Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-720-1066/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-08-17
Bylos Nr.: eI3-720-1066/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01135-2022-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Gediminas Užubalis
Pareiškėjas: R. D.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Kategorijos

12.13.1.1Pajamų pripažinimas
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-720-1066/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01135-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. D. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. S-28(7-213/2021) „Dėl R. D. skundo“; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 69-97 „Dėl R. D. 2021 m. spalio 18 d. skundo“; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682-186 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir priimti naują sprendimą: 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo akto Nr. (7.45 Mr) FR0680-207 netvirtinti arba pakeisti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682-186 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 69-97 „Dėl R. D. 2021 m. spalio 18 d. skundo“ ir priimti naują sprendimą – 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45 Mr) FR0680-207 patvirtinti iš dalies, sumažinti priskaičiuotą gyventojų pajamų mokesčio sumą, atleisti R. D. nuo delspinigių mokėjimo.

2. Savo prašymą iš esmės grindžia šiais argumentais:

2.1. Paaiškina, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno VMI) 2021 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682-186 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta patvirtinti 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45 Mr) FR0680-207, kuriame pareiškėjui papildomai apskaičiuota 2 869,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio, patvirtinti 1 401,58 Eur delspinigių, skirta 861,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda. Patikrinimo akte, atlikus pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyti šie Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo pažeidimai – pareiškėjas 2014 m. nedeklaravo 22 414 Lt (6 492 Eur), 2015 m. – 12 637 Eur pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, dėl ko neapskaičiavo ir nesumokėjo 2 869,70 Eur GPM. Centrinis mokesčių administratorius 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 69-97 (toliau – ir VMI sprendimas), kuriuo nusprendė patvirtinti Sprendimą, neatleisti pareiškėjo nuo Sprendimu apskaičiuotų ir patvirtintų delspinigių bei paskirtos baudos mokėjimo. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. S-28(7-213/2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) nusprendė: 1) patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 68-97; 2) netenkinti pareiškėjo prašymo atleisti nuo 1401,58 Eur GPM delspinigių ir 861 Eur GPM baudos mokėjimo.

2.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, VMI sprendimu ir Komisijos sprendimu, teigia, kad:

2.2.1. Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio nepagrįsto taikymo pareiškėjas nesutinka su Kauno VMI padaryta išvada, jog gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), statybų išlaidos 2014–2015 metais priskirtos pareiškėjui, vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Mano, kad mokesčių administratorius neteisingai vadovaujasi ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje Namo statybos, jų finansavimo šaltiniai, nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjui akivaizdu, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai ir 2017 m. vasario 13 d. liudytojo S. V. apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44970-15 nepatvirtina mokesčių administratoriaus prielaidos, jog S. V. sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo statytinė ir tokiu būdu buvo sudarytas apsimestinis sandoris.

Taip pat pareiškėjui nesuprantama, kodėl mokesčių administratorius kritiškai vertino S. V. teiginius, kad ji skolinosi lėšas žemės sklypo statybai, vėliau – statė Namą iš savo lėšų, o galiausiai pardavė žemės sklypą skoloms grąžinti. Pareiškėjo teigimu, toks liudytojos parodymų neaiškumas, kurį nurodo mokesčių administratorius, nėra ištirtas šiame mokestiniame patikrinime, nes su S. V. mokesčių administratorius taip ir nesusisiekė.

Be kita ko, pažymi, jog žemės sklypo perleidimo sandoriai buvo sudaryti laisva šalių valia, be jokios pareiškėjo įtakos. Dėl ko tikėtina, kad S. V. apie parduodamą L. S. žemės sklypą sužinojo iš pareiškėjo brolio D. D., nes būtent jis atstovavo pardavėjos interesus, o turto pardavimą patikėjo nekilnojamojo turto agentūrai UAB „Res capitals“.

Pareiškėjo manymu, mokesčių administratorius nepagrįstai mokestinio patikrinimo metu taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes mokesčių administratorius nenurodė ūkinių operacijų, kurios atitinka formaliąsias sąlygas, nustatytas atitinkamą mokestį nustatančiuose teisės aktuose, nenurodė, kokį mokestinį pranašumą įgijo pareiškėjas.

2.2.2. Dėl MAĮ 70 straipsnio nepagrįsto taikymo nurodo, kad Kauno VMI nebaigto statyti Namo statybos išlaidas skaičiavo ekonominių modelių metodu pagal VĮ „Registrų centras“ statybinės vertės duomenis ir pagal UAB „Sistela“ nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir padarė išvadą, jog Namo statyboms pareiškėjas 2014 m. išleido 15 622,00 Eur, o 2015 m. – 23 435,00 Eur. Anot pareiškėjo, akivaizdu, jog mokesčių administratoriaus pasirinktas ekonominių modelių metodas yra netinkamas, nepagrįstas ir netgi nelogiškas. Pareiškėjui yra nesuprantama, kodėl mokesčių administratorius nusprendė, kad Namo statybos vyko 39 mėnesius (kodėl laikoma, jog 2014 m. statybos vykdytos 8 mėn., o pareiškėjui esant sulaikytam statybos nebuvo vykdomos).

Taip pat neatitinka protingumo principo ir kita Kauno VMI padaryta išvada neva kiekvieną Namo statybų mėnesį buvo išleidžiamos vienodo dydžio išlaidos statyboms, t. y. po 1 953,00 Eur, nes, pareiškėjo nuomone, gyvenamojo namo statybų pradžia, kada yra klojami pamatai, pastatomos sienos, kainuoja ženkliai pigiau nei kiti gyvenamojo namo statybų darbai. Pareiškėjas pabrėžia, kad savo gyvenimo draugei jis padėdavo savo fiziniu darbu statybose, tačiau neturėdamas jokių lėšų, jis statybos darbų nefinansavo, Namo pamatų klojimą ir sienų mūrijimą apmokėjo žemės sklypo savininkė. Nurodo, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, mokesčių administratoriui faktinių duomenų, kurie leistų spręsti kitaip, pateikti negalėjo, nes jo įrodymų rinkimas yra apsunkintas.

2.2.3. Taip pat pareiškėjas prašo atleisti jį nuo 1 401,58 Eur GPM delspinigių sumokėjimo, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose ir šiuo metu negauna jokių pajamų, be to, jis turi nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Pareiškėjo turtinė padėtis yra itin prasta. Mano, kad pareiškėjo pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo turto ir VĮ „Regitra“ išrašas, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjas neturi jokių transporto priemonių, patvirtina tai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia iš esmės šiais argumentais:

3.1. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 3S-47815 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44970-15, gauta duomenų, leidžiančių manyti, jog R. D. 2015 m. buvo pasistatęs Namą, kuriame gyvena su sutuoktine S. D. (buvusi pavardė – S. R.). Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, įvertinęs surinktą informaciją sprendė, kad pareiškėjas galimai nedeklaravo visų pajamų, nes pagal turimus duomenis pareiškėjas Namą 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje jau baiginėjo įrenginėti ir tuo metu jau buvo išleidęs didelę pinigų sumą – 450 000 (galimai litų) bei, kadangi Namas dar nebuvo pilnai įrengtas, planavo išleisti dar daugiau – apie 600 000 (galimai litų), be to, nustatyta, kad pareiškėjas už 2014 metus deklaravo iš pagal Lietuvos Respublikoje įsigytą verslo liudijimą vykdytos veiklos gavęs 45 000 Lt pajamų, o už 2015 metus – 8 000 Eur pajamų. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prašė atsakovės įvertinti pareiškėjo (galimai ir S. D.) pajamų apmokestinimą bei turto įsigijimo ir kitų išlaidų atitiktį gautoms pajamoms.

3.2. Paaiškina, kad Kauno VMI, remdamasi faktinėmis aplinkybėmis ir turimais duomenimis, o būtent tuo, kad visi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriuose dalyvavę asmenys yra artimai susiję su pareiškėju bei tuo, kad tiek S. V., tiek S. D. nekilnojamąjį turtą įsigijo už ženkliai mažesnę kainą nei buvo jų vidutinė rinkos vertė, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai nebuvo atsitiktiniai, o nuosekliai pagal aplinkybes planuoti sandoriai. Kauno VMI padarė išvadą, kad S. V. buvo tik statytinė, o labiausiai suinteresuoti asmenys, siekę sau naudos ir susiję su nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sandoriais yra pareiškėjas ir S. D., turintys bendrą nepilnametį vaiką. Taip pat Jauno VMI sprendė, kad veiksmai, atlikti po pareiškėjo sulaikymo, trukusio laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. birželio 14 d., t. y. 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, kuria nekilnojamasis turtas parduotas už lengvatinę kainą, ir povedybinės sutarties sudarymas, rodo, kad pareiškėjas galėjo įtakoti tokią nekilnojamojo turto pardavimo veiksmų seką.

3.3. Taip pat nurodo, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog žemės sklypas, iki jo pardavimo lengvatine kaina S. V., priklausė pareiškėjo tetai L. S.. Pareiškėjas ir jo brolis D. D. paaiškinimuose nurodė, kad prie Namo statybų prisidėjo fiziniu darbu. Tačiau nustatyta, kad pareiškėjas viename iš telefoninių pokalbių minėjo, jog namo statyboms ir įrengimui išleido apie 35 000 Lt. S. V. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad žemės sklypo įsigijimui pinigines lėšas skolinosi, tačiau Namą buvo pradėjusi statyti iš savo piniginių lėšų; žemės sklypą pardavė, nes reikėjo sumokėti skolas. Tačiau taip pat paaiškino, jog žemės sklypą pirko už 10 000 Lt (2 896 Eur), tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad už 10 000 Lt (2 896 Eur) buvo pirkti du žemės sklypai, o žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė sudarė 11 000 Eur, parduotas už 1 000 Eur. R. D. laikinas sulaikymas ir suėmimas truko nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. birželio 14 d., tuo tarpu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią šis (kartu su nebaigtu statyti Namu) perleistas S. D. lengvatine kaina, sudaryta 2016 m. liepos 21 d. Be to, ji sudaryta veikiant per atstovus, iš kurių vienas – R. D. brolis D. D., o kitas – D. D. pažįstamas.

Inspekcija, atsižvelgdama į šias pareiškėjo ir S. D. mokestinių patikrinimų metu nustatytas faktines aplinkybes ir paaiškinimus bei parodymus, kurie yra prieštaringi, sprendžia, kad S. V. vardu sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai nepagrįsti jokia ekonomine logika, dėl ko Kauno VMI padarytos išvados laikytinos teisingomis ir pagrįstomis.

3.4. Pažymi, kad Inspekcija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas, 2014 metais planuodamas vykdyti gyvenamojo Namo statybas iš pajamų, kurios gautos iš nenustatytų šaltinių, sudaręs apsimestinį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, siekė gauti mokestinę naudą, t. y. išvengti šių pajamų apmokestinimo GPM. Todėl, atsakovės nuomone, MAĮ 69 straipsnio 1 dalis pritaikyta pagrįstai.

Pabrėžia, kad Kauno VMI vertino, jog R. D. pradėjo statyti gyvenamąjį Namą nuo statybos leidimo išdavimo pradžios (2014 m. gegužės 8 d.) iki jo sulaikymo datos (2016 m. sausio 14 d.), t. y. statybas vykdė 20 mėn. (2014 m. – 8 mėn., 2015 m. – 12 mėn.) bei kad pareiškėja likusius statybos darbus vykdė nuo žemės sklypo įsigijimo datos (2016 m. liepos 21 d.) iki gyvenamojo namo kadastrinių duomenų fiksavimo datos (2018 m. sausio 24 d.), t. y. statybas vykdė 19 mėn. (2016 m. – 6 mėn., 2017 m. – 12 mėn., 2018 m. – 1 mėn.). Dėl to Kauno VMI padaryta išvada, kad gyvenamasis Namas pradėtas statyti, kai leidimas išduotas statytojai L. S. (2014 m. gegužės 8 d.). Vertinant patirtas Namo statybos išlaidas Kauno VMI, vadovavosi VĮ „Registrų centras“ atliktos statybinės vertės duomenimis ir UAB „Sistela“ skaičiuojamomis kainomis. Gyvenamojo namo statybos išlaidos apskaičiuotos kaip šių informacijos šaltinių duomenimis apskaičiuotų išlaidų aritmetinis vidurkis. Apskaičiuota, kad viso patirtų išlaidų suma sudaro 76 162,00 Eur.

3.5. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad nei pareiškėjas, nei S. D. nepateikė jų patirtų išlaidų, pagrindžiančių įrodymų bei į tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkti duomenys ir patikrinimų metu pateikti paaiškinimai yra prieštaringi, nusprendė, kad Kauno VMI pagrįstai ir teisingai apskaičiavo mokėtinus mokesčius pagal administratoriaus įvertinimą bei pasirinko adekvatų vertinimo metodą. Be to, spręstina, kad vertinimas, jog pareiškėjo laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiu Namo statybos nebuvo vykdomos bei apskaičiuotų išlaidų padalinimas kiekvienam mėnesiui po lygiai labiausiai atitinka protingumo kriterijų.

3.6. Dėl apskaičiuotų ir patvirtintų delspinigių nurodo, kad nors pareiškėjas, įrodinėdamas pagrindo atleisti jį nuo apskaičiuotų delspinigių buvimą, Komisijai pateikė VĮ ,,Registro centras“ išrašą, kuriame užfiksuota, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto, ir VĮ ,,Regitra“ išrašą, kuriame užfiksuota, kad jis neturi jokių transporto priemonių, tačiau atsakovės teigimu, laikytina, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo ekonominė (socialinė) padėtis atitinka sunkios ekonominės (socialinės) padėties sąvoką, apibrėžtą MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis priskirtinas atitinkamai socialinei grupei ar kad jam reikalinga valstybės parama, nepateikė išrašų iš banko apie esamą piniginių lėšų likutį, apie įkalinimo įstaigoje gautas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Kauno VMI atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už 2014–2018 metų laikotarpį ir 2021 m. birželio 17 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.45 Mr) FR0680-207 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo apskaičiavo į biudžetą mokėtiną 2 869,70 Eur GPM sumą.

4.2. Patikrinimo aktu nustatyta, kad:

4.2.1. Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, jog R. D. 2015 m. buvo pasistatęs gyvenamąjį Namą, kurį rugpjūčio mėnesį jau baiginėjo įrengti. Namas yra pastatytas žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris nėra įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

4.2.2. Mokestinio patikrinimo metu atlikta nekilnojamojo turto, savininkų analizė, siekiant nustatyti labiausiai suinteresuotas šalis, kurios susijusios su minėto nekilnojamojo turto sandoriais. Patikrinimo metu nustatyta, kad visi pirkimo-pardavimo sandoriuose dalyvavę asmenys yra artimai susiję su R. D..

Trijuose iš penkių pirkimo-pardavimo sandoriuose, kaip įgaliotas asmuo dalyvauja Mokėtojo brolis D. D.. Pirminė žemės sklypo savininkė R. D. teta, L. S. 2007 m. rugpjūčio 13 d. įgaliojimu įgaliojo D. D. ją atstovauti dėl sklypo dalinimo, atstovavimo įstaigose, vykdant statybos darbus sklype, parduodant sklypą ir kt.

Buvusi R. D. draugė S. V. ir būsima žmona S. D. nekilnojamąjį turtą, adresu: (duomenys neskelbtini), teigė pirkusios iš pažįstamų asmenų, kas rodo, kad tai nebuvo atsitiktiniai sandoriai, o nuosekliai pagal aplinkybes planuoti sandoriai. Tiek R. D. buvusi draugė, tiek būsima sutuoktinė S. D. minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo už ženkliai mažesnę kainą, nei sandorių metu nustatyta vidutinė rinkos vertė. 2016 m. liepos 21 d. sandoryje nei S. V. nei S. D. nedalyvavo, jas atstovavo R. D. artimi, pažįstami asmenys, E. V. – nekilnojamojo turto agentūros UAB „Res capitalis“ direktorius. Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad S. V. 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartyje apie žemės sklype pastatytą / statomą statinį informacijos nepateikta, tačiau S. V. teigė, kad nusipirkusi sklypą pastatė ir įrengė namą, pardavė, nes reikėjo sumokėti skolas, o tai prieštarauja 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindinėms sąlygoms, kai žemės sklypo pardavimo kaina yra beveik tris kartus mažesnė nei įsigijimo (pirko už 10 000 Lt (2 896 Eur), pardavė už 1 000 Eur), nors rinkoje nekilnojamojo turto kainos didėjo. S. V. vardu sudaryti minėto nekilnojamojo turto sandoriai nepagrįsti jokia ekonomine logika ir visiškai prieštarauja jos nurodytoms aplinkybėms: sklypo pardavimo pajamų neužtenka grąžinti skoloms už jo įsigijimą, gyventoja gyvendama Anglijoje „pastato ir įsirengia namą“, kurio teisinė registracija prieš parduodant minėtą turtą nebuvo atlikta. Mokestinio patikrinimo metu minėtų aplinkybių pagrindu padaryta prielaida, kad S. V. sudarant turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo tik statytinė ir tokiu būdu buvo sudarytas apsimestinis sandoris.

4.2.3. Patikrinimo akte nustatyta, kad R. D., realiai nedalyvaudamas jokiame sandoryje, aktyviai dalyvauja gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybose. Mokestinio patikrinimo metu padaryta išvada, kad labiausiai suinteresuoti asmenys, siekę sau naudos ir susiję su nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sandoriais yra R. D. ir jo sutuoktinė S. D..

4.2.4. Patikrinimo metu padaryta išvada, kad R. D. nekilnojamojo turto sandorius formino kitų jam artimų fizinių asmenų vardu. Jo veiksmai po sulaikymo rodo, kad R. D. galėjo įtakoti tokią nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo veiksmų seką. S. V. už minimalią kainą 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduoda turtą R. D. palankesniam asmeniui, jo būsimai sutuoktinei S. D.. Vertinta, kad R. D. ne tik, kad patyrė gyvenamojo namo, statybos išlaidas, kurių negali pagrįsti apmokestinamosiomis pajamomis, t. y. pareiškėjas gavo pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų pajamų šaltinių ir siekė išsaugoti nekilnojamąjį turtą, formindamas kitų vardu apsimestinius nekilnojamojo turto sandorius. Nustatyta, kad naudos gavėja tampa pareiškėjo sutuoktinė S. D..

4.3. Kauno VMI 2021 m. rugpjūčio 5 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45 Mr) FR0682-186 patvirtino Patikrinimo aktą, apskaičiavo ir patvirtino 1 401,58 Eur delspinigius bei paskyrė 861,00 Eur baudą.

4.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą Inspekcijai, kuri skundžiamu 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 68-97 patvirtino Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

4.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri ginčijamu 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. S-28 (7-213/2021) patvirtino VMI Sprendimą ir netenkino pareiškėjo prašymo atleisti nuo 1 401,58 Eur GPM delspinigių ir 861,00 Eur GPM baudos mokėjimo.

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar Inspekcija pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas nedeklaravo pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų pajamų šaltinių.

6. Šioje administracinėje byloje skundžiamas Sprendimas nagrinėjamas pareiškėjo pateikto skundo ribose, t. y. tikrinamas skundžiamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

7. Teisinis reguliavimas ir teismų praktika:

Apmokestinimą GPM reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Šioje byloje kilo ginčas dėl mokesčio bazės (apmokestinamųjų pajamų dydžio) nustatymo taikant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą.

MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą; šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

6. Pareiškėjas remiasi tuo, kad; 1) baudžiamojo proceso medžiaga (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai (toliau – ir Protokolai) ir S. V. parodymai baudžiamojoje) neįrodo, kad S. V. buvo tik statytinė, šios liudytojos VMI neapklausė. VMI nepagrįstai laikė, kad asmenys, sudarę sandorius, veikė ne savo valia; 2) mokesčių administratorius neįvardijo, kokį mokestinį pranašumą iš tariamai apsimestinių sandorių įgijo pareiškėjas, todėl negalėjo taikyti MAĮ 69 straipsnio; 3) neteisingai pritaikė išlaidų metodą išdalindama statybų kaštus mėnesiais, kas nėra visiškai racionalu, nes statybos vykdomos etapais, o ne mėnesiais.

7. Dėl įrodymų, kad pareiškėjas buvo tikrasis Žemės sklypo ir Namo savininkas ir MAĮ 69 straipsnio taikymo:

7.1. Pareiškėjas skunde remiasi tuo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai rėmėsi baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje Namo statyba nebuvo nagrinėjimo dalykas, taip pat be pagrindo paneigti S. V. parodymai baudžiamojoje byloje, kur ji nurodė, kad būtent ji pirko žemės sklypą, tam skolinosi pinigų ir būtent ji vykdė Namo statybas. Mokesčių administratorius rėmėsi parodymų neatitikimais, tačiau su pačia S. V. nesusisiekė. Taip pat nurodo, kad Pareiškėjas prisidėjo prie fizinių darbų, todėl užfiksuotuose pokalbiuose ir kalba apie statybas.

7.2. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

Taigi atmestini Pareiškėjo argumentai, kad mokesčių administratorius negalėjo remtis ir šioje byloje negali remtis duomenimis iš baudžiamosios bylos. Be to, šis Pareiškėjo argumentas prieštarauja kitam jo teikiamam argumentui - kad reikia remtis baudžiamojoje byloje teiktais S. V. parodymais.

7.3. Pažymėtina, kad Komisija sprendime (16 lapas) atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju MAĮ 69 straipsnio taikymas būtų perteklinis, nes svarbu tai, kad būtent Pareiškėjas, kaip faktiškasis turto įgijėjas ir statytojas, patyrė išlaidas, t. y. ir turėjo nedeklaruotų pajamų, nuo kurių visais atvejais turėjo pareigą mokėti mokestį nepriklausomai nuo pajamų nuslėpimo motyvo. Taigi skundžiamo Komisijos sprendimo esminis teisinis pagrindas yra MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas ir aplinkybė, kad Pareiškėjas yra Namo savininkas.

7.4. MAĮ 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Taigi būtent mokesčių administratoriui tenka pareiga pagrįsti mokesčio apskaičiavimą.

Šiuo atveju mokesčių administratorius apskaičiuotą GPM grindžia iš esmės tuo, kad Pareiškėjas buvo faktinis Namo savininkais ir dėl to būtent jis turėjo patirti išlaidas Namo statybai.

7.4.1. Mokesčių administratorius patikrinimo akte rėmėsi šių aplinkybių ir įrodymų visuma, iš kurios padarė išvadą, kad faktiškas Žemės sklypo ir Namo savininkas buvo pareiškėjas:

7.4.1.1. Sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų realios vertės neatitinkančiomis kainomis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) anksčiau priklausė L. S. (Pareiškėjo tetai), kuri sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2) ir Žemės sklypą (abu gauti padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė 2014-06-12 S. V. (buvusi pavardė – S. L.), o ši – Žemės sklypą 2016-07-21 pardavė S. D. (buvusi pavardė – S. R.);

Iš 2014-06-12 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sklypą pardavė L. S., atstovaujama D. D. (pareiškėjo brolio), kuris veikė 2007 m. išduoto įgaliojimo pagrindu. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje šalys susitarė, kad abu žemės sklypai parduodami už 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Iš sutarties turinio taip pat matyti, kad 2014-06-11 dienai Žemės sklypo 2 vidutinė rinkos vertė sudarė 28 700 Lt (8 312,09 Eur), o Žemės sklypo - 36 400 Lt (10 542,17 Eur). Vėliau (2016-07-21) Žemės sklypą S. V., atstovaujama pareiškėjo pažįstamo ir su juo finansiniais santykiais susijusio (šios aplinkybės pareiškėjas neneigia) E. V., pardavė S. D. už 1 000 Eur, kai tuo tarpu vidutinė rinkos vertė sudarė 11 000 Eur. Ši sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai Pareiškėjui baigėsi sulaikymo terminas (iki 2016-06-14). Be to, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikto (toliau – ir NŽT) ortofotografinio žemėlapio matyti, kad Namas pradėtas statyti 2015 m. gegužės mėnesį, t. y. sudarant 2016 m. sandorį Namas jau buvo pradėtas statyti Sklype, o tuo pačiu tai reiškia, kad faktiškai 2016 m. Žemės sklypas su Namu buvo parduotas už 1 000 Eur.

7.4.1.2. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2017-08-25 rašte Nr. 3S-47815 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44970-15, 2015 metais taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, gauta duomenų, leidžiančių manyti, jog R. D. 2015 metais buvo pasistatęs gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame, turimais duomenimis, šiuo metu gyvena su sutuoktine S. D. (buvusi pavardė – S. R.).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2017-08-29 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti Pareiškėjo telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės (laikotarpiu nuo 2015-08-25 iki 2015-09-05); pokalbio Nr. 12 metu kalbėta apie Pareiškėjo namo statybą, dideles pinigines išlaidas už atliktus darbus, namo įrengimą ir baldus. Kitame tos pačios dienos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti Pareiškėjo telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės (laikotarpiu nuo 2015-10-06 iki 2015-10-17); pokalbio Nr. 1098 metu Pareiškėjas sakė, kad namo statyboms ir įrengimui išleido apie 35 000 Lt.

Liudytojas baudžiamojoje byloje 2017-01-16 apklausos metu (užfiksuota protokole, Komisijos bylos l tomas, lapai 129-130, toliau – ir Liudytojo protokolas) nurodė, kad prieš 3 metus laiko R. pradėjo statyti namą sklype <...>. Esu jam kartą padėjęs su savo vairuojamu automobiliu nugabenti statybinių medžiagų į sklypą. <...> Tą namą jis pasistatė už savo pajamas iš Anglijos <...>.

7.4.1.3. Tarp Pareiškėjo ir S. D. 2016-11-29 sudaryta sutartis (notarinio registro Nr. 2-7026) (toliau – ir Povedybinė sutartis), kuria, be kita ko, susitarta, kad turtas, įgytas santuokoje yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, jeigu tas turtas yra įgytas vieno sutuoktinio vardu (povedybinės sutarties 4.1.1 punktas). Pareiškėjo ir S. D. santuoka sudaryta 2016-09-09, t. y. po to, kai Žemės sklypas buvo perleistas S. D.. Galiausiai po santuokos nutraukimo (2020-03-10) Žemės sklypas ir Namas atiteko S. D.. Vertindamas tokias aplinkybes, mokesčių administratorius Patikrinimo akte padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia jo kontroliuojamą turtą formaliai registruoti kitų, jam artimų, asmenų vardu, tuo pačiu siekdamas išsaugoti turtą dėl jam kylančios grėsmės, susijusios su nelegalia veikla, už kurią buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Mokesčių administratorius rėmėsi ir aplinkybe, kad Pareiškėjas turėjo realias priežastis apsimestiniams sandoriams sudaryti taip siekdamas išvengti rizikos dėl savo nusikalstamos veiklos.

7.4.2. Dėl kriminalinės žvalgybos duomenų naudojimo:

Teismas privalo įvertinti ir įrodymų leistinumą, ryšį su byla, jų pakankamumą. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų (LVAT 2023-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-534-525/2023).

Atsakovė, be kita ko, remiasi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota informacija. Iš protokolo turinio matyti, kad informacija gauta naudojant ryšio priemonėmis perduodamos informacijos fiksavimą, kaip tai numato Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnis, t. y. klausant asmens pokalbių pagal teismo nutartį. Kriminalinės žvalgybos įstatymas nustato teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus, kriminalinės žvalgybos principus ir uždavinius, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, taip pat kriminalinės žvalgybos finansavimą, koordinavimą ir kontrolę. Šio įstatymo 10 straipsnis reguliuoja techninių priemonių naudojimą specialia tvarka. Iš to matyti, kad Protokolams taikomas Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytas reguliavimas. Protokoluose užfiksuoti duomenys yra laikytini kriminalinės žvalgybos informacija pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį (kriminalinės žvalgybos informacija laikomi kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys). Pažymėtina, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 19 straipsnis nustato kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo atvejus: 1) kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti; 2) bendradarbiaujant kriminalinės žvalgybos subjektams; 3) pateikiant informaciją apie asmenį Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka; 4) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų numatytais atvejais keičiantis kriminalinės žvalgybos informacija su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir Europos Sąjungos agentūromis; 5) šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudota tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Kriminalinės žvalgybos informacija apie organizuoto nusikalstamumo, korupcinio, savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudota turto tyrimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą atlikti.

Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos informacija buvo panaudota mokestinio patikrinimo metu ir priimant sprendimą dėl mokestinių prievolių. Tokio kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo atvejo KŽĮ nenumato. Joks kitas įstatymas taip pat nenumato galimybės panaudoti kriminalinės žvalgybos informaciją

Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. Nr. KT13-N5/2019 nutarime pasisakė, kad 2012 m. spalio 2 d. priimtu KŽĮ buvo siekiama inter alia detaliau nei pirmiau galiojusiame Operatyvinės veiklos įstatyme reglamentuoti kriminalinės žvalgybos veiklą, sugriežtinti kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos kontrolę, nustatyti konkrečius kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, šios informacijos panaudojimo pagrindus turint tikslą inter alia užtikrinti veiksmingesnę žmogaus teisių apsaugą. Konstitucinis Teismas taip pat pasisakė, kad kriminalinės žvalgybos informacija pagal KŽĮ buvo (yra) renkama siekiant minėtuose įstatymuose nustatytų specialių tikslų.

Taigi KŽĮ nustato specialų ir griežtą reguliavimą kriminalinės žvalgybos panaudojimui ir nesant įstatyme numatytam pagrindui, ji negali būti panaudota. Todėl šiuo atveju kriminalinės žvalgybos informacija, užfiksuota Protokoluose, panaudota be teisinio pagrindo ir negali būti tinkamu įrodymu šioje byloje.

7.4.3. Dėl kitų įrodymų pakankamumo ir sprendimo išsamumo:

7.4.3.1. Eliminavus kriminalinės žvalgybos duomenis, kaip įrodymus, išvada, kad Namo statybas patyrė būtent Pareiškėjas, lieka pagrįsta šiais įrodymais: sandorių eigos aplinkybėmis, S. V. ir jos sesers parodymais baudžiamojoje byloje, liudytojo parodymais baudžiamojoje byloje, užfiksuotais Liudytojo protokole.

Patikrinimo akte ir atsiliepime, be kita ko, remiamasi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2017-08-25 rašte Nr. 3S-47815 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta informacija, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje Pareiškėjas jau baiginėjo įrenginėti namą ir tuo metu jau buvo išleidęs didelę pinigų sumą – 450 000 (galimai litų) bei, kadangi namas dar nebuvo pilnai įrengtas, planavo išleisti dar daugiau – apie 600 000 (galimai litų). Visgi atsakovė nenurodo ir byloje nėra pirminių duomenų, kurie patvirtintų tokias išvadas (apibendrinimus).

7.4.3.2. Kaip matyti iš liudytojo apklausos protokolo, S. V. parodė, kad ji viena, savo lėšomis statė Namą. Mokesčių administratorius kritiškai vertino tokius paaiškinimus, nes, jo manymu, šios liudytojos parodymai buvo prieštaringi – ji teigė, kad skolinosi pinigų Žemės sklypo pirkimui, tačiau vėliau statėsi Namą už savo lėšas ir galiausiai pardavė pigiau nei įsigijo. Visgi mokesčių administratorius neatliko S. V. turtinės padėties ginčui aktualiu laikotarpiu vertinimo (tik konstatavo, kad nuolatinio darbo Lietuvoje 2014 m. neturėjo) ir jos turtinių santykių (bendras ūkis, pan.) su Pareiškėju neišsiaiškino.

Šioje byloje svarbu tai, kad abi formalios Žemės sklypo savininkės (tiek iki 2016-07-21 savininke registruota S. V., tiek po šios datos – S. D.) teikė paaiškinimus kad pačios savo lėšomis statė Namą. S. D. pateikė paaiškinimus apie Namo statybai panaudotas lėšas (2020-01-27 ir 2021-05-21 paaiškinimai), kuriuose nurodė konkrečias sumas, kurias išleido Namo statybai (Komisijos bylos 1 t. 162-164 lapai, teismui VMI 2023-08-02 pateikta kopija). Šie paaiškinimai pacituoti Patikrinimo akte (4 lapas), jie paneigti tuo, kad pagal NŽT orto fotografinę nuotrauką Namas jau buvo pradėtas statyti 2015 m., taigi S. D. nurodytos išlaidos 2016 m. neatitinka tikrovės. Sutiktina su mokesčių administratoriumi, kad dalis S. D. teiginių dėl išlaidų galėjo nepasitvirtinti, tačiau neaišku konkrečiai dėl kurios išlaidų dalies, taip pat nepateiktas likusios išlaidų dalies vertinimas (pavyzdžiui, dėl vidaus darbų, lauko gerbūvio). Kaip matyti iš mokesčių administratoriaus susirašinėjimo su Kauno apygardos prokuratūra (Komisijos bylos 1 t. 127 lapas), dėl pasistatyto Namo mokesčių administratorius nurodė, kad atliks kontrolės veiksmus R. D. ir S. D. atžvilgiu. Tai pat VMI Kauno VMI nurodė, kad R. ir S. D. mokestiniai patikrinimai įtraukti į patikrinimų planą. Tuo tarpu Patikrinimo akte neaptarta S. D. turtinė padėtis dėl galimybių statyti Namą, taip pat nėra duomenų apie jos atžvilgiu atliktą mokestinį patikrinimą. Mokesčių administratorius pasirinko tikrinamąjį laikotarpį 2014-2015 metus (kai Žemės sklypas formaliai priklausė S. V.), tačiau rėmėsi duomenimis, kad Namas baigtas statyti 2018 m., kai formaliai priklausė S. D.. Byloje nėra objektyvių duomenų apie Namo užbaigtumo lygį 2015 m. pabaigoje (o būtent dėl išlaidų statyboms už šį laikotarpį buvo priskaičiuotas mokestis). Ortografinė nuotrauka, daryta 2015 m. gegužės mėnesį, savaime neparodo ir neįrodo statyboms padarytų išlaidų apimties. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, visapusiškas ir išsamus tyrimas, nesant duomenų apie Namo baigtumo būklę 2015 m. pabaigoje, negalėjo būti atliktas neįvertinus abiejų formalių turto savininkių turtinės padėties ir iš tyrimo eliminuojant laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 metų, t. y. iki kol Namas buvo pastatytas (2018 m.). Nepasisakius dėl formalių savininkių intereso, ypač dėl S. D., kaip savininkės, intereso (kuriai po ištuokos su Pareiškėju galiausiai ir pasiliko Žemės sklypas su Namu), daryti vienareikšmiškos išvados apie tai, kad tik Pareiškėjas buvo suinteresuotas turto sukūrimu ir vienas finansavo jo statybą, negalima.

Mokesčių administratorius taikė MAĮ 70 straipsnį. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai mokesčiai apskaičiuojami MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, o pajamų šaltiniai nėra žinomi, kaip yra nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius ne visada turi galimybę remtis objektyviais ir tiksliais duomenimis, leidžiančiais inter alia (be kita ko) aiškiai (vienareikšmiškai) identifikuoti konkrečius mokestinių teisinių santykių dalyvius apmokestinimo atitinkamu mokesčiu tikslais. Tačiau tokių (tikslių) duomenų nebuvimas negali paneigti mokesčių administratoriaus pareigos pagrįsti savo sprendimą, šiuo tikslu, be kita ko, remiantis tokiais duomenimis, kurių pagrindu daroma išvada apie mokesčio mokėtoją atitiktų protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Mokesčių administratoriaus pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas turi būti vykdoma ypatingai atidžiai pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimo atvejais. Iš tiesų tokie atvejai skiriasi nuo gyventojo deklaruotų arba mokesčių administratoriaus nurodomų mokėti mokesčių nuo pajamų, kurių gavimo šaltiniai yra žinomi, o jų paskaičiavimo būdai yra tikslūs ir dažniausiai paremti mokesčio mokėtojo ir (ar) mokesčių administratoriaus turimais objektyviais duomenimis. Kaip minėta, pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimas taikant Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką paprastai yra paremtas tam tikromis teisinėmis ir faktinėmis prezumpcijomis, todėl mokestinė prievolė tokiais atvejais gali būti pripažinta pagrįsta tik ištyrus visus įrodymus bei padarius pagrįstą išvadą, kad priimtu administraciniu sprendimu nebus pažeisti mokesčių mokėtojų interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-991-602/2017, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-27/2013).

Taigi MAĮ 70 straipsnyje nustatytas specialus mokesčio apskaičiavimo būdas, kai negalima mokesčio apskaičiuoti įprastomis sąlygomis ir toks apskaičiavimas remiasi tam tikromis prezumpcijomis, visgi mokesčių administratorius, taikydamas šį apskaičiavimo būdą turi siekti kuo objektyviau atspindėti mokesčio bazę. Šiuo atveju, eliminavus dalį laikotarpio, per kurį Namas buvo statomas (2016-2018 metus) ir nesant objektyvių duomenų apie Namo baigtumo lygį tikrinto laikotarpio pabaigoje (2015 m. pabaigoje), taip pat nepateikus jokių tokį pasirinkimą pagrindžiančių motyvų, taip pat neįvertinus formalių Žemės sklypo ir Namo savininkių turtinės padėties ir galimybių/intereso statyti Namą, mokesčių administratorius nesiėmė visų įmanomų priemonių kuo objektyviau nustatyti mokesčio bazę ir nesilaikė išsamumo, objektyvumo ir gero administravimo principų (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Taigi laikytina, kad mokesčių administratorius nepagrindė apskaičiuoto mokesčio dydžio. Todėl Sprendimas naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, taip pat dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Tais pačiais pagrindais naikintini ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimai.

8. Dėl delspinigių:

Pareiškėjas skunde teikė prašymą atleisti nuo delspinigių taip pat argumentus dėl delspinigių. Pasisakius, kad Sprendimas, kuriuo papildomai apskaičiuoti mokesčiai ir delspinigiai, yra naikintinas, nėra teisiškai reikšminga pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su delspinigiais. Tuo pačiu pasakytina, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą atleisti nuo delspinigių, nes panaikinus Sprendimą, nelieka ir delspinigių. Todėl Pareiškėjo prašymas atleisti nuo delspinigių negali būti tenkinamas, todėl atmetamas.

9. Apibendrinus išdėstytus motyvus, Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir panaikinami Sprendimas, VMI sprendimas ir Komisijos sprendimas naikintini, o reikalavimas atleisti nuo delspinigių – atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 91 straipsnio 1 dalies ir 3 punktais, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. S-28(7-213/2021) „Dėl R. D. skundo“; panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 69-97 „Dėl R. D. 2021 m. spalio 18 d. skundo“; panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682-186 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“

Atmesti pareiškėjo prašymą atleisti nuo delspinigių.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis