Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-1139/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-06
Bylos Nr.
1-18-1139/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04727-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Rimkuvienė
Nukentėjusysis
M. B.
Kaltinamasis
T. J.
Advokatai
Gintaras Gricius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-18-1139/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04727-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 6 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vilijai Rukšėnienei ir Rimai Butienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,nukentėjusiajam M. B.,kaltinamajam T. J., jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui,pretendentui į laiduotojus K. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) neregistruotas, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. 2024 m. lapkričio 6 d. Telšių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. e1-535-853/2024 priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo T. J. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo ir paskyrė jam galutinę sumažintą – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu T. J. pateikė prašymą atlikti bylos nagrinėjimą teisme. Pareiškimas priimtas ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

2. T. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: 2024 m. vasario 5 d. apie 18.30 val., viešoje vietoje - bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apipylė alumi prie stalo sėdintį M. B., bei rankos delnu sudavė vieną smūgį jam į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmą, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams - demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tokiais savo veiksmais sukėlė išgąstį, bei pasipiktinimą baro darbuotojai, M. P.. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 284 straipsnyje.

3. Kaltinamasis T. J. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis nukentėjusįjį bare „(duomenys neskelbtini)“ apipylė su alumi ir sudavė vieną kartą delnu į veidą. Tai padarė iš pykčio jam ne sjis socialiniuose tinkluose įžeidinėjo jo sutuoktinę. Norėjo pažeminti M. B., negali pamatuoti, kokį skausmą sukėlė nukentėjusiajam, bet jis nebuvo stipriai užsimojęs. Kai sudavė per žandą, M. B. net nesujudėjo, kaip sėdėjo nuleidęs galvą taip ir liko sėdėti. Nuėjęs į barą ten M. B. rado sukniubusį prie stalo, pasirodė, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio dar kažko.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, gynėja bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo T. J. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

4.1. 2024 m. vasario 5 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 5 d. apie 18.30 val. viešoje vietoje bare „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš dešinės rankos delnu du kartus trenkė prie staliuko kartu sėdėjusiam M. B. (nustatytas 0,00 prom.) į veido sritį taip sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais asmuo demonstravo nepagarba aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Į įvykio vietą atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo M. B. ir pristatė į VŠĮ (duomenys neskelbtini), kur buvo apžiūrėtas medikų. 2024 m. vasario 5 d. 22.20 val. buvo gautas informacinis pranešimas iš (duomenys neskelbtini), kad M. B. nustatytas trumpalaikis sąmonės netekimas ir paguldytas į neurologinį skyrių. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis;

4.2. 2024 m. vasario 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra baras ,, (duomenys neskelbtini)“. Pridėtos foto lentelės;

4.3. 2024 m. vasario 9 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas vieno aukšto pastatas, kuriame įsikūrusios įvairios parduotuvės, įėjus pro duris virš kurių yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, patenkama į barą kurio kairėje matomas baras, bei kasa, dešinėje salė su stalais bei kėdėmis, praėjus salę jos gale matosi pakabinta ant sienos baltos spalvos vaizdo stebėjimo kamerą, palipus kopėčiomis iki kameros matoma, kad iš viršaus į ją dedasi „micro SD“ atminties kortelė, išėmus kortelę iš vaizdo stebėjimo kameros matoma, kad ji yra 64 GB atminties talpos, įsidėjus išimtą „micro SD“ kortelę į tarnybinį mobilaus ryšio telefoną matoma, kad joje yra daug vaizdo įrašų failų, peržiūrint vaizdo įrašų failus matyti, kad visi jie yra 2024 m. vasario 9 d., seniausias vaizdo įrašo failas apžiūros atlikimo metu buvo 2024 m. vasario 9 d. 6.32 val. Pridėtos foto lentelės;

4.4. 2024 m. vasario 5 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 5 d. 20.26 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asmens sutikimu apžiūrimas M. B. kūnas. M. B. yra apie 178 centimetrų ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumų rudų plaukų. Vilkintis pilkos spalvos megztinį, tamsiai pilkos spalvos kelnes, bei mėlynos spalvos batai. Apžiūrint kūno sužalojimus kairėje veido pusėje ties ausimi, matosi paraudimas. Apžiūrint vyriškio kūną daugiau tyrimui reikšmingų sužalojimų nenustatyta. Pridėtos foto lentelės;

4.5. 2024 m. vasario 5 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) atliktu psichotropinių ir narkotinių medžiagų nustatymo testu, kuriame užfiksuota, kad M. B. yra vartojęs benzodiazepiną;

4.6. 2024 m. balandžio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. G365/2024 (04), kurioje konstatuota, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose M. B. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota. Trumpalaikio sąmonės netekimo dėl galvos smegenų sutrenkimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis;

4.7. 2024 m. vasario 6 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 5 d. dirbant ekipaže ,,Lūšė 2028“, iš Šiaulių OVS budėtojų 18.38 val. buvo gautas pranešimas, kad į barą ,, (duomenys neskelbtini)“ atėjo nepažįstamas žmogus užpuolė, mušė rankomis, vyrui sukrėstos smegenys, amžius 44 metai, užpuolikas su PEILIU švaistosi. INFO GMP. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje jau buvo kitas ekipažas šaukiniu ,,Lūšė 2029“, kuriame dirbo R. P. ir A. G.. Kolegas pasitiko pranešėjas M. B., kuris kolegoms nurodė, kad asmenys, kurie jį užpuolė pasišalino iš baro ,, (duomenys neskelbtini)“ ir nuėjo nežinoma kryptimi. M. B. kolegoms nurodė, kad vienas asmuo vilkėjo geltonos spalvos striukę ir mėlynos spalvos kelnes, o kitas asmuo buvo apsivilkęs juodos spalvos rūbus. Kolegos nurodė pasišalinusių asmenų požymius. Minėtų asmenų buvo bandyta ieškoti, tačiau asmenys niekur nebuvo pastebėti. Bendraujant su M. B. pastebėta, kad asmuo sunkiai orientuojasi aplinkoje, kalba nerišliai, nesugeba savarankiškai pastovėti. Alkoholio kiekio matuokliu asmeniui buvo nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Atvykę greitosios medicinos pagalbos ekipažo darbuotojai apžiūrėjo M. B. ir išsivežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) tolimesnei apžiūrai. (duomenys neskelbtini) M. B. buvo atlikta medicininė apžiūra apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymui. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad M. B. yra apsvaigęs nuo benzodiazepinų. Taip pat bare ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo du baro lankytojai L. V. ir V. Z., kurie teigė, kad visą įvykį matė ir patvirtino, kad grumtynių metu nei vienas asmuo nebuvo išsitraukęs peilio. Asmenys grumtynių metu naudojo tik rankas. 2024 m. vasario 5 d. 22.20 val. gautas telefoninis pranešimas iš (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytojos J. apie tai, kad GMP 2024 m. vasario 9 d. 19.06 val. pristatė M. B., kuriam diagnozuotas trumpalaikis sąmonės netekimas, paguldytas į neurologijos skyrių, stebėjimui. Į įvykio vietą atvyko kitas ekipažas šaukiniu ,,Lūšė 2036“. Kolegos apžiūrėjo įvykio vietą ir pastebėjo, kad įvykio vieta yra filmuojama vaizdo kameromis. Kolegos bandė susisiekti su vaizdo stebėjimo kamerų savininku, tačiau nepavyko gauti filmuotos medžiagos;

4.8. 2024 m. vasario 9 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 7 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur bendrauta su ten dirbusia darbuotoja, kuri paaiškino, kad minėtą dieną nedirbusi, todėl savo telefonu paskambino atsakingam asmeniui už vaizdo įrašus, su kuriuo bendraujant telefonu, šis paaiškino, kad gavo paklausimą iš policijos, dėl vaizdo įrašų pateikimo, tačiau negalintis pateikti vaizdo įrašo, nes jis dėl techninių problemų nėra išlikęs ir nėra įmanoma jo peržiūrėti, bei pateikti, tačiau jis jau 2024 m. vasario 5 d. yra pasidaręs konflikte dalyvavusių asmenų ekrano nuotraukas iš žiūrėto vaizdo įrašo ir jas pateikė el. paštu atsakant į paklausimą;

4.9. 2024 m. vasario 7 d. elektroninio laiško priedais, kuriais pateiktos fotonuotraukos asmenų, dalyvavusių 2024 m. vasario 5 d. konflikte (duomenys neskelbtini);

4.10. 2024 m. kovo 25 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu buvo peržiūrėta T. J. socialinio tinklo „Facebook“ anketa, kurioje matyti, kad 2024 m. vasario 7 d. T. J. savo paskyroje, kuri pavadinta „T. J.“ (profilio nuoroda https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini)) paskelbė informaciją, susijusią su M. B.. Tekste profilio vartotojas T. J. nurodo, kad pirmadienį, po darbų, sužinojęs M. B. lokaciją, atvyko. Būdamas sąmoningas ir blaivaus proto, ribodamas savo jėgą, kad nesukelti fizinių sužalojimų, už žmonos pažeminimą M. apipylė ant stalo buvusiu alumi ir trenkė „moterišką“ antausį, nuo kurio jam TIKRAI nebuvo jokių fizinių sužalojimų. T. J. įraše nurodo, kad visas pasekmes už viešos tvarkos sutrikdymą žino ir atsakomybės neneigia;

4.11. Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo M. B. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad į „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 5 d. jį pakvietė K. D.. Atėjus į barą buvo trys asmenys, K. D., kurį pažinojęs ir dar du asmenys, kurių nepažinojo, bet sėdint prie stalo iš asmenų pokalbio suprato, kad priešais sėdėjęs asmuo buvo K., o jam iš dešinės pusės sėdėjęs asmuo buvo vardu D. K. sėdėjo jam iš kairės. Sėdint prie stalo K. pasakė, rodydamas į iš dešinės pusės sėdintį asmenį, kad D. jį saugo ir neleidžia jo sumušti. Jis to asmens nepažįsta, jis jam nieko nesakė, atrodo, kad jis išvis nei žodžio neištarė. Kai K. paminėjo, kad tuoj ateis T. ir jam bus viskas, tada suprato, kad „T.“ tai yra T. J., ir dėl ko čia kvietė pasikalbėti, suprato, kad dėl to, kad tarp jo ir T. žmonos G. internetinėje erdvėje įvyko apsižodžiavimas. Jis T. J. pažįsta. Neužilgo atėjo į barą T., kaip jis atėjo nematė, tiesiog sėdint prie stalo pamatė geltonos striukės rankovę ir tada jam į akis buvo išpiltas alus, ir tą alų išpylė vilkintis tą geltonos spalvos striukę. Kad ten yra T. iš karto suprato, nes jis turi ir nešioja geltonos spalvos striukę, bei K. ne kartą paminėjo, kad tuoj ateis T. Jis valėsi akis nuo alaus, tada T. trenkė jam vieną smūgį iš delno į galvos sritį, pataikė į smilkinį, iš kurios rankos trenkė, nepasakys, nežino, nepastebėjo. Kai T. sudavė smūgį jam skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina dešimties balų sistemoje 10. Po suduoto smūgio jam net iš rankos iškrito telefonas. Tada atbėgo barmenė (buvo viena barmenė). Tada jis surinko 112 ir pasakė, kad kviečia policiją, ir atsistojus jis nukrito ant žemės, nukrito dėl savo sveikatos būklės, o ne dėl to, kad kur užkliuvęs ir parvirtęs, ar kad kas nors būtų pastūmę, tiesiog prarado sąmonę ir nugriuvo ant žemės, taip lyg nualptų;

4.12. Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos M. P. parodymais, kur ji parodė, kad 2024 m. vasario 5 d. apie 17.30 val. į barą ,, (duomenys neskelbtini)“ atėjo trijų asmenų grupė, kurie atsisėdo prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.00 val. į barą ,, (duomenys neskelbtini)“ atėjo dar vienas žmogus, kuris atsisėdo prie minėtos asmenų grupės ir pradėjo su jais bendrauti bei vartoti alkoholį. Apie 18.30 val. atėjo dar vienas asmuo pro kitas duris, kurios yra iš daugiabučių namų kiemo pusės. Asmuo vilkėjo geltonos spalvos striukę, mėlynos spalvos kelnes, o batai buvo rudos spalvos. Ji būdama už baro stalo išgirdo, kaip asmenų grupė konfliktuoja. Ji atėjusi prie minėtų asmenų grupės pastebėjo, kad asmuo vilkintis geltos spalvos striukę laiko rankoje tuščią alaus bokalą, o jo turinį išpylė ant šalia sėdėjusio asmens. Tuo pat metu kitas asmuo, vilkintis juodos spalvos rūbus, atsistojo ir trenkė du kartus iš dešinės rankos delno į veido sritį. Konflikto metu pas asmenis jokio peilio nepastebėjo. Dėl šio įvykio yra pasipiktinusi, nes tai pirmas toks įvykis, kai ji dirba šioje darbo vietoje;

4.13. Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo K. D. parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. vasario 5 d. su draugu, K. K., atvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“, gėrė alaus, kalbėjo ir išėjo kalba, kad socialiniame tinkle „Facebook“ yra šmeižiama K. sesuo, K. nurodė, kad būtent tas asmuo kuris šmeižia yra M. B., klausė ar jį pažįsta, M. jis pažįsta iš seniau, dėl to jam parašęs per „Messenger“ programą, parašęs, kas tame „Facebook“ darosi ir pakvietęs atvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ barą ir pakalbėti. Po kurio laiko atvyko M. ir atėjo į barą, M. prisėdo prie jo ir K., tuomet sulaukęs skambučio ir išėjo į lauką pašnekėti, o bare liko M. su K., taip pat būdamas lauke matęs, kad į barą įėjo T., kuris, kiek žino, yra K. sesės vyras. Baigus pokalbį telefonu, parėjo į barą ir pastebėjo, kad M. yra šlapias, kiek suprato, apipiltas alumi, T. ir K. išėjo iš baro, su M. dar šnekėjo, kol atvyko policijos pareigūnai. Jis nematė, kas įvyko bare, kas kam kiek smūgių sudavė ir ar išvis sudavė, M. jam nepasakojo kas įvyko, ar kas nors grasino M. negirdėjo;

4.14. Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. Z. parodymais, kur jis parodė, kad 2024 metų vasario mėnesio pradžioje, žino kad buvo pirmadienis, su draugu L. V., atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur gėrė alaus, atėjus atsisėdo prie sienos esančiuose staluose, asmeniškai matęs, kad toliau baro pusėje, sėdėjo tiksliai pasakyti negali, galėjo būti 4-5 asmenys, visi vyriškiai, jam su L. atsisėdus, po kurio laiko, lyg ir atėjo dar vienas vyriškis, pats į minėtą vyriškių kompaniją sėdėjęs nugarą, nematė, kas įvyko, bare grojo muzika, jokio konflikto pats negirdėjo ir nematė, kad kas nors kam nors būtų sudavęs smūgių, tik vėliau matė, kad vienas vyriškių buvo atsigulęs ant žemės, kaip jis ten atsirado nematė, bet jis atrodė neadekvatus, keistai elgėsi, vėliau minėta vyriškių kompaniją išsiskirstė, kas ten tarp jų įvyko nematęs, negirdėjo jų pokalbių, po kurio laiko atvyko ir policijos pareigūnai, kurie teiravosi, kas įvyko. Jis nematė, kad kas nors bare būtų turėjęs peilį, taip pat nesantis pasipiktinęs dėl tokio asmenų elgesio;

4.15. Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo L. V. parodymais, kur jis parodė, kad 2024 metų vasario mėnesio pradžioje, tiksliai datos nepamena, su draugu V. Z., susitikęs (duomenys neskelbtini) esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, kur atsisėdo dešinėje pusėje prie antro staliuko nuo tualeto pusės, gėrė alaus, atėjus į barą pastebėjęs, kad baro pusėje kampe yra du staliukai vienas arčiau baro kitas toliau, matęs, kad prie toliau esančio staliuko sėdėjo 4-5 vyriškiai, vėliau sėdint išgirdęs, kad minėti vyriškiai pradėjo bendrauti pakeltu tonu, nematė, kad kas nors kam nors būtų sudavę smūgių, taip pat nesiklausė ir negirdėjo išreikštų grasinimų, paklaustas, ar matęs, kad kam nors būtų išpiltas alus ant galvos, gali atsakyti, kad nematęs, bet vėliau matė, kaip barmenė valė stalą, taip pat minėti vyriškiai po kurio laiko išsiskirstė, liko tik vienas iš jų, kuris vėliau eidamas nugriuvo, o vėliau atsistojo. O po to gana greit atvyko policijos pareigūnai. Kad kam nors būtų suduota smūgių nematė, apie ką šnekėjo susirinkę vyriškiai negirdėjo, atpažinti ten buvusiu vyriškių negalėtų, nes jų neįsidėmėjo. Dėl įvykio bare nesantis pasipiktinęs;

4.16. Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo R. P. parodymais, kur jis parodė, kad buvęs bare „(duomenys neskelbtini)“ su K. D. su K. K., vartojo alkoholį. Pradėjo kalbėti, kad į „Facebook“ tinklapį kažkoks vyras, kurio nepažįstantis, apie K. seserį G. kelia negražius dalykus, ką tiksliai konkrečiai pasakys, bet pats tą vakarą matęs, kad kažkas buvo rašyta, kad neiti pas ją sportuoti (ji veda treniruotes). K. dėl to nervinosi, sakė, kad G. dėl to verkia, pergyvena. Kaip supratęs, K. pažinojo tą vyrą ir jį pasikvietė į „(duomenys neskelbtini)“, ateiti pasikalbėti, dėl šios situacijos. Neužilgo į „(duomenys neskelbtini)“ atvyko tas vyriškis, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Jis prisėdo prie jų stalelio, atsisėdo tarp jo ir K., sėdėjo jam iš kairės pusės, o K. iš dešinės. K. vyriškio pradėjo klausinėti, kodėl jis taip elgiasi su jo seserimi, kaip ir ko konkrečiai paklausė, dabar neatsakys, bet esmė buvo tokia, kodėl jis taip elgiasi su G., klausė kuo jam G. „užkliuvo“. Tas vyriškis jam pasirodė neadekvatus, jis praktiškai nekalbėjo, jis tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo į vieną tašką, K., gal būt dėl to dar labiau susinervino, kad jis jam nepasako, kodėl jis taip su G. elgiasi, jis kažką tam vyriškiui pasakė, kad gausi, kokiais konkrečiais žodžiais nepasakys, bet jis jau buvo supykęs ir pradėjo elgtis agresyviai, kalbėjo pakeltu balso tonu, buvo lyg ir ranka užsimojęs, bet jis, matydamas, kad K. gali nesusivaldyti ir „pulti“ ant to vyriškio, jį apsikabinęs, laikęs, sakydamas, kad nereikia prisidaryti problemų, K. tam vyriškiui nieko nepadarė, jam neleidęs prie jo priartėti. Po to, į barą atėjo T. J., jis priėjęs prie stalelio paėmė alaus bokalą (tai buvo jo alaus bokalas, jame buvo gal puse bokalo alaus maždaug) ir juo apipylė tą vyriškį, bei rankos delnu (atrodo dešinės rankos) sudavė per veidą, po suduoto smūgio tas vyriškis toliau taip pat sėdėjo ant minkštasuolio, jis liko sėdėti. Daugiau tam vyriškiui niekas jokių smūgių nesudavė. Po to, kai T. jam delnu sudavė vieną smūgį, tas vyriškis pasakė, „ar jūs norite problemų, kad paskambinsiu K.“, ir kažkam telefonu skambino. Kai jie išėjo, tas vyriškis liko sėdėti prie stalelio. Iki jiems išeinant jis ant žemės pargriuvęs nebuvo;

4.17. Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo K. K. parodymais, kur jis parodė, kad M. B. asmeniškai nepažįsta, žino, kad yra toks asmuo su juo jokių ryšių nepalaiko. 2024 m. vasario 5 d. jis kartu su savo draugais: R. P. ir K. D., buvo bare (duomenys neskelbtini), vartojo ten alkoholį. Jiems būnant (duomenys neskelbtini), tarpusavyje bendraujant, tikriausiai jis su draugais diskutavo dėl pastarosiomis dienomis įvykusių įvykių, konkrečiai dėl to, kad M. B. socialiniuose tinkluose įžeidinėjo jo seserį G. Jo draugo K. ir sesers G. niekas nesieja, kaip K. pakvietė atvykti į barą M. B.. Atvykus M. B. (jį jis atpažino iš socialinių tinklų, bei anksčiau jį buvo matęs) jis atsisėdo prie jų. Jam atvykus, jis jo klausinėjo, kodėl jis socialiniuose tinkluose psichologiškai smurtauja prieš jo seserį, ta prasme turėdamas omenyje, kodėl ją įžeidinėja. Tačiau M. B. į jo klausimus neatsakė, jokio bendravimo nebuvo, jis žiūrėjo į „dausas“, nekalbėjo, jam jis atrodė kad būtų nuo ko nors apsvaigęs. Jis ar paskambino, ar parašė, T. J., dabar negali atsakyti, bet jam pranešė, kad jis ateitų į barą, nes yra M. B., gal būt jis norėtų su juo pasikalbėti, kad buvo įžeidinėjama G. (jo žmona), nes jam su juo išsiaiškinti nepavyko. T. atėjo į barą, priėjęs prie jų stalo paėmė alaus bokalą ir juo apipylė M., „šliukštelėjo“ alų į veidą ir trenkė „antausį“ rankos delnu sudavė nestiprų smūgį į veidą. Kai T. M. apipylė alumi ir trenkė jam vieną nestiprų smūgį delnu, jis norėjo eiti prie M., bet R. jį, laikė, kaip suprato, norėdamas jį apsaugoti, gal, kad jis M. ko nors nepadarytų, tiesiog jis jam prie jo prieiti neleido, sulaikė. Po T. M. suduoto smūgio jis nenugriuvo, jis kaip sėdėjo „įsidrėbęs“ (taip pusiau gulomis) ant suolo, taip ir sėdėjo. Jie visi išėjo iš baro lauk, M. liko sėdėti prie stalo, kur ir sėdėjo ir jiems išeinant jis nieko nesakė, kad būtų iškvietęs policiją, nematė, kad jis jiems išeinant būtų kalbėjęs telefonu. Bare prie stalo jis sėdėjo priešais M.. Jis būdamas „(duomenys neskelbtini)“ jam negrasino;

5. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

6. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Tai patvirtina paties kaltinamojo duoti parodymai, liudytojų parodymai bei objektyvų duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusiajam faktiškai buvo sukeltas tik fizinis skausmas – jokių sužalojimų dėl kaltinamojo veiksmų specialisto išvadoje nefiksuota Taigi byloje įrodyta, kad T. J. viešoje vietoje, t. y. bare „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių (lankytojų ir barmenės) asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra apipylė alumi prie stalo sėdintį M. B. bei rankos delnu sudavė vieną smūgį jam į veidą. Tokiu savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, bei sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

III. Laidavimo instituto taikymas

7. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo T. J. dėdė K. V. prašė perduoti kaltinamąjį T. J. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

8. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

9. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau nėra teistas (b. l. 61), administracine tvarka baustas (b. l. 64-71). T. J. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą bei savo noru atlygino Šaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, ir nukentėjusiajam neturtinės žalos dalį, t. y. kiek pats kaltinamasis įvertino nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą (atlygino 100 Eur). Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Kaltinamasis yra vedęs, augina vieną mažametį vaiką, turi yra nuolatinę gyvenamąją vietą dirbantis treneriu, (t. 2, b. l. 147), UAB (duomenys neskelbtini) psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (t. 2 ,b. l. 74a). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Žemesnės instancijos teismas

11. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikęs K. V. yra kaltinamojo T. J. dėdė (pusbrolėnas) K. V. neteistas (t. 3, b. l. 21); administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 22); nedirba, turi neįgalumo pažymėjimą (t. 3, b. l. 19); teismo posėdžio metu nurodė turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. K. V. nurodė, kad su kaltinamuoju T. J. palaiko artimą ryšį bei gerus santykius. K. V. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad jis palaiko ryšį su dėdė ir jam jo nuomonė yra svarbi.

13. Įvertinus nustatytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad K. V. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo kaltinamajam T. J., su kuriuo palaiko artimą ryšį. Be to, visi duomenys pagrindžia, kad T. J. yra vertas teismo pasitikėjimo ir daugiau nedarys analogiškų nusikalstamų veikų. Teismas tokią išvadą dar o atsižvelgęs į tai, kad faktiškai pats nukentėjusysis savo netoleruotinu elgesiu išprovokavo kaltinamąją ir toks kaltinamoj elgesys buvo tik atsitiktinio pobūdžio.

14. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo dėdės K. V. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojo K. V. asmenines savybes bei gaunamas pajamas, į tai, kad gauna tik neįgalumo išmoką, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti, o teismo įsitikinimu, laidavimas be užstato, leis įgyvendinti šią paskirtį.

15. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu K. V. ir yra tas asmuo.

16. Teismas, darydamas išvadą, kad yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, įvertina ne tik laiduotojo teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jo poveikį kaltinamajam bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, pačio kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas daro išvadą, kad laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

17. Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

18. Laiduotojui išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

19. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, tačiau teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau minėtas aplinkybes, mano, kad nėra tikslinga T. J., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti baudžiamojo poveikio priemonių neskirti. Teismas, atsižvelgę į kaltinamojo elgesį po įvykio – atlygino žalą, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, labai gailėjosi dėl savo veiksmų, juos pats vertino itin neigiamai, daro išvadą, kad viena baudžiamasis procesas jam turėjo teigiamą poveikį ir daugiau jis tikrai nenusikals.

IV. Civilinio ieškinio išsprendimas

20. Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis M. B. ir Šaulių teritorinė liginių kasa.

Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

21. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė baudžiamojoje byloje patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 214,28 Eur fondo biudžetui atlyginti. Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio atsisakė, nes žala atlyginta (t. 1, b. l. 157-162).

22. Vadovaujantis BPK 107 straipsnio 1 dalimi, civilinis procesas pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį nutrauktinas.

Dėl nukentėjusiojo M. B. civilinio ieškinio

23. Nukentėjusysis M. B. pateikė teismui civilinį ieškinį iki įrodymų teisme pradžios – 2024 m. lapkričio 4 d. ir prašo iš kaltinamojo T. J. priteisti 400 Eur turtinei žalai atlyginti, kuri susidarė dėl įvykio metu sudaužyto telefono remonto ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. B. buvo apklaustas tik dėl pareikšto civilinio ieškinio ir parodė, kad jam po to kai T. J. sudavė į veidą iškrito telefonas ir sudužo. Tokių duomenų nepateikė anksčiau, nes buvo ilgai gydomas ir ne tai rūpėjo. Dėl neturtinė žalos dydžio nurodė, kad dėl T. J. prieš jį atliktų veiksmų jis patyrė tokio dydžio neturinę žalą. Jam dėl patirto streso išsivystė inkstų nepakankamumas, dėl ko jis buvo gydomas ilgai ligoninėje. Be to, dėl to, kaip su juo pasielgė T. J., jis buvo pažemintas, neteko darbo, nes apie jį socialiniuose tinkluose po įvykio rašyta negražiai. Ligoninėje gydėsi iš karto po įvykio dėl smegenų sutrenkimo, buvo atliekami įvairūs tyrimai, o po kelių dienų gydytojas pripažino, kad pradėjo streikuoti inkstai. Visa situacija yra dėl to įvykio, kad viešoje vietoje įvyko smurtas, buvo apkaltintas, kad jis susimušė. Visą gyvenimą jam liks sutrikdyta sveikata. Iki įvykio jam teko vartoti vaistus nuo nemigos.

Dėl turtinės žalos

25. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Remiantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su kaltininko veiksmais. Civilinis ieškinys patenkinamas, kai įrodoma nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė, ryšys su atsiradusia žala bei įrodytas žalos dydis. Atsiradusi žala turi būti susieta su nusikalstama veika priežastiniu ryšiu. Taigi šio atveju, būtina nustatyti, ar dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų (turtinės žalos), šiuo atveju yra atsakingas kaltinamasis ir ar nukentėjusysis patyrė tokio dydžio turtinę žalą.

26. Nukentėjusysis teismui pateikė duomenis, kad telefono Samsung Galaxy S20 yra pažeistas ekranas ir baterijos dangtelis, kurio preliminari kaina su pakeitimu būtu 322 Eur, defektavimas -10 Eur – 2024 m. gruodžio 5 d. defekto aktas (t. 3, b. l. 17). Pateikė nuotrauką, kuriame užfiksuotas sudaužytas telefonas (t. 2, b. l. 139).

27. Nagrinėjamu atveju byloj nėra jokių duomenų, kad dėl įvykio, kuriuo kaltinamas T. J., būtų buvęs sudaužtas nukentėjusiojo telefonas. Kaltinamasis nėra kaltinamas tuo, kad jis įvykio metu sugadino svetimą turtą. Nukentėjusysis aplinkybę, kad įvykio metu buvo sudaužytas telefonas, nurodė tik pateiktame civiliniame ieškinyje. Iki tol nukentėjusysis neteikė jokių duomenų apie dėl T. J. kaltės sudaužytą telefoną, todėl teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad telefonas buvo sudaužytas įvykio dieną ir dėl T. J. veiksmų. Defekto aktas surašytas 2024 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus beveik metams po įvykio, kas tik patvirtina teismo abejones dėl telefono sugadinimo tiriamo įvykio, įvykusio 2024 m. vasario 5 d., metu.

28. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais, todėl nepriteisiama.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

29. Nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro jo patirti dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai, nepatogumai. Jis buvo pažemintas, dėl to darbdavys jį atleido iš darbo, pašalintas iš sporto klubo prezidento pareigų, dėl esamos situacijos pažeminta reputacija ir socialiniuose tinkluose.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

31. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, jis suprato ką daro ir norėjo taip veikti. Būtent kaltinamojo veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam atsiradusiais kai kuriais neigiamais padariniais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

32. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų prieš jį patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Nukentėjusysis kaltinamojo buvo užpultas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Fizinis smurtas buvo panaudotas tyčia, nukentėjusysis dėl to kreipėsi į medikus, tačiau įvertinus visus nukentėjusiojo pateiktus duomenis apie sveikatą, nėra jokio pagrindo teigti, kad būtent dėl T. J. jam suduoto vieno smūgio į veidą, jam išsivystė medicininiuose dokumentuose nurodytos ligos.

33. Nors nukentėjusysis teigė, kad jam iš karto po įvykio buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, tačiau jokių tai objektyvių duomenų nepateikė. Iš specialisto išvados Nr. G 365/2024(04) matyti, kad nukentėjusiojo pateiktuose medicininiuose dokumentuose kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota. Trumpalaikio sąmonės netekimo dėl galvos smegenų sutrenkimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis.

34. Nukentėjusysis 2024 m. vasario 8 d. pateikė medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytas kitas ūminis inkstų nepakankamumas. Nukentėjusysis 2024 m. gegužės 29 d, pateikė dar vieną medicinos dokumentų išrašą, iš kurio nustatyta, kad 2024 m. birželio 24 d. nukentėjusiajam buvo diagnozuota suaugusiųjų stuburo osteochondrozė; spondilolistezė; pirminė gonartrozė; vidurinis otitas; ūžesys; kitų sričių flebitas ir tromboflebitas; mišri hiperlipidemija; hiperurikemija be uždegiminio artrito ir uratų kristalo susikaupimo sąnariuose požymių ir kt. Tačiau sieti šiuos susirgimus su T. J. veiksmais nėra jokio pagrindo.

35. 2024 m. gegužės 24 d. išraše nurodyta, kad vaistai M. B. jau buvo skiriami 2024 m. sausio 22 d. Pats M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam anksčiau jau buvo skiriami vaistai nuo nemigos. Iš 2024 m. vasario 8 d. išrašo matyti, kad iš karto atvykus M. B. po įvykio į gydymo įstaigą nebuvo nustatyta kaukolės lūžių, kraujavimo į smegenis. Buvo atliktas narkotikų testas šlapime ir nustatyta BZD (vartoja Xanax 0,5 mg vakarais). Nurodyta, kad apžiūrint ligonis kalba neaiškiai, eina svyruodamas. Būklė įvertinta kaip sąmoningo, orientuoto asmens. Nurodyta, kad veidas patinęs. 2024 m. vasario 8 d. atliktas echoskopinis tyrimas, išvada: be pakitimų. Taip pat nurodyta, kad trauminių pakitimų inkstuose nestebima. Gyvenimo anamnezę: turi 2 stuburo išvaržas, nuo 2023 m. liepos mėn. jaučia pilvo apačios epizodinį raižymą. Apizodiškai vartoja tabletes Xanax. Taip pat pažymėta, kad stebimi augantys ureminiai rodikliai, lyginant su 2024 m. sausio 31 d. (t. 3, b. l. 3-8). Iš Pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodytų nurodytų duomenų nustatyta, kad ligos išmoka M. B. buvo mokama nuo 2024 m. sausio 10 d. kas tik patvirtina, kad M. B. dar iki įvykio buvo gydomas (t. 2, b. kl. 2-12).

36. Šie duomenys patvirtina, kad M. B. turi sveikatos problemų, tačiau duomenų, kad jos kilo dėl T. J. veiksmų, nėra jokio pagrindo, nes T. B. iki tol jau buvo nustatytos diagnozės dėl kurių vartojo vaistus (anamnezė 2023 m. liepos mėn.). Be to, nėra jokių duomenų, kad tokius susirgimus galėjo lemti būtent stresinės situacija, patirta, kaip nurodė nukentėjusysis, dėl patirto pažeminimo.

37. M. B. taip pat nurodė, kad jis neteko darbo dėl T. J. veiksmų, tačiau tokių duomenų taip pat nepateikė. Be to, teismo posėdžio metu iš esmės nukentėjusysis patvirtino, kad jis iš darbo buvo atleistas dėl socialiniuose tinkluose apie jį skleidžiamos informacijos, kuri neva susijusi su įvykiu bare „(duomenys neskelbtini)“. M. B. pateikė duomenis iš kurių matyti, kad jis dirbo UAB brokerių bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiais nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d., 2024 m. balandžio 1 d. 2024 m. spalio 31 d., (duomenys neskelbtini), UAB dirbo 2024 m. gegužės 2 d. – 2024 m. lapkričio 30 d. dirbo ir kitose įmonėse (t. 3, b. l. 13-16). Taigi šie duomenys patvirtina, kad po įvykio M. B. dirbo ir nepateikė duomenų kada ir iš kokios įmonės jis buvo atleistas būtent dėl įvykio, įvykusio 2024 m. vasario 5 d.

38. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų iki 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-170-699/2016, Nr. 2K-296-719/2020, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-70-942/2022.).

39. Nagrinėjamu atveju M. B. viešoje vietoje buvo suduotas delnu vienas smūgis į veidą, taip pat buvo apipiltas alumi, nukentėjusiajam dėl T. J. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat viešoje vietoje jis patyrė pažeminimą dėl T. J. veiksmų.

40. Įvertinus visas aplinkybes, teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis – 10 000 Eur yra akivaizdžiai per didelis, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais bei neatitinkantis formuojamos teismų praktikos. Nukentėjusysis nenurodė jokių svarių, racionalių argumentų, dėl ko jis patyrė būtent tokio dydžio neturtinę žalą. Vien subjektyvus nukentėjusiojo žalos dydžio įvertinimas, šiuo atveju yra nepagrįstas. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nukentėjusysis patyrė tik fizinį skausmą ir pažeminimą, bet didesnių, ilgalaikių pasekmių nepatyrė. Todėl, teismo vertinimu, nustatantį tinkamą kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų balansą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka minimali teismų praktikoje priteistinas žalos dydis 150 Eur, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo T. J..

41. Nustatyta, kad T. J. sumokėjo 100 Eur M. B. neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 23). Todėl iš T. J. M. B. neturtinei žalai atlyginti priteistina likusi dalis – 50 Eur.

V. Kiti klausimai

42. Kaltinamajam 2024 m. liepos 17 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110), naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313,

nusprendžia:

T. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojo K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti T. J., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui K. V., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

T. J. paskirą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį procesą dėl civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Civilinio ieškovo M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo T. J. nukentėjusiajam M. B. priteisti 50 Eur (penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nukentėjusiojo M. B. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka

Teisėja Ilona Rimkuvienė