Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Andriui Sadauskui, atsakovo atstovei Jurgitai Sakalauskei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių vandenys“, tretiesiems asmenims AB „Šiaulių Energija“, TŪB „Vilkrėja“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, teismui paaiškino, kad pagal standartinę įmonių turto draudimo sutartį buvo apdraustas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ieškovas gavo draudėjo pranešimą, kad 2012-10-13 buvo vandeniu aplietas pastato rūsys, paskaičiavo draudėjo patirtą dėl užliejimo žalą ir išmokėjo 1469,82 euro išmoką. Atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ pateikė informaciją, kad 2012-10-13 įvyko vandentiekio avarija, dėl to vanduo nesandariais šilumos trasos loviais pateko į patalpas ir jas apgadino. Ieškovas laiko, kad vandentiekio sistema buvo su trūkumais, dėl to ir įvyko avarija, todėl atsakovas yra atsakingas už žalą, kurią draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnį turi teisę išsireikalauti iš žalą padariusio asmens. Taip pat ieškovo atstovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir atstovo atvykimo į teismą išlaidas.

Tretysis asmuo AB „Šiaulių Energija“ apie bylos nagrinėjimo datą laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, negauta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Tretysis asmuo TŪB „Vilkrėja“ pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų, nustatyta, kad draudikas AAS „Gjensidige Baltic“ ir draudėjas TŪB Vilkrėja pagal Įmonių turto draudimo liudijimą Nr. IB 003818 laikotarpiui nuo 2012-06-29 iki 2013-06-28 buvo apdraudusi įmonės turtą pagal Įmonių turto draudimo taisykles Nr.131, apdraustas turtas- paslaugų statinys, unikalus Nr.4400-0227-2837, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nuosavybės teise priklausantis TŪB Vilkrėja, naudos gavėju draudimo liudijime nurodytas AB Swedbank (4-9 b.l.). 2012-10-16 TŪB Vilkrėja raštu pranešė draudikui apie tai, kad 2012-10-13 apie 10.00 val. buvo pastebėta, kad apsemtos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rūsio patalpos, nedelsiant buvo pranešta apie įvykį atsakovui UAB „Šiaulių vandenys“ (10 b.l.). 2012-10-26 atsakovas raštu Dėl informacijos pateikimo informavo ieškovą, kad 2012-10-13, 10.10 val. atsakovo dispečerinėje buvo gautas pranešimas, kad aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ieškovas nurodo, kad įvykus vandentiekio avarijai (duomenys neskelbtini), vanduo nesandariais šiluminės trasos loviais pateko į patalpas (11,49 b.l.). TŪB Vilkrėja 2012-11-16 atsakovui pateikė pretenziją raštu, prašė atlyginti žalą, pateikė nuotraukas bei lokalinę sąmatą, pagal kurią patalpų sutvarkymo kaina nurodoma 5575,00 litų (12-17 b.l.). Ieškovas paskaičiavo draudimo išmoką ir 2013-01-09 pervedė TŪB Vilkrėja 5075,00 Lt (18-19 b.l.). 2013-04-15 ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją raštu, kurioje reikalavo atlyginti draudimo bendrovės patirtas išlaidas (20,50 b.l.). Atsakovas 2013-04-29 rašte ieškovui nurodė, kad šilumos tiekimo tinklų įvadai turi būti hermetiški, o aplink pastatą turi būti įrengtos drenažo linijos, nukreipiančios vandens perteklių, atsakovas nurodė ieškovui dėl žalos atlyginimo kreiptis į šilumos tinklus eksploatuojančią bendrovę, kuri taip pat atsisakė atlyginti žalą (21-23,51 b.l.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, po to, kai TŪB Vilkrėja patalpas užliejo vanduo, draudikas užfiksavo draudiminį įvykį, paskaičiavo žalą, ją išmokėjo bei laiko, kad jam perėjo LR CK 6.1015 numatyta teisė reikalauti išmokėtų sumų iš žalą padariusio asmens. Žalą padariusiu asmeniu ieškovas laiko atsakovą UAB „Šiaulių vandenys“, nes 2012-10-13 netoliese, (duomenys neskelbtini) įvyko vandentiekio avarija. Pažymėtina, kad pro kur vanduo pateko patalpas, taip ir nebuvo nustatyta, ieškovas pabrėžė, kad trečiajam asmeniui priklausantis pastatas- parduotuvė yra palyginti naujas, statyba baigta tik 2004 metais, todėl nebuvo įtarimų apie tai, kad pastatas galėtų turėti kokių nors defektų, toks tyrimas nebuvo atliktas. Nėra duomenų apie tai, kad bent vizualiai buvo atlikta apžiūra ir patikrinta, ar sandarūs statinio šilumos, vandens ir dujų įvadai, ar atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 nustatytus reikalavimus- ar statinys turi techninį prižiūrėtoją, ar pildomi priežiūros žurnalai, ar tinkama techninė priežiūra. Minėti klausimai turėjo būti nagrinėjami jau vien todėl, kad nuo statinio iki avarijos vietos yra apie 600 metrų atstumas, keletas pastatų, tačiau nė iš vieno jų negauta signalų ar skundų apie užliejimą.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovo atstovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį netenkintinas. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi įstatymo pagrindu draudikui pereina reikalavimo teisė, kurią turėjo draudėjas arba naudos gavėjas. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sąlygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas išmokėtos jiems draudimo išmokos dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs, kad ši draudiko teisė yra subrogacijos teisė, kurios atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, egzistuojančioje prievolėje įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje, prievolėje. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, o reikalavimams atlyginti žalą yra taikomas LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas, kuris nėra pasibaigęs.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas konstatavo įvykio priežastį, remdamasis vien 2012-10-26 atsakovo raštu, kuriame šis nurodė, kad vanduo į patalpas pateko nesandariais šiluminės trasos loviais bei pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus šilumos tinklų įvadai turi būti hermetiški. Byloje nėra duomenų, kad minėti įvadai būtų buvę apžiūrėti, nufotografuoti ir įsitikinta jų hermetiškumu. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovo atstovas konstatuodamas draudiminį įvykį, bent formaliai pasidomėjo, ar tinkamai atliekama statinio techninė priežiūra.

Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ įpareigotas organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą, įskaitant nuolatinį statinio būklės stebėjimą, kuris turi būti vykdomas ne rečiau kaip kartą per savaitę; pastebėjęs, kad šilumos, vandens ar dujų įvadai nesandarūs, praleidžia vandenį, statinio techninis prižiūrėtojas turėjo informuoti patalpų savininką, kuris, reikalui esant, turėjo atlikti būtinus pastato remonto darbus, tačiau duomenų apie tai ar buvo vykdoma statinio techninė priežiūra ir ar ji buvo vykdoma tinkamai, byloje nėra. Esant minėtai situacijai konstatuotina, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog žala trečiajam asmeniui buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir jo kaltės.

Tretysis asmuo, būdamas pastato savininkas, turėjo pareigą prižiūrėti ir remontuoti pastato bendrąsias inžinierines konstrukcijas; vykdyti statinio priežiūrą, samdyti specialistą. Už pastato konstrukcijų trūkumus atsako jo savininkas; savininkui neįvykdžius pareigos rūpintis jam nuosavybės teise priklausančiu statiniu taip, kad jame nebūtų jokių konstrukcinių trūkumų – net tokių, kurie nesusiję su specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz., pareigos užtikrinti priešgaisrinę apsaugą) nevykdymu, atsiranda pagrindas griežtajai deliktinei atsakomybei (be kaltės) kilti pagal CK 6.266 straipsnį, taigi šiuo atveju turėtų atsakyti pastato savininkas, jei būtų įrodyta, kad žala atsirado dėl pastato konstrukcijų trūkumo bei kitos atsakomybės sąlygos.

Šioje byloje nustatyta, kad draudikas ir draudėjas visiškai netyrė žalos atsiradimo aplinkybių, priežastinio ryšio, atsižvelgė tik į atsakovo paaiškinimus dėl patalpų apliejimo, tačiau nenustatinėjo, ar buvo pastato konstrukcijų trūkumų, netyrė, ar dėl to galėjo įvykti patalpų užliejimas. Ieškovas rėmėsi tik atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ bei trečiojo asmens AB „Šiaulių Energija“ raštais. Draudiko elgesys, įforminant žalą, priežasčių netyrimas bei draudimo išmokos išmokėjimas rodo, kad draudikas manė, jog pastato savininkas nėra atsakingas už įvykį ir laikė, kad pastatas yra geros būklės. Teismas konstatuoja, kad draudikas netyrė aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Būtent ieškovo pareiga yra įrodyti, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovui nepateikus įrodymų, teismas laiko, kad nėra sąlygų visumos civilinei atsakomybei atsirasti.

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Priežastinį ryšį bylose dėl žalos atlyginimo turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė vienos būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos – trečiojo asmens turto sugadinimo. Kaip jau minėta, vandentiekio avarija įvyko už maždaug 600 metrų nuo pastato, kuris buvo užlietas, kiti, net arčiau avarijos vietos esantys pastatai nebuvo užlieti, todėl ieškovas turėjo ištirti įvykį ir nustatyti žalos atsiradimo priežastį.

Šioje byloje priežastinio ryšio nustatymo aspektu turėjo būti tiriama, ar žala trečiajam asmeniui, t. y. pastato užliejimas atsirado dėl vandentiekio avarijos, ar dėl pastato savininko veiksmų, jam netinkamai prižiūrint jam nuosavybės teise priklausiusį pastatą (CK 6.247 straipsnis). Teismas laiko, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio, o jo nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje atsakovui UAB „Šiaulių vandenys“ atstovavo atsakovo darbuotoja, atsakovas nėra patekęs į bylą rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias, ieškinį atmetus, turėtų padengti ieškovas, todėl iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-267 str., 268-270 str., teismas

n u sprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.