Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. patikslintą ieškinį atsakovėms O. R. R., R. M. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia iš dalies ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, I. L., R. B., M. R., Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Indrė Starkienė, Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarė Vilija Kralikienė, buvusi notarė J. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė reikalavimus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė O. R. R. paaiškino, kad gavosi juridinė klaida, niekas jai nepaaiškino, kad priimdama žemę, kurios nuosavybės teisės buvo atkurtos jai ir broliams, ji priims visą brolio palikimą. Sutinka, kad būtų panaikinti paveldėjimo dokumentai ir turtas grąžintas ieškovei. Duktė R. M. dėl žemės grąžinimo irgi neprieštarauja.

Ieškovės į teismą pasikviesti liudytojai R. J., B. B. ir D. B. parodė, kad yra ieškovės kaimynai. Ieškovė su vyru statėsi ir prižiūrėjo namą, kuriame ieškovė ir toliau liko gyventi po vyro mirties, jį prižiūrėjo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. A. ir ieškovė susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė A. A.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovės vardu registruotas žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Žemės sklypas įgytas 1997-05-20 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai įregistruoti 1985-05-06 LDT vykdomojo komiteto 1985-04-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, sudaryta su G. A. 2009-09-30; antrinių žaliavų rūšiavimui skirtų konteinerių panaudos sutartis – 2015-09-16, žaliųjų atliekų konteinerio panaudos sutartis 2016-08-23. Mokesčius už elektrą G. A. už objektą (duomenys neskelbtini), Kretinga moka nuo 1998-03-13, gamtines dujas nuo 1995-11-30. 2003-04-29 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkintas atsakovės O. R. R. pareiškimas ir prailgintas praleistas terminas palikimui priimti mirusiųjų A. A. ir R.J. E. turtui: 1,15 ir 2 ha žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone. 2004-02-23 atsakovė O. R. R. kreipėsi į Kretingos rajono notarų biurą, pareikšdama, kad priima po brolio A. A. mirties likusį turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretingos r. 2009-06-22 Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarė J. N. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą A. A. sesei O. R. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad paveldimą turtą sudaro žemės sklypas, kurio bendras plotas 2,000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė O. R. R. kartu su sutuoktiniu M. R. (trečiuoju asmeniu) 2016-02-17 dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padovanojo dukrai atsakovei R. M. ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Kretingos r. sav. (duomenys neskelbtini). 2020-01-09 į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo kreipėsi ieškovė. 2020-01-24 Kretingos rajono 3-asis notaro biuras pranešė, kad A. A. palikimą priėmė sesuo atsakovė O. R. R..

Atsakovėms sutinkant su reiškiamais reikalavimais, surašomi sutrumpinti sprendimo motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma, paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad tiek iki vyro mirties, tiek po jos, visada gyveno tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretinga, kuris ir registruotas tik jos vardu, t.y. išviešintos nuosavybės teisės tik jos vardu. Minėtas turtas įgytas ieškovės ir mirusiojo A. A. santuokos metu, todėl laikomas bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, t.y. sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Ieškovė šiuo turtu visada rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas (elektrą, dujas, vandenį, komunalines paslaugas). Patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės, ieškovės ir jos atstovės, trečiojo asmens R. B. duoti paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. A. mirties, jo sutuoktinė – ieškovė perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė A. A. palikimą. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas ( CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad ieškovė galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Asmenų, galinčių būti įpėdiniais, sąrašas įtvirtintas CK 5.5 straipsnyje. Ieškovė yra įpėdinė pagal įstatymą. Universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams bei įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies leidžia asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčyti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus ir kartu prašyti nustatyti faktą, kad palikimą priėmė, faktiškai pradėjus paveldėtą turtą valdyti.

Ieškovė kaip mirusiojo sutuoktinė paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Teismui pripažinus, jog ieškovė priėmė faktiniu valdymu palikimą, ji laikoma asmeniu, turinčiu teisę ginčyti Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2009-06-22 atsakovei O. R. R. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Kaip jau minėta CK 5.8 straipsnyje įtvirtintas vienerių metų senaties terminas, kuris prasideda nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012 ir kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams, ieškinio senaties terminas paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista

Ieškovė nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovė O. R. R. priėmė jos sutuoktinio palikimą sužinojo tik 2020 m. vasario mėn., o tiksliau gavusi 2020-01-24 Kretingos rajono trečiojo notaro biuro pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie palikimo priėmimą kaip atsakymą į jos 2020-01-09 prašymą išduoti pažymą apie sutuoktinio turto paveldėjimą. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovė O. R. R., nes neprisimena, ar ieškovė dalyvavo teismo posėdyje, priimant 2003-04-29 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį, kuria patenkintas jos pareiškimas ir prailgintas praleistas terminas palikimui priimti mirusiųjų A. A. ir R. J. E. turtui: 1,15 ir 2 ha žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone. Iš minėtos nutarties matyti, kad ieškovė atsiliepimo į bylą neteikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Civilinė byla sunaikinta, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ieškovė buvo realiai informuota apie bylą. Kadangi į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti pirmos eilės įpėdiniai – tretieji asmenys R. B. ir I. L. – A. A. vaikai, jau vien tai rodo, kad procesinis sprendimas priimtas, neinformavus visų suinteresuotų asmenų ir galimai A. A. šeimos nariams nežinant apie sprendžiamą paveldėjimo klausimą teisme. Taigi, byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, teismas daro tikėtiną išvadą, kad ieškovė apie savo galimai pažeistą teisę sužinojo 2020 m. sausio mėnesį, todėl 2020-02-20 teisme inicijavus civilinį procesą nepraleido CK 5.8 straipsnyje numatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino.

Konstatavus, kad ieškovė G. A. kaip mirusio sutuoktinė ir aukštesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą, įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjo A. A. palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), nepagrįstai palikėjo turtas perėjo atsakovei O. R. R. kaip ketvirtos eilės įpėdinei, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. N. 2009-06-22 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (CK 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 2 dalis, 5.13 straipsnis).

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Panaikinus O. R. R. išduoto paveldėjimo teisės liudijimą, spręstinas klausimas dėl vėliau su palikimą sudarančiu turtu sudaryto dovanojimo sandorio galiojimo. Ieškovė, priimdama palikimą, įgijo nuosavybės teises (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). CK 4.93 straipsnis draudžia paimti iš savininko nuosavybę prievarta, prieš jo valią neatlygintinai. Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, tai yra jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Toks reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, tai yra tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Įstatymas nustato, kad jeigu nekilnojamasis ar kilnojamasis daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais (CK 4.96 straipsnio 3 dalis). Pažeistos savininko teisės gali būti ginamos įstatymų nustatytais būdais (CK 1.138 straipsnis), tarp kurių numatyti galimybė nutraukti ar pakeisti teisinį santykį, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pripažįstant teises. Kadangi negaliojančiu pripažintinas Kretingos rajono notarės J. N. išduotas O. R. R. 2009-06-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pripažintina, kad O. R. R. neturėjo teisės perleisti atsakovei R. M. šio paveldėto turto. 2016-02-17 dovanojimo sutartis, kuria atsakovė O. R. R. padovanojo (neatlygintinai perleido) atsakovei R. M. žemės sklypą, esantį Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini), dėl turto, priklausančio ieškovei (jai priklausantis turtas nustatytas, patvirtinus palikimo priėmimo faktą), pripažintina negaliojančia.

Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis). Taikant restituciją ir sprendžiant klausimą dėl jos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros teisiškai reikšmingas sąžiningumo principas, bet ne asmens sąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014). Tai reiškia, kad sprendžiant dėl to, ar vykdyti restituciją ir ar vykdyti ją natūra, turi būti vertinama ne tai, ar sandorį sudaręs asmuo buvo sąžiningas, tačiau ar restitucijos taikymas nesukels padarinių, kurie nesąžiningai iškreips sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepagrįstai pablogins vienos iš šalių padėtį. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal nuginčytą sandorį atsakovei R. M. perduotas turtas, t. y. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kretingos r. sav. (duomenys neskelbtini) yra išlikęs, nepakitęs, nesunaikintas, todėl šiuo atveju galima restitucija natūra ir ji taikytina – minėtas turtas grąžintinas į po A. A. mirties atsiradusio paveldimo turto masę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo minėtų taisyklių, atsižvelgus į šalių elgesį.

Šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjamas ypatingąja teisena, kurioje šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, jeigu šalių interesai nebuvo priešingi (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Kadangi atsakovės sutiko su ieškovės reikalavimais pripažintina, kad jų interesai byloje nebuvo priešingi, todėl dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ieškovės turėtos išlaidos negalėtų būti priteisiamos. Pastebėtina, kad neteisminiu būdu reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalėtų būti išspręstas.

Reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir paveldėto turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiais, laikytini išvestiniais, t. y. pripažinus, kad ieškovė priėmė palikimą faktiniu valdymu, liudijimas laikytinas negaliojančiu kaip ir turto, gauto pagal šį liudijimą, perleidimas. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad atsakovei O. R. R. davė dokumentus, patvirtinančius sutuoktinio A. A. mirtį, nes pastaroji norėjo tvarkytis jų šeimos žemės, kurios ieškovei nereikėjo, susigrąžinimo reikalus, dėl ko ieškovė nesidomėjo ir nesiaiškino, kur šie duomenys bus panaudoti. Teismas iš esmės sutinka, kad nagrinėjamoje situacijoje, kaip nurodė ginčo šalys, buvo padarytos klaidos, sprendžiant palikimo priėmimo klausimą tiek teisme 2003 m., tiek notarei 2009 m. išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, nepaaiškinus, kad asmuo, priėmęs dalį palikėjo turto, priima visą turtą ir nenustačius viso A. A. paveldimo turto mastą.

Esat šioms aplinkybėms teismo vertinimu pripažintina, kad dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsakovių kaltės nėra, todėl vien formaliai taikyti CPK 93 straipsnio nuostatas negalima, nes šios išlaidos susidarė ne dėl atsakovių kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268-270, 445, 448 straipsniais, teismas

n u sprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. N. 2009-06-22 O. R. R. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Indrės Starkienės patvirtintą 2016-02-17 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria O. R. R. ir M. R. padovanojo R. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esatį Kretingos r. sav. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir grąžinti natūra pagal sandorį atsakovei R. M. perduotą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esatį Kretingos r. sav. (duomenys neskelbtini) į mirusio A. A. paveldimo turto balansą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.