Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-728-163/2015

Teisėja Audronė Gaižutienė (Proceso Nr. 2-06-3-00122-2015-4)

2015 m. balandžio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. C. skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Vida Daugirdienė 2014-12-29 priėmė patvarkymą Nr. S-140018766 dėl pareiškėjos skundo, juo nutarė netenkinti pareiškėjos skundo ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad vykdomajai bylai užvesti nebuvo jokių kliūčių, nurodytų CPK 651 str. 1 d. Antstolės patvarkyme dėl V. C. skundo nurodoma, kad pareiškėjai asmeniškai buvo įteikti visi procesiniai dokumentai, susiję su vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. N2-3196-122/2014 vykdymu, tačiau pareiškėja nebendradarbiavo su antstole teismo sprendimo vykdymo procese, dėl ko neįvykdė CPK 644 str. apibrėžtos skolininko pareigos bendradarbiauti su antstoliu. Nurodė, kad CPK 590 str. nurodytas vykdomojo dokumento vykdymo vietos reikalavimas nebuvo pažeistas, kadangi pareiškėja savo vardu turi registruoto turto Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Pareiškėja skundžia antstolės veiksmus, kuriais buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą bei reikalavimas įpareigoti pareiškėją vykdyti vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.

Pareiškėja nurodo, kad antstolė neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, kadangi pareiškėjos gyvenamoji, darbo ir turto buvimo vieta yra Ispanijos Karalystėje. Nurodė, kad antstolei užvedus vykdomąją bylą buvo pažeistas CPK 590 str. nustatytas vykdomojo dokumento vykdymo vietos reikalavimas.

Vertinant pareiškėjos nuolatinį ryšį su gyvenamąja vieta Ispanijos Karalystėje yra svarbu atsižvelgti į CK 2.16 ir 2.17 nuostatas. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą yra reikšminga nustatyti, su kuria vieta asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai). Todėl remiantis CK 2.17 straipsniu, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė tik pažymą apie gyvenamosios vietos deklaraciją bei duomenis apie nepilnamečio vaiko stojimo į pradinio mokymo įstaigą dokumentų pateikimą. Tačiau pareiškėja nepateikė kitų svarbių duomenų, įrodančių jos ryšį su nuolatine gyvenamąja vieta Ispanijos Karalystėje, – darbo sutarties ar kitų dokumentų, siejančių ją su šia valstybe. Taip pat faktinės bylos aplinkybės, kad pareiškėja iki deklaruodama gyvenamąją vietą Ispanijos Karalystėje 2014-08-29 buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje nuo 2014-01-07 iki 2014-08-04, rodo, kad pareiškėja Ispanijos Karalystėje gyveno tik kelis mėnesius iki antstolei pateikiant patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Be to, aplinkybė, kad pati pareiškėja dalyvavo teismo posėdyje dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, bei tai, jog 2014-12-08 asmeniškai pasirašė ant pateikto patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, rodo, kad pareiškėja nėra nutraukusi tamprių ryšių su Lietuvos Respublika. Pažymėtina, kad pareiškėjai buvo įteikti vykdomieji dokumentai adresu, kuriuo yra jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantis butas. Taip pat ir pati pareiškėja turi registruoto turto bei einamąją banko sąskaitą AB „Swedbank“ Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pateikiant patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pareiškėjai buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos. Ji žinojo ir turėjo visas galimybes bendradarbiauti su antstole, siekiant operatyviai įvykdyti teismo sprendimą, galėjo informuoti antstolę apie pasikeitusią jos gyvenamąją vietą, turto buvimo vietą ir kitas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien pareiškėjos pateikta gyvenamosios vietos deklaracija negali būti pakankamas įrodymas, kad ji nutraukė ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat faktas, kad pareiškėjai vykdomieji dokumentai buvo įteikti asmeniškai, yra svarus įrodymas, kad pareiškėja buvo informuota apie pradėtą vykdomąją bylą ir turėjo visas galimybes pateikti naujus duomenis apie pasikeitusias aplinkybes. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-140017825 2014-12-02 yra teisėtas ir nepažeidžia vykdomojo dokumento vykdymo vietos principo, numatyto CPK 590 straipsnyje, kadangi vertinant pareiškėjos pateiktus duomenis galima konstatuoti, kad pareiškėja nėra nutraukusi ryšių su Lietuvos Respublika.

Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad antstolė neturėjo teisės imtis priverstinių vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. N2-3196-122/2014 vykdymo priemonių, kadangi vykdomasis dokumentas buvo pradėtas vykdyti savanoriškai. Remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-06 sprendimu dėl bendravimo su vaiku tvarkos, objektyviai vertinant tėvo galimybes matytis su vaiku, matyti, kad tai yra sunkiai įvykdoma, kadangi atsakovė dažnai gyvena užsienyje, o šalių vaiko gyvenamoji vieta yra numatyta su pareiškėja, todėl galimai spręstinas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo taip, kad ji būtų įmanoma vykdyti bei patogi abiem šalims. Todėl nors pareiškėja ir teigia, kad savanoriškai vykdo teismo sprendimą ir neprieštarauja nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai, tačiau pareiškėjai pakeitus gyvenamąją vietą, nustatytoji tvarka tapo neveiksminga ir dėl to apsunkintas jos vykdymas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir vertino byloje pateiktus duomenis, teisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius bei tinkamai ir pagrįstai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį.