Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1271-950/2016 pagal ieškovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei T. R. dėl drausminės nuobaudos teisėtumo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. DGKS-3199 darbo byloje Nr. APS-2-5203 ir palikti galioti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. P3-181 atsakovei T. R. skirtą drausminę nuobaudą – pastabą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė T. R. dirbo ieškovės struktūrinio padalinio - Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrio vedėja. Atsakovė 2016 m. kovo 30 d. organizavo keturių tvenkinių išgaudymą. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. pavedimu Nr. R20-35 „Dėl informacijos teikimo“, T. R. buvo įpareigota nedelsiant (tą pačią dieną, kai buvo atliktas tvenkinio, baseino išgaudymas bei žuvų suleidimas į tvenkinį, baseiną) parengti, patvirtinti ir užregistruoti tvenkinio, baseino išgaudymo aktus bei žuvų suleidimo į tvenkinį, baseiną aktus pagal pridėtas formas ir šiuos aktus nuskenavus atsiųsti elektroniniu paštu atsakingiems darbuotojams - Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktorei I. Š., Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus vedėjui A. G. ir vyriausiajam specialistui S. V.. Nors buvo išgaudyti visi keturi tvenkiniai, tą dieną atsakovė nepateikė atsakingiems asmenims nė vieno išgaudymo ar žuvų suleidimo akto. Kitą dieną po išgaudymo, t. y. 2016 m. kovo 31 d., atsakovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Po nedarbingumo atsakovė pradėjo dirbti tik 2016 m. balandžio 18 d. Anksčiau minėtu 2016 m. kovo 30 d. pavedimu Nr. R20-35 „Dėl informacijos teikimo“ nurodytus pateikti tvenkinio, baseino išgaudymo aktus bei žuvų suleidimo į tvenkinį, baseiną aktus, atsakovė atsakingam asmeniui - Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus vedėjui A. G. pateikė tik 2016 m. balandžio 19 d., 13 val. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V1-38 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuriai buvo pavesta ištirti galimą Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrio vedėjos T. R. darbo drausmės pažeidimą. Nurodyta komisija 2016 m. gegužės 9 d. išvadoje Nr. P12-25 konstatavo, kad atsakovė padarė darbo drausmės pažeidimą ir turi būti traukiama drausminėn atsakomybėn, bei pasiūlė paskirti jai drausminę nuobaudą - pastabą. Atsakovė 2016 m. balandžio 26 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2016 m. kovo 30 d. vykdė tvenkinių išgaudymo darbus, tačiau tvenkinių išgaudymo aktų nepateikė, nes nebuvo prisijungusi prie kompiuterio, be to, tą dieną pablogėjo jos sveikatos būklė. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. P3-181 atsakovei buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba.

Nesutikdama su paskirta drausmine nuobauda, atsakovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją, prašydama paskirtą drausminę nuobaudą panaikinti. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija 2016 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. DGKS-3199 darbo byloje Nr. APS-2-5203 atsakovės prašymą patenkino, t. y. pripažino jai paskirtą drausminę nuobaudą neteisėta ir įpareigojo panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. P3-181, kuriuo T. R. buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba.

Ieškovė su tokiu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka, dėl tokių motyvų: 1) laiku nevykdydama Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavedimo nedelsiant pateikti duomenis apie 2016 m. kovo 30 d. vykdytą Šilavoto tvenkinių išgaudymą, atsakovė pažeidė darbo tvarką ir pareigas, kurios jai buvo nustatytos Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo 6.16 p. ir 6.18 p.; 2) užpildyti tvenkinio, baseino išgaudymo aktai bei žuvų suleidimo į tvenkinį, baseiną aktai buvo pateikti tik 2016 m. balandžio 19 d., pasibaigus atsakovės nedarbingumui, nors atsakovė tai galėjo padaryti ir anksčiau, nes ir nedarbingumo metu ji naudojosi elektroniniu paštu, lankėsi darbo vietoje, skirstė užduotis Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrio darbuotojams; 3) nors Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos vidaus teisės aktai (Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V1-140 patvirtintos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pavadavimo taisyklės) įpareigoja darbuotojus organizuoti darbą taip, kad pavaduojantys asmenys galėtų perimti einamuosius darbus ir kasdieninė veikla nebūtų sutrikdyta, tačiau atsakovė, eidama atsakingas Šilavoto poskyrio vedėjos pareigas, šios pareigos nevykdė, t. y. ją pavaduojančiam asmeniui neperdavė informacijos, kad reikiamų duomenų pateikimas Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsakingiems asmenims būtų suorganizuotas nedelsiant. Todėl, ieškovės nuomone, už įpareigojimo pateikti duomenis laiku nevykdymą (vėluojant pateikti reikšmingus duomenis net 22 dienas), atsakovei T. R. teisėtai ir pagrįstai Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 11 d. įsakymu buvo skirta drausminė nuobauda - pastaba.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir papildomai paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. A. Ž. tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. pavedimą ji sužinojo tik sekančią dieną. Susipažinusi su minėtu pavedimu, padarė išvadą, kad jis yra praradęs aktualumą, nes jame buvo aiškiai nurodyta reikalingus aktus pateikti dar tą pačią dieną, t. y. 2016 m. kovo 30 d. Be to, apie gautą pavedimą ją informavo L. Š., kuri ir be jos atskiro nurodymo, galėjo pavedimą įvykdyti ir pateikti reikalaujamus duomenis. Atsakovė 2016 m. kovo 30 d. itin blogai jautėsi, po pietų buvo išvykusi į gydymo įstaigą, dėl ko negalėjo atlikti savo tiesioginių funkcijų. Vėliau ji ilgą laiką sirgo. Apie tai sužinojusi L. Š. privalėjo nedelsiant perimti visas jos pareigas be atskiro nurodymo, kas nebuvo padaryta. Atsakovė sutinka, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu ji nurodė atsakingiems Šilavoto poskyrio darbuotojams išsiųsti tris elektroninius laiškus, tačiau minėti dokumentai buvo parengti iš anksto ir buvo aktualūs Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. Atsakovei nebuvo sunku juos pateikti Šilavoto poskyrio darbuotojams, nes ji gyvena visiškai greta savo darbo vietos, be to, teiktini dokumentai jau buvo parengti anksčiau. Tuo tarpu 2016 m. kovo 30 d. pavedimu pareikalautai informacijai surinkti ir apdoroti buvo reikalingos 4-5 val. įtempto darbo, kurio atlikti ji negalėjo, nes pavedimo gavimo momentu buvo išvykusi į gydymo įstaigą. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. pavedimo, kuris buvo atsiųstas elektroniniu paštu, ji tą dieną nematė. Pavedimo įvykdyti tą pačią dieną taip pat nebūtų galėjusi, nes tam yra reikalingas laikas surinktos informacijos apdorojimui, aktų parengimui ir surašymui. Be to, anksčiau niekada nebuvo reikalaujama tokio pobūdžio dokumentų pateikti tą pačią dieną, paprastai jie būdavo pateikiami per 3 dienas. Jokių neigiamų pasekmių dėl to, kad pareikalauta informacija būtų pateikta ne tą pačią dieną kai vyko tvenkinių išgaudymas, o vėliau, tikrai nebūtų kilę. Melagingais laiko ieškovo ieškinio teiginius, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu davė nurodymus darbuotojams, bendravo su žuvų pirkėjais ir kt., nes to realiai nebuvo. Atsakovės manymu, ieškovas siekia su ja susidoroti ir moraliai sužlugdyti.

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Paliko nepakeistą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. DGKS-3199 priimtą darbo byloje Nr. APS-2-5203.

Teismas nurodė, kad atsakovė T. R. dėl pablogėjusios sveikatos būklės 2016 m. kovo 30 d. po pietų nutraukė darbą Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyryje ir operatyviai kreipėsi į medikus. Bendruomenės slaugytoja L. Ž. 14.50 val. atsakovės namuose atliko jos medicininę apžiūrą bei paskyrė medikamentus. Po medicininės apžiūros T. R. į Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrį negrįžo, kitą dieną, t. y. 2016 m. kovo 31 d., jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2016 m. kovo 30 d. pavedimas Nr. R20-35 „Dėl informacijos teikimo“ iš Žuvininkystės tarnybos priimamojo el. pašto - zuvis@zuv.lt T. R. buvo išsiųstas tik 2016 m. kovo 30 d. 15 val. 39 min. Akivaizdu, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių - pablogėjusios sveikatos būklės nulemto nebuvimo savo darbo vietoje savalaikiai nesusipažino su pavedimu Nr. R20-35 „Dėl informacijos teikimo“, o su juo nesusipažinusi, negalėjo jo ir įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad su minėtu pavedimu T. R. tą dieną, t. y. 2016 m. kovo 30 d. negalėjo supažindinti ir joks kitas asmuo, nes 2016 m. kovo 30 d. pavedimas Nr. R20-35 „Dėl informacijos teikimo“ iš Žuvininkystės tarnybos priimamojo el. pašto zuvis@zuv.lt kitiems atsakingiems asmenims - S. V., G. R. ir V. V., buvo išsiųstas tuo pačiu metu kaip ir atsakovei, t. y. 2016 m. kovo 30 d. 15 val. 39 min., todėl minėti asmenys negalėjo su minėtu dokumentu susipažinti ir žinoti minėto dokumento turinio anksčiau. Pažymėtina, kad T. R. pasibaigus laikinam nedarbingumui į darbą grįžo 2016 m. balandžio 18 d., ir jau kitą dieną, t. y. 2016 m. balandžio 19 d., įvykdė pavedime Nr. R20-35 „Dėl informacijos teikimo“ jai pavestus įpareigojimus. Teismas spendė, kad atsakovė neturėjo pareigos vykdyti jokių darbo funkcijų, tame tarpe - parengti ir pateikti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktorius 2016 m. kovo 30 d. pavedime Nr. R20-35 „Dėl informacijos teikimo“ nurodytų aktų, nes darbo funkcijos yra vykdomos darbo laiku, o į darbo laiką nėra įskaičiuojamas laikas, kai darbuotojas yra nedarbingas. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė T. R., būdama laikinai nedarbinga dėl ligos, neturėjo pareigos organizuoti ir perduoti savo darbo funkcijų kitiems Šilavoto poskyrio atsakingiems darbuotojams. Byloje nėra nustatytos jokios faktinės aplinkybės, liudijančios, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu tyčia ar dėl neatsargumo būtų pažeidusi įpareigojimus, duotus Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktorius 2016 m. kovo 30 d. pavedime Nr. R20-35 „Dėl informacijos teikimo“, taip pat pareigas, numatytas jos pareigybės aprašymo 6.15 p. ir 6.17 p., ar kad būtų pažeidusi 2013 m. spalio 2 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. VI-140 patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pavadavimo taisyklių reikalavimus. Todėl pagrįstai Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija 2016 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. DGKS-3199 darbo byloje Nr. APS-2-5203 pripažino atsakovei paskirtą drausminę nuobaudą - pastabą neteisėta bei įpareigojo ją panaikinti. Nurodyto sprendimo panaikinti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo,

Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir Darbo ginčų komisijos 2016 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti atsakovei Tatjanai R. Ž. tarnybos direktoriaus 2016 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. P3-181 skirtą drausminę nuobaudą - pastabą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė, nepateikdama tvenkinių išgaudymo aktų ir neperduodama jų pavaduojančiam darbuotojui, bei nevykdydama savo tiesioginių vadovų nurodymų pažeidė šias pareigas: 1) Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-24 6.16 punkte įtvirtintą pareigą teikti informaciją Žuvininkystės tarnybos vadovybei ir Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriui, 6.18 punkte įvirtintą pareigą vykdyti kitus Žuvininkystės tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojo, atsakingo už poskyrio veiklos koordinavimą, Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus vedėjo pavedimus; 2) Žuvininkystės tarybos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. pavedime Nr. R20-35 „Dėl informacijos teikimo“ nurodytą įpareigojimą nedelsiant (tą pačią dieną, kai buvo atliktas tvenkinio, baseino išgaudymas bei žuvų suleidimas į tvenkinį, baseiną) parengti, patvirtinti ir užregistruoti tvenkinio, baseino išgaudymo aktus bei žuvų suleidimo į tvenkinį, baseiną aktus pagal pridėtas formas ir šiuos aktus nuskenavus išsiųsti el. paštu Žuvininkystės tarnybos direktorei I. Š., Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus vedėjui A. G. bei Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus vyriausiajam specialistui S. V.; 3) Žuvininkystės tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pavadavimo taisyklių, patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. VI-140 „D. Ž. tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pavadavimo”, 6 punkte nustatytą pareigą atlikti savo darbus taip, kad pavaduojantis darbuotojas galėtų efektyviai atlikti pavaduojamojo funkcijas.

Iš pačios atsakovės pateiktų teiginių galima daryti išvadą, kad atsakovė žinojo apie pavedimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad jis būtų įvykdytas - t. y. neperdavė duomenų kitam atsakingam asmeniui, nepaskyrė pavaduojančio asmens, kuris pavedimą galėtų atlikti nedelsiant. Vadovybės pavedimas skubiai pateikti duomenis apie tvenkinių išgaudymą buvo ignoruotas. Žuvininkystės tarnybos darbuotojų pavadavimo laikino nebuvimo darbe (atostogų, ligos, komandiruotės) atvejais tvarka nustatyta Žuvininkystės tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pavadavimo taisyklėse, patvirtintose Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. VI-140 „D. Ž. tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pavadavimo”. Šių taisyklių 6 punkte nustatyta visų pavaduojamų darbuotojų pareiga atlikti savo darbus taip, kad pavaduojantis darbuotojas galėtų efektyviai atlikti pavaduojamojo funkcijas. Taisyklėse yra išdėstytas Žuvininkystės tarnybos vadovaujančių darbuotojų pavadavimo sąrašas, pagal kurį Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrio vedėją T. R. jai nesant (atostogų, ligos, komandiruotės atvejais) pavaduotoja Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrio vyriausioji specialistė L. Š.. Vadinasi, atsakovė nesilaikė minėtų taisyklių 6 punkte įtvirtinto reikalavimo organizuoti darbą taip, kad nesant atsakovės darbe jos darbo funkcijas netrikdant poskyrio veiklos galėtų atlikti pavaduojantis asmuo - vyriausioji specialistė L. Š. ar kitas paskirtas pavaduojantis asmuo.

Žuvininkystės tarnyba sutinka su Prienų rajono apylinkės teismo sprendime nurodytu teiginiu, kad atsakovė laikino nedarbingumo laikotarpiu neturėjo pareigos vykdyti jokių darbo funkcijų. Tačiau tiek atsakovės skundas Darbo ginčų komisijai, tiek raštų teikimas Žuvininkystės tarnybai rodo, kad atsakovė turėjo ne vieną galimybę perduoti Žuvininkystės tarnybai reikalingus 2016 m. kovo 30 d. tvenkinių žuvų išgaudymo užrašus ją pavaduojančiai darbuotojai. Aplinkybę, kad nedarbingumo laikotarpiu atsakovė naudojosi darbiniu elektroniniu paštu ir atliko kai kurias darbo funkcijas, patvirtina byloje pateikti įrodymai.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad sergantis darbuotojas negali ir neprivalo teikti informaciją ar atlikti kitus bet kokius darbus, tai yra ligos metu dirbti - tai yra konstitucinė garantija bei būtinas elementarus darbdavio supratimo lygis. Atsakovė neturėjo net teorinių galimybių sirgdama pateikti visiškai jokios skubos nereikalaujančią informaciją, sukurtą tam, kad atsirastų galimybė taikyti drausminę nuobaudą. Pats S. V. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis dalyvavo visą laiką gaudant ir sveriant žuvį, todėl jis žinojo visą su tuo susijusią informaciją, bet ja nepasinaudojo, tik bandė surasti progą parodyti atsakovės nebūtą darbinį pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatytą tvarką ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 260, 263 straipsniai); todėl, vertinant materialinės teisės normų taikymą, yra svarbu, ar aplinkybės, turinčios reikšmės taikant tam tikras materialinės teisės normas byloje nustatytos, ar jos nustatytos nepažeidžiant procesinės teisės normų. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, bet apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).Apeliacinio skundo argumentai iš esmės pakartoja ieškinio argumentus, iš skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, tik nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl atsakovės drausminės atsakomybės sąlygų, tiesiog pakartotinai išdėstė savo reikalavimą, nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas, ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu yra nustatyta ligos socialinio draudimo, išmokų paskyrimo ir mokėjimo tvarka. Šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ligos išmoka nemokama asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse ( toliau - Taisyklės), ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 51.5 punktą elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo: dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo); arba elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad atsakovė, kuriai nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ( t.2, b.l. 156, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomai ir puslapių numeriai), savo nedarbingumo laikotarpiu turėjo arba galėjo vykdyti vadovybės nurodymus. Vykdydama darbdavio nurodymus, atsakovė būtų pažeidusi elgesio nedarbingumo metu taisykles. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nedarbingumo laikas nėra įskaitomas į darbo laiką ( DK 143 straipsnio 2 d. 4 p.)Ta aplinkybė, kad atsakovė savo nedarbingumo laikotarpiu išsiuntė keletą elektroninių laiškų ( t.1, b.l.34,35) nesukuria atsakovei pareigos dirbti, vykdyti vadovybės nurodymus ir rūpintis savo pačios pavadavimu darbe. Tarp šalių nėra ginčo, kad iki ieškovės nedarbingumo pradžios, 2016 m. kovo 30 d. atsakovė T. R. vykdė keturių tvenkinių išgaudymo darbus. Pagal 2010 m. rugsėjo 23 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. VI-96 patvirtintų Žuvivaisos darbų, veisiamų ir auginamų žuvų bei vėžių apskaitos taisyklių 9 p. ir 10 p., išgaudžius tvenkinius, baseinus užpildomas tvenkinio, baseino išgaudymo aktas pagal Tarnybos direktoriaus įsakymų patvirtintą formą, o įveisus žuvis ar vėžius į tvenkinius, baseinus užpildomas žuvų ir vėžių suleidimo į tvenkinį, baseiną aktas pagal Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą formą, vadinasi, kiekvienam tvenkiniui turėjo būti parengta po du aktus (išgaudymo ir užpildymo), ir viso 8 aktai. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenustatytas terminas, per kurį nurodyti aktai turi būti užpildyti. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. pavedimu Nr. R20-35 atsakovei T. R. buvo pavesta nedelsiant, tą pačią dieną, kai buvo atliktas tvenkinio išgaudymas bei žuvų suleidimas, parengti, patvirtinti, užregistruoti išgaudymo ir žuvų suleidimo aktus, ir juos nuskanavus išsiųsti elektroniniu paštu ieškovės direktorei ir kitiems darbuotojams ( t.1, b.l. 33). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad direktoriaus pavedimas atsakovei teikti minėtus aktus buvo išsiųstas elektroniniu laišku 2016 m. kovo 30 d. 15:39 val ( t.2, b.l.85). Įvertinant, kad pavedimas pateikti tvenkinių išgaudymo ir užpildymo aktus buvo atsiųstas darbo dienos pabaigoje, aktų reikėjo parengti ne vieną, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad tą pačią dieną parengti ir pateikti visus išgaudymo ir užpildymo aktus buvo neįmanoma. Be to, ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad atsakovei 2016 m. kovo 30 d. 14 val. 50 min. jos namuose buvo teikiama medicinos pagalba dėl prastos savijautos ( t.2, b.l.152). Todėl atmestini apelianto argumentai, kad atsakovė turėjo galimybę prašomus tvenkinių išgaudymo ir užpildymo aktus parengti ir atsiųsti 2016 m. kovo 30 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, būdama laikinai nedarbinga dėl ligos, neturėjo pareigos organizuoti ir perduoti savo darbo funkcijų kitiems Šilavoto poskyrio atsakingiems darbuotojams. Paties ieškovo pateiktų 2013 m. spalio 2 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. VI-140 patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pavadavimo taisyklių 3 punkte aiškiai yra nurodyta, kad darbuotojas jį pavaduojančiam darbuotojui savo funkcijas (darbus, pavedimus) perduoda išsamiai pristatydamas savo funkcijas, užduotis, problematiką, dokumentus, ir kt., tik įprasto laikino nebuvimo darbe atveju (atostogos, komandiruotė ar pan.), tuo tarpu ligos ar kitais neplanuotais/atsitiktiniais atvejais, tokios pareigos jis neturi. Todėl atsakovė dėl ligos negalėdama atlikti savo tiesioginių darbo funkcijų, jų niekam deleguoti neturėjo pareigos, o jos pavadavimas savaime privalėjo realizuotis pagal anksčiau minėtų taisyklių 2 punktą, kuriame, be kita ko numatyta, kad pavaduoja sąraše pirmuoju numeriu nurodytas darbuotojas, o jo nesant – antruoju numeriu nurodytas darbuotojas ( t.1, b.l. 67-68). Iš ieškovo pateikto pavaduojančių asmenų sąrašo matyti, kad atsakovę turėjo pavaduoti L. Š., tačiau šiai taip pat susirgus nuo 2016 m. balandžio 4 d., pavaduoti turėjo Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrio vyriausioji specialistė R. G. ( t.1, b.l. 69). Ieškovas nepateikė duomenų, kodėl vyr. specialistė R. G. nesiėmė pavaduoti susirgusią atsakovę nesant pirmosios pavaduoti turėjusios darbuotojos. Konstatuotina, kad ieškovė kaip darbdavė nenustatė DK 234 straipsnyje nustatytų drausminės atsakomybės sąlygų: darbo pareigų netinkamo vykdymo dėl darbuotojos kaltės, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį, naikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia pagal bylos duomenis, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl Kauno apygardos teismas dėl jų plačiau nepasisako.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, vertino įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atsakovei iš ieškovės priteistinos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą pagal pateiktą kvitą- 10 Eur ( dešimt eurų) ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės priteistinos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimą 5,19 Eur ( penki eurai ir 19 ct) sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai ( CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti atsakovei T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos, įm.k. 188752740, 10 Eur ( dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos, įm.k. 188752740, 5,19 Eur ( penkis eurus ir 19 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.