Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

1.10 Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pradėjo ginčo buto mainų procedūrą ir sumokėjo įmoką už butą kur kas anksčiau nei kad susipažino su D. V. S., turėtų būti laikoma, jog butas buvo įgytas iki santuokiniu santykiu susiformavimo ir dėl to Ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

1.11 Negali būti ginčo dėl to, jog butas buvo įgytas panaudojus asmenines ieškovo L. S. lėšas, o konkrečiai mainams panaudojant ieškovo paveldėtą ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusią namų valdą (namą su žemės sklypu), buvusius (duomenys neskelbtini). Be to, ypatingai svarbu pažymėti, jog pati D. V. S. iki pat mirties buvo įsitikinusi, kad butas priklauso tik jos sutuoktiniui ieškovui L. S..

1.12 Pažymoje, kurios pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisė į ginčo butą, nurodoma, jog buto sąmatinė vertė buvo – 9 460,22 rub., kuriuos sudarė 3 784,09 rub. pirmasis įnašas bei 5 676,13 rub. dydžio paskolos įmoka. Pirmąjį įnašą 1978 m. įmokėjo A. V., kuri vėliau butą perleido N. A., o pastaroji jokių įmokų už butą neatliko. Likusią paskolos sumą – 5 676,13 rub., ieškovas įmokėjo 1981–1982 metais, taigi dar iki santuokos su D. V. S. sudarymo. Apsikeičiant gyvenamosiomis patalpomis N. A. sumokėjo Ieškovui 9 000 rublių priemoką, kurios dalis ir buvo panaudota mokesčiui už ginčo butą sumokėti. Todėl butas turi būti laikomas įgytu iki santuokinių santykių su D. V. S. susiformavimo ir jis ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

1.13 (duomenys neskelbtini) mirus ieškovo sutuoktinei D. V. S. ir ieškovui kreipusis į notarą dėl palikimo po jos mirties priėmimo, paaiškėjo, jog formaliai laikytina, kad butas yra įgytas santuokos metu, todėl ieškovui ir D. V. S. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Santuokos metu, Ieškovas ir D. V. S. vaikų nesusilaukė, tačiau D. V. S. turėjo sūnų iš pirmosios santuokos – A. S., kuris yra pastarosios pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą (vaikas), todėl jis yra mirusiosios teisių perėmėjas.

1.14 Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad jis ginčo bute su sūnumi apsigyveno 1981 metų pavasarį, kai sutarė su N. A. dėl gyvenamųjų patalpų apsikeitimo, 9 000 rub. priedą iš N. A. gavo 1981 metų balandžio mėnesį, t. y. dar prieš metus iki apsikeitimo gyvenamosiomis patalpomis su ja ir iš jo iš karto sumokėjo likusią pajaus dalį už ginčo butą.

II. Atsakovo atsikirtimai

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (el. b. l. 51–54).

2.1 Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jo mamai D. V. S., (duomenys neskelbtini), gyvenusiai (duomenys neskelbtini), jis, kaip sūnus paveldėjo pagal testamentą mamos palikimą.

2.2 Jonavoje gyveno ieškovo L. S. motina, prižiūrima jo sesers, o ieškovas L. S. daug metų gyveno santuokoje su pirmąja sutuoktine V. S. ir dviem sūnumis šeimos bute, (duomenys neskelbtini), ir dirbo toje pačioje darbovietėje Elektronikos mokslinių tyrimų institute.

2.3 Atsakovo mamos ir ieškovo bendravimas prasidėjo apie 1977-1978 metais, jiems esant pirmose santuokose. Jie užmezgė neformalius santykius, kartu tvarkė savo reikalus, leisdavo laisvalaikį, atostogaudavo Palangoje ir prie Juodosios jūros Gagruose. Dėl tokių ieškovo ir D. V. S. bendravimo, draugystės, neformalių ryšių ir tarpusavio santykių, bendro šeimos ūkio kūrimo ir buvo nutrauktos pirmosios santuokos. 1979 metais buvo nutraukta atsakovo tėvų santuoka; 1981 metais – ieškovo L. S. ir V. S. santuoka.

2.4 D. V. S. ir ieškovas, užmezgę neformalius santykius, apsigyveno kartu nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), ir apie penkerius metus vedė bendrą šeimos ūkį vienas kitu pasitikėdami, kartu sprendė problemas, turėjo bendrų interesų bei kūrė bendros ateities planus, naudojosi bendromis piniginėmis lėšomis iki oficialios santuokos įregistravimo 1982 m. vasario 25 d.

2.5 Mainų būdu įgiję butą (duomenys neskelbtini) D. V. S. ir jos sutuoktinis L. S. persikėlė gyventi iš nuomojamo buto (duomenys neskelbtini) į šeimos butą (duomenys neskelbtini), kuris tapo šeimos turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.84 straipsnio 2 dalies. L punktas).

2.6. Nurodė, kad ieškinyje aprašomas įmokėtas pajus didžiąja dalimi yra įmokėtas D. V. S. lėšomis, kadangi ji daug metų dirbo vadovaujantį darbą, prekybos centro „Gričiupis“ direktorės pareigose. Mamos D. V. S. atlyginimo pakako ieškovo L. S. poreikiams tenkinti. Ieškovo L. S. materialinė padėtis buvo sunki, kadangi turėjo išlaikyti du nepilnamečius sūnus.

2.7. Šeimos butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo mama kartu su sutuoktiniu L. S. prižiūrėjo, rūpinosi juo, remontavo bendromis šeimos lėšomis. Namo renovacijos išlaidas padengė D. V. S. savo asmeninėmis lėšomis, kurios atsirado priėmus giminaičio, gyvenusio ir mirusio JAV, palikimą.

2.8. Viešosios įstaigos Registrų centro darbo praktikoje aprašomuoju laikotarpiu nebuvo nurodomas terminas „Jungtinė sutuoktinių nuosavybė“. Pagal CK 3.88 straipsnio l dalį, Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Laiko, kad ginčo butas yra įgytas santuokoje ir sutuoktiniams priklauso bendrąja jungtine nuosavybės teise.

2.9. Nurodė, kad atsakovo mama pasitikėdama sutuoktiniu ieškovu L. S., pragyvenusi su juo apie 40 metų iki savo mirties, įdėjusi daug pastangų, triūso ir lėšų į šį butą, buvo įsitikinusi, kad butas yra abiejų sutuoktinių jungtinė šeimos nuosavybė.

2.10 Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė savo atsikirtimus į ieškinį, prašė ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino, kad aplinkybę, jog jo motina laikė ginčo butą bendrąja jungtine nuosavybe patvirtina tai, jog ji paskolą už namo renovaciją sumokėjo asmeninėmis lėšomis visą iš karto, kas reiškia, kad už svetimą butą ji nebūtų mokėjusi.

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

3. Nustatyta, kad ieškovas 1981 m. birželio 10 d. po savo motinos B. S. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo 5 100 rublių pajų įmokėtą Jonavos rajono Užusalių apylinkės Gyvenamųjų namų kooperatyvui „Rasa“ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai (el. b. l. 11, 12). 1981 m. balandžio 7 d. ieškovas nutraukė santuoką su V. S. (el. b. l. 22), o 1982 m. vasario 25 d. sudarė santuoką su D. V. S. (el. b. l. 16). 1982 m. balandžio 1 d. Apsikeitimo gyvenamąja patalpa Orderio Nr. 213p pagrindu, ieškovas 5 kambarių 59,58 kv. m. butą, adresu (duomenys neskelbtini) (kaip nurodyta Orderyje) apsikeitė su A. N. J. V. į 37,69 kv. m. butą (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo šeimą sudaro jis ir jo sūnus A. L. S. (el. b. l. 13, 14, 103, 104). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas ieškovo L. S. vardu 1991 m. birželio 12 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 120 pagrindu, kurioje nurodyta, kad šio buto sąmatinė vertė 9 460,22 rub., pirmas įnašas 3 784,09 rub., paskolos sumokėta 5 676,13 rub., paskolos likučio 1991 m. birželio 1 d. nėra (el. b. l. 20, 21). (duomenys neskelbtini) D. V. S. mirė (el. b. l. 56); visą savo turtą 2014 m. gegužės 15 d. Testamentu ji paliko savo sūnui A. S. (el. b. l. 57), kuriam 2018 m. liepos 25 d. buvo išduotas liudijimas tvarkyti paveldėjimo reikalus (el. b. l. 58).

4. 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I–680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperaty­vų įstatai (netekę galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280) (toliau – Įstatai) bei papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII–796) normos, reglamentavusios kooperatyvo narių teises. Pagrindi­nis aptariamų normų pakeitimo tikslas – išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti įstatyminę galimybę kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų pri­ėmimo, kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklau­sė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai). Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys pagal minė­to įstatymo 1 straipsnio nuostatas įgijo teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiš­kai išmokėjo pajų už butą. Nuo to momento, kai tapo savininku, jis nustojo būti kooperatyvo nariu. Šios teisės normos nereglamentuoja, kokia – asmeninės ar bendrosios nuosavybės – teise įgyjamas butas, bei neskiria, kurios bendrosios nuosavybės teisės rūšies – jungtinės ar dalinės bendrosios nuosavybės teisės subjektu tampa kooperatyvo narys. Į šiuos klausimus tenka atsakyti sistemiškai aiškinant kooperatyvo nario, jo šeimos nario teises į pajinius įnašus, naudojimąsi butu nustačiusias teisės normas, kartu su šeimos įstatymais, numatančiais bendrosios jungtinės nuosavybės teisės atsi­radimą, šia teise priklausančios nuosavybės dalijimą subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-429). Sutuoktinių nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

5. Pažymėtina, kad tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Iki 2001 m. liepos 1 d. įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, 2015m. liepos 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015).

7. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, po motinos mirties paveldėjęs 5 100 rublių pajų, įmokėtą Jonavos rajono Užusalių apylinkės Gyvenamųjų namų kooperatyvui „Rasa“, tapo šio kooperatyvo nariu ir įgijo teisę pasikeisti turimą gyvenamąją patalpą į kitą gyvenamąją patalpą. Kaip nustatyta, 1982 m. balandžio 1 d. ieškovas, jau būdamas santuokoje su D. V. S., 5 kambarių 59,58 kv. m. butą, adresu (duomenys neskelbtini), apsikeitė su A. N. J. V. į 37,69 kv. m. butą (duomenys neskelbtini). Apsikeitimo metu, kaip nurodė ieškovas, už ginčo butą buvo sumokėtas tik pradinis 3 784,09 rub. įnašas, kurį įmokėjo A. V., ir kuri vėliau butą perleido N. A..

8. Ieškovas teigė, jog ir pradinį įnašą sumokėjo jis, tačiau šią aplinkybę įrodančių dokumentų neturi. Atsižvelgiant į tai, jog pagal tuometinį teisinį reglamentavimą pirminį įnašą kooperatyvui privalėjo įmokėti pradinis kooperatyvo narys, kuriam ir buvo suteikiamas butas ir nesant jokių kitokių įrodymų, ši ieškovo nurodyta aplinkybė laikytina neįrodyta.

9. Tai, kad ieškovas savo paveldėto pajaus pagrindu iškeitė jam suteiktas gyventi gyvenamąsias patalpas Jonavos rajone į butą Kaune reiškia, kad jis asmeninės nuosavybės teise turėtą (paveldėtą) pajų iškeitė į šiek tiek mažesnį – 3 784,09 rub. pajų, sumokėtą už naujai įgytą butą, tuo pačiu, kaip pats nurodė, gaudamas 9 000 rub. kompensaciją iš N. A.. Taigi, pagal tuometinę ginčo buto kainą, kuri buvo 9 460,22 rub., ieškovas savo paveldėtą pajų iškeitė į 3 784,09 rub. pajų, kas sudaro 40 procentų ginčo buto vertės. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, jog 40 procentų buto ieškovas įsigijo už asmenines lėšas ir ši dalis buto priklauso jam asmeninės nuosavybės teise.

10. Vertinant tai, jog ieškovas buto įsigijimo nuosavybėn metu nenurodė, kad bent jau tą dalį buto (40 proc.), kurią jis įsigijo paveldėto pajaus pagrindu, jis įgyja asmeninės nuosavybės teise pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014).

11. Ieškovas ir jo atstovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovas likusią 5 676, 13 rub. paskolos kooperatyvui dalį sumokėjo anksčiau, nei kad susipažino / susituokė su D. V. S., todėl turėtų būti laikoma, jog butas buvo įgytas iki santuokinių santykių susiformavimo ir ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė absoliučiai jokių tai patvirtinančių įrodymų.

12. Vertinant tai, jog ieškovas teisę apsigyventi ginčo bute įgijo tik 1982 m. balandžio 1 d. Apsikeitimo gyvenamąja patalpa Orderio Nr. 213p pagrindu, įvertinant ir ieškovo nurodytą aplinkybę, jog apsikeitimo gyvenamosiomis patalpomis procesas buvo sudėtingas, netgi pareikalavęs tam tikrų protekcijų, nėra netgi loginio pagrindo išvadai, jog N. A. buvo sumokėjusi 9 000 rub. kompensaciją ieškovui dar 1981 metų balandžio mėnesį, nežinodama ar iš tikrųjų apsikeitimo gyvenamosiomis patalpomis sandoris įvyks. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas gavo būtent 9 000 rub. dydžio kompensaciją, o jei gavo – tai kada, o taip pat nėra ir atitinkamu laikotarpiu 5 676,13 rub. paskolos kooperatyvui sumokėjimą patvirtinančių įrodymų. Kokiu būdu ieškovas galėjo sumokėti 5 676,13 rub. 1981 metais kooperatyvui nebūdamas jo nariu, ieškovas nepaaiškino taip pat. 1991 m. birželio 12 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymoje Nr. 120 duomenų apie tai taip pat nėra, teismo posėdyje apklausti liudytojai aktualių šiuo klausimu aplinkybių, nenurodė.

13. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog likusią paskolos dalį jis kooperatyvui sumokėjo iki santuokos (1982 m. vasario 25 d.) su D. V. S. sudarymo, kas reiškia, kad po apsikeitimo gyvenamosiomis patalpomis likusią pajaus dalį jis išmokėjo gyvendamas jau naujoje santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų. Tokiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, kurios ieškovas nagrinėjamoje byloje nepaneigė. Tai reiškia, jog ginčo buto 60 procentų buvo įsigyta šalims gyvenant santuokoje ir iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

14. Įvertinus nurodyta, ieškinys tenkintinas iš dalies – pripažintina, kad 40 procentų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė prašymą (el. b. l. 86, 97) priteisti 99,00 Eur jo sumokėtą žyminį mokestį (el. b. l. 88), 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą (el. b. l. 88), 151,25 Eur išlaidas už ieškovo atstovavimą 2018 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje (el. b. l. 90), 217,80 Eur išlaidas už pasiruošimą ir ieškovo atstovavimą 2019 m. vasario 12 d. teismo posėdyje (el. b. l. 100) ir 181,50 Eur išlaidas už pasiruošimą ir ieškovo atstovavimą 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje (el. b. l. 102). Šios sumos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.

16. Ieškinį tenkinus iš dalies (40 proc.), atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos: 433,18 Eur už teisinę pagalbą (532,40 Eur + 151,25 Eur + 217,80 Eur + 181,50 Eur = 1 082,95 Eur; 1 082,95 Eur / 100 x 40 = 433,18 Eur) ir 39,60 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 472,78 Eur.

17. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šioje byloje buvo atleistas nuo 200,00 Eur žyminio mokesčio dalies. Ieškinį tenkinus iš dalies (40 proc.), valstybei iš atsakovo priteistina 80,00 Eur žyminio mokesčio (200,00 Eur / 100 x 40 = 80,00 Eur).

18. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290) (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 40 procentų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 472,78 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,00 Eur žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.