- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-21
- Bylos Nr.
- 2-5345-454/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01939-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- V. L., Veronikai A
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovei A. L., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai Rugieniūtei, trečiojo asmens V. L. atstovei adv. Stasei Kupčiūnienei, nedalyvaujant tretiesiems asmenims Veronikai A. K., V. L., L. L., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl nuomojamo būsto pirkimo lengvatinėmis sąlygomis, tretieji asmenys Veronika A. K., V. L., L. L., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė palaikydama teismui pateiktą ieškinį prašė pripažinti, kad terminą kreiptis į atsakovą dėl buto privatizavimo pagal galiojusį Butų privatizavimo įstatymą praleido dėl svarbios priežasties; pripažinti jai teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) su priklausiniu kieme esančiu sandėliuku, lengvatinėmis sąlygomis; įpareigoti atsakovą su ja sudaryti pirkimo pardavimo sutartį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad nuo 2001-06-06 su atsakovu yra sudariusi buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Iki šios nuomos sutarties sudarymo, butą iš atsakovo nuomojo jos tėvas J. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, po jo mirties nuomos sutartis buvo sudaryta su jos motina V. A. K., o vėliau su ja. Vykstant butų privatizavimo procesui, jos tėvai ne kartą kreipėsi dėl galimybės privatizuoji jų nuomojamą butą, tačiau jiems buvo atsakyta, kad butas įrašytas į grąžintinų butų sąrašą. Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, ji kreipėsi į atsakovą dėl leidimo privatizuoti nuomojamą butą, tačiau atsakovas jai sutiko butą parduoti rinkos kainomis. Teigia, kad terminą privatizuoti nuomojamą butą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi šio įstatymo galiojimo metu buvo nepilnametė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Atstovė paaiškino, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad LR Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu ji ar jos tėvai būtų kreipęsi į įgaliotas institucijas dėl ginčo buto privatizavimo. Ieškovės tėvai kreiptis dėl privatizavimo galėjo iki 1997-10-13, t.y. iki tada, kai atsirado pretendentas į ginčo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Atnaujinti ieškovės prašomą terminą nėra teisinės galimybės, kadangi pasibaigus LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, bet gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui.
Trečiojo asmens V. L. atstovė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovei nebuvo leidžiama privatizuoti ginčo buto, kadangi atsirado namo savininkas ir ieškovas nepriėmė prašymų dėl buto privatizavimo, todėl terminas pateikti prašymą dėl buto privatizavimo praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujintas.
Tretieji asmenys V. A. K., V. L., L. L. posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, šaukimais, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 (Žin., 1997, Nr. 39-955) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas pilna apimtimi galioja tik iki 1998 m. liepos 1 d.
LR CK 1.117 str. 3 d. numatyta, kad terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga, šis terminas negali būti teismo atnaujinamas (LR CK 1.117 str. 6 d.). Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t.y. įstatymas negalioja atgal, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus šių galiojimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl LR Butų privatizavimo įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo yra pasisakęs, kad pasibaigus specialiojo LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1380/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2008). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pasibaigus LR butų privatizavimo įstatymo galiojimui, atnaujinti terminų dėl prašymų privatizuoti gyvenamąsias patalpas padavimo, nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės prašymas pripažinti, kad ieškovė terminą kreiptis į atsakovą dėl ginčo buto privatizavimo praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl butų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis yra pasisakęs, kad įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, kad išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008). Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui. Todėl teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoji ginčo butą pripažinimo turi nustatyti ar buvo visos būtinos LR Butų privatizavimo statyme nustatytos tokio privatizavimo sąlygos, o būtent: a) ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (LR Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (LR Butų privatizavimo įstatymo 2 str. ir 3 str.); c) ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovės ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (LR Butų privatizavimo įstatymo 1 str., 5 str., 10 str., 11 str.).
Aiškinantis šias aplinkybes nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui (b. l. 43). Šio buto nuomos sutartis tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta 2001-06-06 su vėlesniais pakeitimais (b. l. 5, 6, 7-9, 42, 43, 44, 45, 47-50, 65, 73-74). Ginčo bute gyvenamąją vietą yra deklaravę ieškovė ir tretieji asmenys (b. l. 21, 22, 23, 46, 57, 58, 59, 60). Kaip teigė ieškovė, ginčo patalpą iki mirties, t.y. iki 1995-02-01 nuomojosi jos tėvas J. K., o tėvui mirus ginčo patalpų nuomos sutartis buvo pakeista ieškovės mamos V. A. K. vardu. Tai reiškia, kad LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė nebuvo tinkamas subjektas, galintis privatizuoti butą. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovė teigia, kad galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui jos tėvai ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl nuomojamos patalpos privatizavimo, tačiau jiems buvo atsakyta, kad ginčo butas įrašytas į grąžintinų butų sąrašą. Pagal LR Butų privatizavimo įstatymo (1991-05-28 Nr. 1-1374) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, 1 str. valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomininkai pareiškimus dėl nuomojamų butų pirkimo-pardavimo turėjo paduoti iki 1992-12-01. To paties įstatymo 1 str. 2 d. buvo numatyta, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, jie gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997-12-31 d. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad jos tėvai kreipėsi su tokiu prašymu į atsakovą arba kitą įgaliotą instituciją. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyrius saugo piliečių prašymus, kurie buvo pateikiami Kauno miesto savivaldybei (b. l. 39), tačiau ieškovės tėvų prašymų nėra. Pažymėtina, kad C. J. G. prašymą dėl nuosavybės teisės į pastatą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybei padavė tik 1997 metais (b. l. 72), todėl teismas sprendžia, kad iki to laiko ieškovės tėvai nekliudomai galėjo kreiptis į atsakovą dėl nuomojamo buto privatizavimo ir atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti prašymą priimti. Ieškovė nurodė, kad galiojant LR butų privatizavimo įstatymui, ji buvo nepilnametė, todėl negalėjo įgyvendinti įstatymo nuostatų ir laiku kreiptis dėl ginčo buto privatizavimo. C. J. G. sprendimas dėl nuosavybės teisių neatkūrimo priimtas 2002-06-04 (b. l. 69). Teismas vertindamas šias ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė sulaukė pilnametystės 1993-02-04, tačiau LR butų privatizavimo įstatymo nustatytais terminais ir tinkama forma savo valios privatizuoti butą neišreiškė. Nustatyta, kad dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis ieškovė į atsakovą kreipėsi tik 2006-07-18 (b. l. 71), t.y. LR Butų privatizavimo įstatymui nustojus galioti. Ištyrus įrodymus nustatyta, kad dar galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui nei ieškovė, nei jos tėvai į atsakovą dėl ginčo buto privatizavimo nesikreipė, todėl ieškovė subjektinės teisės privatizuoti ginčo nuomojamas patalpas neįgijo.
Taip pat teismas sprendžia, kad negali būti taikomas ieškovės ieškinyje nurodytas LR Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., kadangi ši teisės norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros, o numato galimybę teismine tvarka apginti asmenų pažeistas subjektines teises, kurios įgytos LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ir jo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atsisakytinas tenkinti.
Atmetus ieškovės ieškinį iš ieškovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 135,00 Lt žyminio mokesčio ir 33,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 135,00 Lt (vienas šimtas trisdešimt penki Lt, 00 ct.) žyminio mokesčio ir 33,35 Lt (trisdešimt trys Lt, 35 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmokos kodas 5660) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“), kvitus pristatyti į 119 kabinetą.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.