Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-05-29 · Civilinė byla Nr. 2A-380-280/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-29
Bylos Nr.
2A-380-280/2015
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-01021-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
N. E., G. E.
Suinteresuotas asmuo
AB SEB bankas
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-380-280/2015

Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01021-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. E. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-847/2015 pagal pareiškėjų G. E. ir N. E. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. E. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio N. E. kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su mama, nustatyti vaikų bendravimo tvarką su N. E., priteisti iš N. E. išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Bylos nagrinėjimo metu G. E. ir N. E. pateikė prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė teismui patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai ir santuoką tarp G. E. ir N. E., įregistruotą 2005-08-06 Biržų r. savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 88, nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo G. E. paliko santuokinę pavardę – E., o N. E. – santuokinę pavardę – E., patvirtino pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje be kita ko patvirtino, kad santuokoje įgyto ir dalintino turto neturi, ir susitarė, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatoma su mama G. E., o N. E. įsipareigojo teikti kiekvienai iš dukrų išlaikymą po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-01-01 iki jų pilnametystės bei sumokėti 500 EUR išlaikymo įsiskolinimą abiems vaikams iki 2015 m. birželio 1 d. Teismas pažymėjo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia nei vieno iš sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų bei kreditoriaus interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai, todėl ją patvirtino bei pareiškėjams išaiškino, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią reikšti ateityje reikalavimą dėl bendro turto padalijimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimą ir bylą perduoti Biržų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios sąlygos iš esmės pažeidė apelianto teises ir interesus. Apeliantas nurodė buvęs apgautas, sutartis visiškai pažeidžia jo teisėtus lūkesčius ir susitarimus, kurie buvo šalių aptarti ir sutarti. Viskas buvo padaryta skubotai, apeliantui net negalint tinkamai su viskuo susipažinti. Šalių buvo sutarta dėl vaikų išlaikymo, jog apeliantas nepilnamečiams vaikams skirs po 100 EUR kasmėnesinių išmokų, tačiau nebuvo kalbėta dėl nežinia iš kur atsiradusio 500 EUR išlaikymo įsiskolinimo. Jokio įsiskolinimo negalėjo būti, kadangi viena iš nepilnamečių dukrų gyveno su pareiškėju, be to, pareiškėjas visada vaikus padėjo išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai priėmė sprendimą priteisti iš apelianto įsiskolinimą. Su pareiškėja taip pat buvo kalbėta, jog ji įsipareigoja sumokėti pareiškėjui 30 000 Lt kompensaciją už santuokoje įgytą ir statytą nekilnojamąjį turtą, kuris po santuokos nutraukimo lieka jai. Pareiškėja nepateikė visų dokumentų apie šį nekilnojamąjį turtą. Turtui įsigyti ir statyti buvo paimtos paskolos, visi pinigai skirti namo statybai, o paskolų dokumentai yra pas G. E.. Apeliantas pabrėžė, kad pareiškėja nuslėpė nuo teismo apie turimą turtą.

Atsiliepimas

Pareiškėja G. E. atsiliepimu prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja pažymėjo, kad santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu, dalyvaujant abiejų pareiškėjų atstovams. Tiek N. E., tiek G. E. turėjo galimybę susipažinti su sutartimi ir ją pasirašyti, priekaištų dėl sutarties neturėjo. Išlaikymo įsiskolinimą N. E. pripažino pats, o pareiškėja sutiko šį įsiskolinimą sumažinti. Pareiškėjai santuokoje neįgijo jokio turto – tą patvirtina iš Registrų centro pateiktos pažymos bei pats pareiškėjas savo atsiliepime į ieškinį. Apelianto minimos paskolos yra vartojimo paskolos ir grąžintos kredito įstaigoms. Apeliantas skunde nepateikia jokių faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų, kurie pagrįstų skundžiamo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad G. E. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio N. E. kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su mama, nustatyti vaikų bendravimo tvarką su N. E., priteisti iš N. E. išlaikymą nepilnamečiams vaikams (b. l. 3-5). Bylą nagrinėjant šalys pateikė prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti šalių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 78-81). Taigi byla dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme buvo pradėta pagal CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį – ieškovei pareiškus ieškinį, akcentuojant atsakovo kaltę ir nesant sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.60 straipsnis). Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu šalys pasiekė susitarimą - sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pateikė ją teismui tvirtinti. Šalių valia buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis - abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką tokiu būdu. Pareiškėjai susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, nepilnamečių vaikų išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo, kredito grąžinimo ir nurodė, kad neturi santuokoje įgyto dalintino turto. Pirmosios instancijos teismas, gavęs G. E. ir N. E. pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nenustatė, jog ši sutartis prieštarautų įstatymo reikalavimams, šalys pasirašydamos patvirtino, kad sutinka su sutarties turiniu.

Pareiškėjas N. E. po sutarties patvirtinimo pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog jo pasirašyta ir teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia jo interesus, kadangi su pareiškėja G. E. nebuvo tartasi dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo, be to, į sutartį nebuvo įtraukta 30 000 Lt kompensacija pareiškėjui už G. E. liekantį santuokoje įgytą turtą. Pažymėtina, kad bylos, kuriose santuoka nutraukiama bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šio pobūdžio bylose šalys gera valia susitaria dėl sąlygų, todėl teismas tokios sutarties gali netvirtinti tik tuo atveju, jei ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, ir tokiu atveju leisti sutuoktiniams sudaryti naują santuokos pasekmių sutartį (CK 3.53 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad jis buvo apgautas, nes su buvusia sutuoktine tarėsi dėl kitokių sąlygų. Teismui tvirtinti pateikta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra vos pusantro puslapio, parašyta aiškiai, įprastu Times New Roman 12 dydžio šriftu, abu puslapiai pasirašyti tiek apelianto, tiek pareiškėjos, todėl teigti, kad nuo apelianto buvo nuslėptos kai kurios sutarties sąlygos ar apeliantas negalėjo pastebėti dalies sąlygų, nėra pagrindo. Pareiškėjas laisva valia pasirašė teisinę galią turintį dokumentą ir prisiėmė šiame dokumente numatytas teises ir pareigas, buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, galinčio paaiškinti jam tokios sutarties sudarymo pasekmes, todėl pagrindo šią sutartį pripažinti negaliojančia nėra.

Apeliantas nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas sutartyje numatytas nepagrįstai ir pažeidžia jo teises, kadangi jis nuolat teikdavo dukroms išlaikymą, o viena iš jų gyveno su apeliantu. Pareiškėja G. E. ieškinyje nurodė, kad apeliantas 2014-09-01 išsikraustė iš namų gyventi pas patėvį ir nuo tada nevykdo pareigos išlaikyti savo dvi nepilnametes dukras. Apeliantas išsikraustymo fakto ir laiko neginčijo, atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje pažymėjo, kad vyresnysis vaikas 2014 m. spalio mėnesį gyveno pas jį, tačiau Biržų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pažymėta, jog abi mergaitės nuo spalio mėnesio pabaigos gyvena su motina, bendrauja su tėvu pagal 2014-10-27 sudarytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad vaikams išlaikymo neteikė, nes pareiškėja neleido jam su mergaitėmis matytis. Taigi apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad vaikus išlaikė, o vienas iš jų gyveno pas jį, kadangi iš keturių paskutinių 2014 m. mėnesių (rugsėjis – gruodis), tik vieną nepilną mėnesį viena jo dukra gyveno su juo, o likusį laiką išlaikymo pareiškėjas vaikams neteikė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šalių susitarimas dėl N. E. prievolės sumokėti 500 EUR vaikų išlaikymo įsiskolinimą pažeistų pareiškėjo teises.

G. E. ieškinyje, N. E. atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad santuokoje šalys neįgijo dalintino nekilnojamojo turto, šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktos VĮ Registrų centro pažymos (b. l. 9-10). Tuo tarpu apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad G. E. teismui nepateikė dokumentų apie santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir sutartyje nėra numatyta kompensacija apeliantui už pareiškėjai liekantį turtą, nors jokių duomenų, kokį turtą, kokioje vietoje šalys būtų įgijusios, pareiškėjas nenurodo. CPK 178 str. nustato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šalis santuokoje iš tiesų įgijus dalintino turto, juolab, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme teigė tokio turto šalis neturint. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentą dėl nepriteistos kompensacijos pripažįsta esant nepagrįstu.

Įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme bei santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad sudaryta ir teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pareiškėjo N. E. teisių ar interesų nepažeidžia.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė