadinimai“ (10 b. l.). Minėtame rašte nenurodyta jokių kitų duomenų apie galimas užliejimo priežastis, apie atsakingus asmenis, vandentiekio avarijos židinį ir kt. Pripažintina, kad ieškovas privalėjo nustatyti galimas 2012-10-13 įvykio priežastis, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas, įvykus draudiminiam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, o rėmėsi tik atsakovo rašte nurodytomis ir niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Pažymėtina, kad atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ 2012-10-26 rašte nurodytas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-02-24 įsakymas Nr. 4-80, kuriuo patvirtintos Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės nuo 2011 m. liepos 1 d. yra negaliojantis. Šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-06-17 įsakymu Nr. 1-160 patvirtintų Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių 95 straipsnis numato, kad jeigu šilumos tiekimo tinklų trasa turi drenažą, tai prasilenkimo su dujotiekiu vietose, po 2 m į abi puses nuo dujotiekio, drenažo vamzdeliai ir jų sandūros turi būti sandarios, o Taisyklių 96 straipsnyje nurodyta, kad šilumos tiekimo tinklų įvadai turi būti hermetiški, kad dujų nepatektų į pastatus. Taigi, šilumos tiekimo tinklų įvadų hermetiškumas yra numatytas tik prasilenkimo su dujotiekiu vietose ir tik šilumos tiekimo tinklų įvadams. Duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju šilumos tiekimo tinklų įvadai prasilenkia su dujotiekiu, byloje nėra. Šiluminės trasos loviams, kuriais, atsakovo teigimu, vanduo pateko į patalpas, hermetiškumo reikalavimai nekeliami.

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakyme Nr. D1-347 „Dėl statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo nustatyta, kad statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas, kuris privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus, organizuoti ir/ar atlikti statinio techninę priežiūrą (30 str.). Minėto Reglamento 31 straipsnis numato, kad statinyje esančių elektros tiekimo ir ryšių linijų, vamzdynų ir kitų komunikacijų priežiūrą vykdo ir už ją atsako juos eksploatuojantys fiziniai ar juridiniai asmenys. Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją (34 str.). Statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (36 str.). Statinio techninę priežiūrą sudaro: nuolatinis statinio būklės stebėjimas; statinio periodinės ir specializuotos apžiūros; pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (37 str.). Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (38 str.). Taigi, trečiasis asmuo TŪB „Vilkrėja“, būdamas statinio naudotoju, turėjo pareigą prižiūrėti ir remontuoti pastato bendrąsias inžinerines konstrukcijas, vykdyti statinio priežiūrą ar pavesti tai atlikti statinio techniniam prižiūrėtojui. Pažymėtina, kad byloje nepateikta duomenų, ar buvo vykdoma trečiajam asmeniui TŪB „Vilkrėja“ priklausančio pastato techninė priežiūra ir ar ji buvo vykdoma tinkamai, ar buvo vykdomos organizacinės ir techninės priemones statinio techninei būklei palaikyti, o taip pat imamasi priemonių inžinerinių tinklų avarijoms išvengti. Nustačius, kad žala atsirado dėl pastato konstrukcijų defektų, žalą turėtų atlyginti pastato savininkas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo net vizualiai atlikta apžiūra ir patikrinta, ar sandarūs statinio šilumos, vandens įvadai, ar jie atitinka Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 nustatytus reikalavimus.

13. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vandentiekio avarija įvyko adresu Vilniaus g. 237, Šiauliuose, o užlietos patalpos yra adresu A. M. g. 2a, Šiaulių m., t. y. šiuos pastatus skiria apie 600 metrų atstumas, be to, tarp minėtų pastatų yra dar keletas pastatų. Taigi, iš paminėtų aplinkybių spręstina, jog priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos nustatyti, reikėjo ir specialių žinių, tačiau ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, kuriam kyla pareiga įrodyti žalos faktą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, šią naštą nepagrįstai perkėlė atsakovui, nueidamas lengviausiu keliu ir remdamasis vien atsakovo 2012-10-26 informaciniu pranešimu.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kaip jau minėta, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, privalėjo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra akivaizdžios, todėl laikytinos įrodytomis, o avarijos ir žalos padarymo priežastis ištyrė ir nustatė atsakovas. Ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė