Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laurimeta“ ieškinį atsakovams U. Ž. ir R. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – G. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laurimeta“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų U. Ž. ir R. P. 1 329,94 eurų už automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą aikštelėje, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog automobilį Honda Civic tuo metu, kai atsirado jo saugojimo išlaidos, pardavė G. Š., su kuriuo buvo sudaryta laikina pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovas susitarė su G. Š. susitikti po savaitės, tačiau šis neatsiliepė į telefono skambutį (9 el. bylos priedo l.).

Atsakovė U. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi už automobilio saugojimą yra atsakingas tik R. P., o U. Ž. saugojimo išlaidų atlyginti neprivalo. Atsakovė nurodė, kad jai atsakomybė atsiranda tik už padarytą administracinį teisės pažeidimą, kadangi ji nesukėlė autoįvykio ir jokios turtinės ar neturtinės žalos fiziniams bei juridiniams asmenims nepadarė. Be to, atsakovė nebuvo automobilio valdytoja, todėl neturėjo galimybės paimti automobilio iš saugojimo aikštelės. Dėl nurodytų priežasčių už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą atsako tik automobilio savininkas, kuris ir turi atlyginti susidariusias išlaidas. Atsakovė prašė jos atžvilgiu ieškinį atmesti (11-12 el. bylos priedo l.).

Apie teismo posėdį, vykusį 2017 m. sausio 23 d. 13:30 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Trečiajam asmeniui G. Š. žinomais adresais įteikti procesinių dokumentų nepavyko, apie teismo posėdį jis buvo informuotas viešo paskelbimo būdu, tačiau neatvyko. Nenustačius kliūčių nutarta nagrinėti bylą iš esmės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir nurodė, kad G. Š. nelaikytinas automobilio pirkėju ir savininku, kadangi pateiktoje laikinoje sutartyje nėra šalių parašų, be to, sutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų. Automobilį pirkusio žmogaus rasti nepavyksta, jo parašo sutartyje nėra, todėl galima spręsti, kad tokią sutartį galėjo surašyti bet kas. U. Ž. taip pat yra solidariai atsakinga ir turi atlyginti dėl pažeidimo atsiradusias išlaidas, tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė U. Ž. paaiškino, kad Trakuose vykusio vakarėlio metu įvyko incidentas, dėl kurio reikėjo į ligoninę nuvežti sužeistą žmogų. G. davė atsakovei savo automobilį ir paprašė jos vairuoti, kadangi ji iš visų buvo blaiviausia. Vairuojant automobilį jo savininkas sėdėjo šalia, o sustabdžius policijai jis padavė automobilio dokumentus bei nurodė, kad automobilis jo. Atsakovei buvo surašytas protokolas už vairavimą neblaiviai, po ko ji buvo paleista. Dėl automobilio likimo ji nesidomėjo, kadangi automobilis ne jos, o G. tą patvirtino policijos pareigūnams. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė teigia, kad ji nėra atsakinga dėl už automobilio transportavimą ir saugojimą susidariusias išlaidas. Atsakovo R. P. U. Ž. nėra mačiusi ir jo nepažįsta.

Atsakovės U. Ž. atstovas nurodė, kad solidari atsakomybė gali atsirasti tik įstatymo nustatytais pagrindais, todėl nagrinėjamu atveju atsakomybė U. Ž. neturi būti taikoma. Be to, atsakovė negali būti laikoma automobilio valdytoja, kadangi su ja nebuvo sudaryta pirkimo, nuomos, pavedimo ar kitokia sutartis, suteikianti teisėtą pagrindą valdyti transporto priemonę. Transporto priemonės savininkas turi pareigą rūpintis savo turtu, todėl jis ir yra atsakingas už kilusius nuostolius.

Atsakovas R. P. nurodė, kad automobilį pardavė G. Š. ir nuo to laiko automobilio daugiau nematė. Šalys neturėjo sutarties blanko, todėl surašė laikiną sutartį, tačiau vėliau su G. Š. susisiekti nepavyko. Asmeniškai atsakovas šio žmogaus nepažįsta, tačiau turi bendrą pažįstamą. Pinigus už parduotą automobilį (1 200,00 Lt) atsakovas gavo. Automobilis nebuvo registruotas R. P. vardu, todėl į VĮ „Regitra“ dėl automobilio išregistravimo jis nesikreipė.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-09-10 atsakovė U. Ž., būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-08-17 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklausančią R. P. 2013-09-10 buvo surašytas transporto priemonės Honda Civic paėmimo protokolas dėl 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo 5, 12 straipsniais, 2008-08-21 tarp Trakų rajono policijos komisariato ir UAB „Laurimeta“ sudaryta sutartimi, automobilis Honda Civic buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą imamas 180,00 Lt mokestis, už transporto priemonės saugojimą už pirmas 15 parų imamas 15,00 Lt mokestis už kiekvieną parą, nuo 15 iki 30 paros imamas 10,00 Lt mokestis ir po 30 paros imamas 5,00 Lt mokestis. Transporto priemonės saugojimo paslaugos buvo teikiamos nuo 2013-09-10 iki šiol (kadangi automobilio savininkas automobilio iki šiol nepasiėmė), todėl susidarė 1 662,42 eurų (5 740,00 Lt) skola. Ieškovė sumažino susidariusią skolą 20 procentų ir prašo solidariai iš atsakovų priteisti 1 329,94 eurų sumą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas, kai transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 269 straipsnio 7 dalyje. Iš prijungtos administracinės bylos Nr. A.2.6.-1156-239/2013 nustatyta, kad 2013-09-10 automobilį vairavo neblaivi U. Ž., kuri pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir teismo buvo nubausta 1 000,00 Lt bauda. Nustačius šį pažeidimą pripažintina, kad atsakovės vairuotas automobilis Honda Civic buvo teisėtai nuvežtas į ieškovės automobilių saugojimo aikštelę, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti išlaidas už automobilio transportavimą bei saugojimą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Kitoks tuo metu galiojusio įstatyminio reglamentavimo aiškinimas reikštų, kad viešosios teisės pažeidėjas (šiuo atveju – automobilio valdytojas) neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių, atsiradusių išlaidų forma, šalinimą. Aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti pirmiau nurodytų išlaidų, prieštarautų Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k‑3‑384/2009). Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei teismo praktika darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju už automobilio transportavimo bei saugojimą susidariusias išlaidas privalo atlyginti automobilio savininkas ir valdytojas solidariai.

Registre įregistruotas automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas P. V. 2013-08-17 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu jam priklausančią transporto priemonę perleido atsakovui R. P. (2 el. bylos priedo l.). Atsakovas teismui pateikė laikiną sutartį, kurioje automobilio pirkėju nurodytas G. Š., ir nurodė, jog šio dokumento pagrindu automobilio savininku tapo būtent G. Š., dėl ko R. P. negali būti automobilio savininku (10 el. bylos priedo l.). Įvertinus atsakovo pateiktą laikinąją sutartį matyti, jog ji neatitinka pagrindinių Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai taikomų reikalavimų, joje nėra nurodyti būtini automobilio bei sutartį sudariusių šalių duomenys. Be to, šio dokumento šalys nėra patvirtinę savo parašais, todėl pripažintina, kad tokį dokumentą galėjo sudaryti bet kas, automobilio pirkėju įrašant bet kokį asmenį. Pažymėtina, kad R. P. turėjo pareigą sudaryti tinkamą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Ta aplinkybė, kad atsakovui nepavyko susisiekti su automobilio pirkėju G. Š., negali būti pagrindas nesilaikyti nustatytos automobilio tvarkos. Be to, paaiškėjus, kad nepavyksta rasti automobilį paėmusio asmens (G. Š.), R. P., būdamas apdairus transporto priemonės savininkas, turėjo imtis aktyvių veiksmų susigrąžinti automobilį ar nustatyta tvarka perduoti nuosavybės teisę į jį, tačiau nagrinėjamu atveju automobilio savininkas jam priklausiusia transporto priemone nesidomėjo. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti asmens, kuriam, jo teigimu, automobilis buvo parduotas. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nepateikus patikimų įrodymų, patvirtinančių automobilio perleidimo G. Š. faktą, pripažintina, kad automobilio Honda Civic pardavimo kitam savininkui faktas yra neįrodytas, o transporto priemonės savininku laikytinas atsakovas R. P. (Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnio 2 dalis). Atsakovui neįrodžius automobilio perleidimo kitam asmeniui fakto pripažintina, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš R. P. atlyginti susidariusias 1 329,94 eurų už automobilio Honda Civic nuvežimą ir saugojimą aikštelėje išlaidas, kurių dydžio atsakovas neginčijo.

Teismas nesutinka ir su U. Ž. argumentu, jog ji nebuvo automobilio valdytoja, kadangi su ja nebuvo sudaryta pirkimo, nuomos, pavedimo ar kitokia sutartis, suteikianti teisėtą pagrindą valdyti transporto priemonę. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte konkrečiai įtvirtinta, jog transporto priemonės valdytojas yra asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę, bei nurodyta, kad transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą U. Ž. neginčijamai pripažįstama transporto priemonės valdytoja, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog būtent ji 2013-09-10 vairavo transporto priemonę Honda Civic ir padarė administracinę teisės pažeidimą. Be to, išlaidos už automobilio transportavimo bei saugojimą susidarė būtent dėl U. Ž. padaryto administracinio teisės pažeidimo, todėl ji yra solidariai su transporto priemonės savininku atsakinga už susidariusias išlaidas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostata darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės savininkas yra R. P., o valdytojas – U. Ž., todėl šie asmenys privalo solidariai atlyginti transporto priemonės nutempimo ir saugojimo išlaidas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove, todėl iš jų solidariai priteistina 1 329,94 eurų skola ieškovės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1 329,94 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 30,00 eurų žyminis mokestis ir 90,00 eurų išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai, iš viso – 120,00 eurų bylinėjimosi išlaidos (po 60,00 eurų iš kiekvieno) ieškovės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsniu, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 3,84 eurų (po 1,92 euro iš kiekvieno) pašto išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų U. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 329,94 eurų skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 329,94 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 120,00 eurų bylinėjimosi išlaidos (po 60,00 eurų iš kiekvieno) ieškovės UAB „Laurimeta“, į. k. 125991990, naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų U. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 3,84 eurų (po 1,92 euro iš kiekvieno) pašto išlaidas valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.