- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2-2778-559/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02039-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- E. T.
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovams E. T. ir E. T. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo pripažinimo faktiniu automobilio pardavėju.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. N. ieškiniu prašo pripažinti atsakovą E. T. faktiniu automobilio Peugeot 5008/(duomenys neskelbtini) pardavėju; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 1 704 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines procesinės palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. spalio 19 d. ieškovo sūnus S. N. sulaukė skambučio iš numerio /(duomenys neskelbtini), skambinantysis prisistatė E. T. iš Jonavos ir primygtinai ėmė siūlyti pirkti 2019 m., rugpjūčio 29 d. pirmos registracijos automobilį Peugeot 5008, kuriuo jis nuvažiavo apie 6000 km, ir patikino, kad automobilis yra naujo automobilio būklės. Automobilį nupirkti primygtinai siūlė ne vieną kartą, pardavimo priežastį nurodė, kad jam staiga prireikė pinigų, o ieškovas kaip tik ieškojo didesnio ir naujo automobilio. 2019 m. spalio 21 d. ieškovas nupirko iš brolių E. ir E. T. automobilį Peugeot 5008 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio pardavimo sutartį pasirašė E. T., kurio vardu automobilis buvo registruotas, tačiau dėl automobilio pardavimo ieškovas per savo sūnų S. N. telefonu kontaktavo tik su E. T. broliu E. T., su juo tarėsi dėl automobilio kainos, pardavimo sąlygų, t. y. E. T. automobilį pardavinėjo taip, tarsi jis priklausytų jam, o ne broliui. Nei E., nei E. T. iki pat automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo nei ieškovas, nei ieškovo sūnus nebuvo matę. Ieškovas su broliais susitiko Kaune, mokėjimą pagal sutartį atliko PC MEGA esančiame Swedbank skyriuje apie 13.30 - 14.00 val. Automobilio pardavėjai E. T. ir E. T. užtikrino, kad automobilis yra tvarkingas, neturi jokių trūkumų ir defektų, yra naujo automobilio būklės. Pardavėjai paaiškino, kad automobilis yra naujas - paimtas iš Peugeot/Autovici salono ir pirmą kartą registruotas 2019 m. rugpjūčio 29 d., nuvažiavęs 6 350 km. Pasitikėdamas pardavėjais, ieškovas automobilį įsigijo kaip naują, be jokių trūkumų ir defektų. Automobilio bagažinėje buvo sukrautos padangos su ratlankiais, dėl ko praktiškai apžiūrėti bagažinę buvo neįmanoma, tačiau pardavėjai patikino, kad automobilis yra kaip naujas ir neturi jokių trūkumų ir defektų. Ieškovui nupirkus automobilį ir pardavėjams nei žodžiu, nei raštu neužsiminus apie jokius jo trūkumus ar defektus, ieškovas juo nuvažiavo į Vilnių ir tos pačios dienos popietę užregistravo savo vardu. Automobilio bagažinėje pardavėjai buvo sudėję 4 padangas (su standartiniais ratlankiais), ant sulenktų ir polietileno gabalais uždengtų bagažinėje esančių dviejų kėdučių, kurios, kaip paaiškėjo tos pačios dienos vakarą, išėmus iš bagažinės padangas ir nuėmus polietileną, buvo permirkusios dyzelinu ar krosniniu kuru, skleidžiančiu labai aitrų kvapą, dėl kurio stiprumo buvimas automobilio salone darėsi praktiškai neįmanomas. Išėmus padangas ir atidarius kėdutes, akivaizdžiai matėsi, kad tuo skysčiu permirkę bagažinėje esantys saugos diržai, plastikinės apdailos detalės, sėdynės, taip pat po jomis esantis tekstilinis bagažinės grindų uždangalas. Automobilyje pardavėjai taip pat buvo pakabinę net 4 aromatizuojančius pakabukus – vienas ant galinio vaizdo veidrodėlio (salono priekyje), kiti, kuriuos ieškovas pastebėjo tik vėliau, po pirkimo ir grįžimo į namus išėmęs automobilio bagažinėje buvusias sudėtas 4 padangas ir nuėmęs polietileną, buvo pritvirtinti bagažinėje. Akivaizdu, kad šiais pakabukais ir jų skleidžiamais kvepalais buvo siekta nuslėpti dyzelino ar pan. skysčio, kuriuo buvo permirkusios galinės automobilio kėdutės ir bagažinės apdaila, skleidžiamą aitrų kvapą. Pardavėjai apie aptiktą defektą buvo informuoti iš karto, tos pačios dienos vakarą skambučiais, taip pat SMS žinutėmis, į kurias nei vienas iš jų neatsakė. Apie automobilio bagažinėje išpiltą dyzeliną ar krosninį kurą pardavėjai buvo informuoti ir registruotu laišku, į kurį taip pat nieko neatsakė. Kitą dieną pavykus prisiskambinti pardavėjui E. T. ir paklausus, kodėl automobilio bagažinė permirkusi kažkokiu skysčiu, jis paaiškino, kad nežino, gal ten kažkas ir buvo kažkada išpilta, bet išvalyta. To paties pokalbio metu paklausus, kodėl automobilyje nebuvo pirmosios pagalbos rinkinio, kurį į visus naujus Peugeot 5008 automobilius įdeda Peugeot/Autovici salonas, jis nieko neatsakė. Ieškovo manymu, šis rinkinys buvo sąmoningai pardavėjų išimtas, nes, kaip ir galinės kėdutės bei bagažinė, buvo permirkęs dyzelinu ar pan. skysčiu. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis neatitiko būklės, kurią turi atitikti toks naujas automobilis, o jo defektas (galinės neaiškiu skysčiu supiltos kėdutės) buvo sąmoningai paslėptas po padangomis, ieškovas pabrėžia, kad su tokiu defektu automobilio nebūtų pirkęs, nes itin stiprus ir aitrus dyzelino kvapas, išėmus pardavėjų į bagažinę sudėtas padangas su ratlankiais ir nuėmus polietileno uždangalus, trukdė vairuoti ir net būti automobilio salone. Ieškovas reikalavo pardavėjų nedelsiant (bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas) grąžinti už automobilį sumokėtą sumą arba atlyginti defektų šalinimo išlaidas, tačiau pardavėjai į tokius ieškovo prašymus nereagavo. Faktą, kad automobilio bagažinėje buvo išsipylęs dyzelinas, nors pardavėjai tai gudriai slėpė ir neigė, patvirtino automobilio plovyklos AutoSPA Jonavoje darbuotojas, tiek SMS žinutėmis, tiek elektroniniu paštu nurodęs, kad automobilis savaitę iki pardavimo (2019 m. spalio 14–18 d.) buvo atvarytas į AutoSPA plovyklą ir užsakytas jo valymas, nes bagažinėje „išpilta saliarka“. Faktą, kad automobilio bagažinė buvo supilta dyzelinu, patvirtino ir įmonė AutoLab, kitos dienos ryte priėmusi automobilį ardymui ir valymui, kurį užbaigus buvo tikimasi pašalinti itin aitrų dyzelino kvapą. Už automobilio bagažinės ardymą, surinkimą, giluminį cheminį valymą ir daugkartinį ozonavimą ieškovas sumokėjo 1 089 Eur. Valymo metu nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. ieškovas negalėjo naudotis automobiliu. Deja, visiškai išvalyti permirkusių galinių sėdynių, esančių automobilio bagažinėje, ir tekstilinio bagažinės grindų uždangalo nepavyko. Net ir po AutoLab atliktų sisteminių valymo darbų automobilyje, juo šiek tiek nuvažiavus, buvo juntamas aitrus dyzelino kvapas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovui teko įsigyti galines analogiško automobilio sėdynes ir tekstilinį bagažinės uždangalą, naujai įsigytomis dalimis pakeičiant dyzelinu permirkusias automobilio dalis bei papildomai plauti automobilio dugną.
Ieškovas taip pat nurodė, kad E. T. turi būti pripažintas faktiniu pardavėju. E. T. yra tikrasis automobilio pardavėjas, laikęs automobilį savu ir tik formaliai pasinaudojęs broliu, kurio vardu automobilis buvo registruotas. Būtent su E. T. buvo bendraujama dėl automobilio įsigijimo, ką patvirtina ir į bylą pateikiami rašytiniai įrodymai, derinamas atvykimo į Kauną laikas, vieta, automobilio kaina. Pats E. T. dalyvavo tiek jo broliui pasirašant sutartį, tiek ir perduodant automobilį ieškovui. Būtent jis, o ne jo brolis E., pasakojo apie automobilį ir tvirtino, kad jis yra visiškai naujas ir be jokių trūkumų ar defektų. Faktą, kad ir pats atsakovas E. T. automobilį laikė savu, papildomai patvirtina pridedamas straipsnis, kuriame nurodoma, jog per vieną mėnesį E. T. laimėjo Teleloto du naujus automobilius. Vieną iš jų jis registravo brolio vardu ir pardavė ieškovui. Dėl nurodytų priežasčių E. T. pripažintinas faktiniu automobilio pardavėju, kartu su broliu solidariai atsakingu už ieškovui padarytą žalą.
Pardavėjai pardavė ieškovui automobilį su paslėptu defektu – automobilio salone (bagažinėje) išpiltu dyzelinu ar krosniniu kuru. Akivaizdu, kad automobilio trūkumas atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui (tai ypač akivaizdu iš Jonavoje esančios plovyklos AutoSPA darbuotojo paaiškinimų), trūkumai nebuvo akivaizdūs ir buvo gudriai paslėpti po į bagažinę sukrautomis padangomis su ratlankiais bei polietileno uždangalais taip, kad garbaus amžiaus pirkėjas, kokiu yra ieškovas, to nepastebėtų. Šalindamas automobilio naudojimui pagal paskirtį trukdančius defektus, atsiradusius iki automobilio perdavimo ieškovui, ieškovas patyrė išlaidų, todėl automobilio pardavėjai privalo atlyginti tokiais tyčiniais savo veiksmais ieškovui sukeltą žalą, t. y. patirtas išlaidas: automobilio salono ardymas, surinkimas, giluminis cheminis valymas, ozonavimas - 1 089 Eur; dugno plovimas – 20 Eur; galinių sėdynių ir tekstilinio bagažinės dangčio keitimas – 560 Eur. Ieškovui teks įsigyti pirmosios pagalbos (KET) rikinį, kuris buvo pardavėjų išimtas, ir kurio kaina – 35 Eur. Visos šios išlaidos buvo patirtos tik todėl, kad pardavėjai sąmoningai nuslėpė esminius automobilio defektus, dėl stipraus bei aitraus dyzelino ar krosninio kuro kvapo salone trukdžiusius naudoti automobilį pagal paskirtį, ir atsisakė savo sąskaita tuos defektus ištaisyti, juos iš viso neigdami. Išlaidos buvo būtinos ir neišvengiamos tam, kad automobilį būtų galima naudoti pagal paskirtį, jo salone nejaučiant išpilto dyzelino, krosninio kuro ar kito panašaus cheminio skysčio aitraus kvapo. Dėl nesąžiningo pardavėjų elgesio ieškovas patyrė žalą, kurią pardavėjai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnį privalo atlyginti, būdami solidariai atsakingais už paslėptų automobilio defektų šalinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas M. N. papildomai paaiškino, kad jis ieškojo automobilio Peugeot 5008, norėdamas jį pirkti. Į jo sūnaus S. N. telefoną paskambino E. T., kuris pasiūlė pirkti jo automobilį. Jo sūnus S. N. susitarė susitikti su atsakovais Kaune, prie PC Mega esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis, jo sūnus ir abu atsakovai susitiko toje aikštelėje. Jis apėjo aplink automobilį Peugeot 5008, apžiūrėjo jį, automobilis buvo švarus, automobilio padangos su ratlankiais buvo sudėtos bagažinėje. Jis padangas matė pro langą. Apžiūrėdamas automobilį, jis į jį įlipęs nebuvo, nebandė važiuoti automobiliu. Apžiūrėjus automobilį, jis sumokėjo pinigus ir tada atsisėdo į automobilį Peugeot 5008. Automobilį jis pirko 2019 m. spalio 21 d. ir tą dieną pirmą kartą matė perkamą automobilį ir atsakovus. Šį automobilį nuo PC Mega iki jo namų vairavo jo sūnus S. N.. Grįžus į namus, į automobilį įlipo vaikai, kurie pradėjo rėkti, kad automobilyje negeras kvapas. Tada jo sūnus S. N. skambino atsakovams, tačiau jie neatsiliepė, jis pats neskambino. Jo sūnus S. N. varė nupirktą automobilį Peugeot 5008 į plovyklą, kur du kartus buvo plaunamas automobilio salonas, tačiau aitraus dyzelino kvapo nepavyko pašalinti, tada buvo nupirktos ir pakeistos sėdynės. Visu automobilio remontu rūpinosi jo sūnus S. N., o jis apmokėjo visas sąskaitas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokatė E. N. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ji pati ketinamo įsigyti automobilio neapžiūrinėjo, ieškovas suremontuotą automobilį pardavė, nes ir pakeitęs sėdynes jis negalėjo vairuoti šio automobilio, jam buvo psichologiškai per sunku. S. N. telefono numeris yra /(duomenys neskelbtini) ir iš šio telefono numerio buvo rašomos žinutės ir skambinama abiems atsakovams.
Atsiliepimas
Atsakovas E. T. teismo posėdyje paaiškino, kad jis 2019 m. rugpjūčio mėnesį laimėjo automobilį Peugeot 5008. Su šiuo automobiliu jis važinėjo, tačiau vėliau nutarė jį parduoti. Apie automobilio pardavimą jis pasikalbėjo su broliu E. T., kuris pasakė, kad yra žmogus S. N., kuris jam skambino dėl tokio automobilio pirkimo, kai automobilį buvo laimėjusi jų sesuo. Kuris iš jų susiskambino su S. N., jis neprisimena, tačiau jie susitarė susitikti prie kavinės Hesburger, esančios prie degalinės Cirkle kelyje Klaipėda - Vilnius ties Kaunu. Į šį susitikimą atvyko jis su broliu E. T., S. N. su advokate E. N. ir vaikais. Pirmiausia S. N. apžiūrėjo automobilį, po to jį vairavo po aikštelę, esančią prie kavinės ir degalinės. Tada nusprendė pirkti ir jie suderino 17 000 Eur kainą. Kitą dieną paskambino S. N. ir prašė sudėti turimus kitus šio automobilio ratus. Kitą dieną sutarė susitikti PC Mega aikštelėje ir pasirašyti sutartį. Tą dieną atvyko jis su broliu E. T. ir S. N. su tėvu M. N., kuris automobilio neapžiūrėjo. Automobilio bagažinėje buvo sudėti automobilio ratai, kurie buvo maišuose, ant bagažinės dugno nebuvo nieko patiesta. Jis pasirašė sutartį su M. N. ir jie išsiskyrė. Prieš automobilio pardavimą, šį automobilį plovė ir valė jo saloną. Automobilio bagažinėje nebuvo nieko išpilta.
Atsakovas E. T. teismo posėdyje paaiškino, kad jam vasarą įkyriai skambino S. N., kuris norėjo pirkti jo sesers E. laimėtą automobilį, tačiau už laimėtą automobilį sesers noru jai buvo išmokėti pinigai. Po mėnesio brolis E. laimėjo automobilį Peugeot 5008, tačiau juo pavažinėjęs nusprendė jį parduoti. Tada jis prisiminė S. N. ir jam paskambino. Jie susitarė kitą dieną susitikti aikštelėje prie Hesburgerio kavinės ir apžiūrėti automobilį. Į susitikimą atvažiavo jis su broliu E. ir S. N. su žmona E. ir vaikais. S. N. apžiūrėjo automobilį, atidarinėjo galines sėdynes, vairavo šį automobilį. Automobilį sutarė pirkti ir taip pat sutarė atiduoti ratus, nes ant automobilio buvo uždėti lieti ratlankiai, o originalūs buvo skardiniai ratlankiai. Kitą dieną susitarė susitikti PC Mega aikštelėje prie pagrindinio įėjimo. PC Mega aikštelėje S. N. viską apžiūrėjo, užvedė variklį, vėl užgesino. M. N. buvo kartu ir vaikščiojo aplink automobilį. Tada S. N. pateikė naujo automobilio pirkimo sutartį, kurioje buvo nurodyta didesnė automobilio pirkimo kaina, daug lapų, tačiau automobilis buvo nenaujas ir jis broliui patarė šios sutarties nepasirašyti, nes tokia sutartis netinka Regitrai. Jis su broliu E. turėjo paprastą pirkimo sutartį, tačiau ir šioje sutartyje S. N. prašė įrašyti didesnę automobilio vertę 21 000 - 22 000 Eur, bet brolis E. nesutiko, sakydamas, kad reikia rašyti tokią sumą, už kurią parduoda. Automobilyje nieko nebuvo išpilta, o jei būtų išpilta, tai išvalytų iki galo.
Liudytojas M. N. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba AutoSPA plovėju. Jam buvo rašytas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad rašo S. S. ir klausiama dėl automobilio salono valymo su visu salono ardymu, taip pat buvo atsiųsta automobilio Peugeot žalsvos spalvos kėbulo nuotrauka ir klausiama, ar buvo valomas šis automobilis. Jis atsakė, kad tokį automobilį pateikęs plovimui asmuo nurodė, kad automobilio bagažinėje yra dyzelinio kuro dėmė. Šio automobilio bagažinė buvo valoma cheminiu būdu, taip pat buvo siurbiama siurbliu, jis buvo pakėlęs bagažinės grindis, siurbė bagažinėje esančias sėdynes. Šio automobilio bagažinėje buvo viena dėmė, kurios dydis buvo maždaug ketvirtadalis A4 formato lapos, ši dėmė buvo išvalyta. Automobilio bagažinėje buvo tik viena dėmė, kitur bagažinėje buvo sausa. Automobilyje buvo dyzelinio kuro kvapas, bet neaitrus. Išvalius automobilį ir bagažinę, automobilyje buvo likęs salono valiklio kvapas.
Liudytojas S. N. teismo posėdyje paaiškino, kad jis Facebook buvo paskelbęs, kad ieško pirkti didelį automobilį. Jam paskambino E. T. ir pasakė, kad parduoda naują automobilį, kuris registruotas tik pusantro mėnesio, automobilio būklė puiki, parduoda, nes reikia pinigų. Tada susitarė sekmadienį susitikti prie kavinės Hesburger, o kai jie susitiko, jis automobilį apžiūrėjo iš keturių pusių, neprisimena, ar automobilio viduje sėdėjo, neprisimena, ar vairavo automobilį. Automobilio apžiūra truko 5 min., dar sakė, kad sudės turimas automobilio padangas. Tada jis paskambino savo tėvui M. N. ir sutarė pirmadienį pirkti šį automobilį. Dėl automobilio pirkimo sutarė susitikti prekybos centro Mega aikštelėje. Tada automobilį pamatė iš išorės, automobilio viduje kabojo 5-6 kvapai. Jis buvo įsitikinęs, kas automobilio savininkas yra E. T., nes jis su juo tarėsi. Jam E. T. viską rodė, aiškino, o kai jau reikėjo sudaryti sutartį, E. T. pasakė, kad sutartis bus sudaroma su jo broliu E., nes E. yra automobilio savininkas. M. N. pinigus sumokėjo pavedimu į E. T. sąskaitą. Grįžus su nupirktu automobiliu į Vilnių ir išlanksčius kėdutes, išėmus ratus iš bagažinės, automobilyje buvo tokia smarvė, kad automobilyje anūkas negalėjo būti. Tada jis rašė trumpąsias SMS žinutes E. ir E. T., jiems skambino, bet atsakymas buvo juokas ir patyčios. Tada jis automobilį nuvarė į AutoLab saloną, kurį rekomendavo draudikas, čia du kartus valė automobilio bagažinę. Po pirmojo valymo dyzelino kvapas sumažėjo, bet nedingo, tada valė antrą kartą, tačiau ir nepavyko iš minkštų dalių išvalyti dyzelino ir tada jam rekomendavo keisti dalis. Kai išardė bagažinę, jis pats buvo nuvykęs pažiūrėti, nes išardžius bagažinę, paaiškėjo, kad bagažinės dugne telkšo balos dyzelino. Kadangi bagažinėje yra juoda tekstilė, todėl vizualiai nesimatė dyzelino dėmių. Tada jis surado vieną ardomą tokio modelio automobilį, nupirko sėdynes ir kitas dalis ir sumontavo į šį automobilį. Visas valymo, detalių pirkimo ir montavimo išlaidas apmokėjo M. N.. Jis su tėvu M. N. neįsitikino ir netikrino automobilio, o patikėjo pardavėju, kad tai naujas automobilis. Jiems tiko automobilio dydis ir techniniai duomenys, nes automobilis buvo iš automobilių salono ir tik pusantro mėnesio buvo registruotas. Jei būtų pasakė, kad automobilyje buvo išpiltas dyzelinas, jie būtų automobilio nepirkę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 21 d. tarp šalių E. T. (pardavėjo) ir M. N. (pirkėjo) buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – sutartis), pagal kurią E. T. pardavė ieškovui transporto priemonę Peugeot 5008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas /(duomenys neskelbtini), (rida - 6 400 km; pirmos registracijos data – 2019 m. rugpjūčio 29 d.). Sutartimi nustatyta automobilio pardavimo kaina - 17 000 Eur. Transporto priemonės trūkumai sutartyje neaptarti.
Ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad automobilį pirkti pasiūlė atsakovas E. T. ieškovo sūnui S. N. 2019 m. spalio 19 d. paskambinęs iš telefono, kurio Nr. /(duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas tuo metu ieškojo didesnio ir naujo automobilio, todėl ir buvo sudaryta minėta sutartis. Tarp šalių nėra ginčo, kad sandoris buvo sudarytas, automobilis ieškovui perduotas Kaune, prekybos centro Mega stovėjimo aikštelėje 2019 m. spalio 21 d., ir tą pačią dieną buvo sumokėti pinigai už perkamą daiktą.
Dėl E. T. pripažinimo faktiniu pardavėju
Ieškovas prašo pripažinti E. T. faktiniu pardavėju, nes iš faktinių aplinkybių matyti, kad E. T. yra tikrasis automobilio pardavėjas, laikęs automobilį savu ir tik formaliai pasinaudojęs broliu, kurio vardu automobilis buvo registruotas. Su E. T. buvo bendraujama dėl automobilio įsigijimo, derinamas atvykimo į Kauną laikas, vieta, automobilio kaina. Pats E. T. dalyvavo tiek jo broliui pasirašant sutartį, tiek ir perduodant automobilį ieškovui. Būtent jis, o ne jo brolis E., pasakojo apie Automobilį ir tvirtino, kad jis yra visiškai naujas ir be jokių trūkumų ar defektų. Faktą, kad ir pats atsakovas E. T. Automobilį laikė savu, papildomai patvirtina pridedamas straipsnis, kuriame nurodoma, jog per vieną mėnesį E. T. laimėjo Teleloto du naujus automobilius. Vieną iš jų jis registravo brolio vardu ir pardavė ieškovui.
Atsakovas E. T. teismo posėdyje nurodė, kad jis niekada nebuvo parduodamo automobilio Peugeot 5008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, šį automobilį Teleloto laimėjo jo brolis E., kurio vardu buvo ir registruotas šis automobilis. Ieškovo prie ieškinio pateiktame straipsnyje yra neteisingai nurodytos aplinkybės, nes yra laimėjimą patvirtinantys dokumentai.
Ieškovas nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis prašo pripažinti E. T. faktiniu pardavėju. Ta aplinkybė, kad E. T. kartu su broliu E. T. buvo atvažiavę automobilio apžiūrai, po to atvyko automobilį parduoti, dalyvavo sudarant sutartį ir patarė jam dėl sutarties sudarymo, patvirtina tik pagalbos ir tarpininkavimo parduodant daiktą faktą, tačiau negali būti pagrindu pripažinti asmenį faktiniu daikto pardavėju. Be to pagal bendrąsias pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo normas daikto pardavėju yra laikomas to daikto savininkas, o jeigu asmuo parduoda jam nepriklausantį daiktą, tokį sandorį būtų galima pripažinti negaliojančiu (CK 6.307 straipsnis). Preziumuojama, kad registruoto daikto savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jo savininkas (valdytojas), ir kol ši prezumpcija nenuginčyta, šis asmuo laikomas daikto savininku, o sandorio sudarymo atveju – jo pardavėju. Automobilis Peugeot 5008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybiniame transporto priemonių registre iki sandorio sudarymo buvo registruotas E. T. vardu, ieškovas pinigus už pirktą automobilį pervedė į E. T. sąskaitą, tuo pripažindamas E. T. daikto savininku ir pardavėju, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti E. T. faktiniu pardavėju. Be to pažymėtina, kad tokius pačius tarpininkavimo (pagalbos) veiksmus S. N. atliko jo tėvui perkant automobilį, nes būtent S. N. telefonu tarėsi dėl perkamo daikto, dalyvavo apžiūrint automobilį, dalyvavo jo pirkime, vėliau rūpinosi jo remontu ir pan., tačiau byloje šis asmuo nelaikomas faktiniu automobilio pirkėju. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys šioje dalyje yra atmestinas.
Dėl žalos atlyginimo
Šalių paaiškinimais ir 2019 m. spalio 21 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi nustatyta, kad automobilio Peugeot 5008 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti parduodamos transporto priemonės trūkumai ir įvykiai. Šalys teismo posėdyje patvirtino, kad automobilis buvo beveik naujas, nuvažiavęs tik 6 000 km, todėl ieškovas ir liudytojas S. N. apžiūrėdami automobilį pagrįstai nesitikėjo rasti trūkumų.
Ieškovo paaiškinimu ir liudytojo S. N. parodymais nustatyta, kad 2019 m. spalio 21 d. grįžus į Vilnių ir iš nupirkto automobilio Peugeot 5008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės išėmus keturis ratus, pasijuto stiprus ir aitrus kvapas, dėl kurio buvo neįmanoma būti automobilio salone, todėl S. N. tą patį vakarą skambino E. T. ir rašė jam SMS žinutes, pranešdamas apie nustatytus trūkumus. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo pateiktos skambučių ir žinučių suvestinės iš telefono numerio /(duomenys neskelbtini) į telefono numerius /(duomenys neskelbtini)ir /(duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo spalio 20 d. iki spalio 24 d. Automobilio bagažinėje buvo prikabintos kvapios priemonės, maskuojančios esančius kvapus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo sūnus S. N. 2019 m. spalio 20 d. apžiūrėjo automobilį, o 2019 m. spalio 21 d. prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, šį automobilį apžiūrėjo S. N. ir ieškovas M. N.. Atsakovas E. T. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad automobilio trūkumų nėra. Ieškovas, pirkdamas tik 2019 m. rugpjūčio 29 d. pirmą kartą registruotą automobilį, kurio rida buvo 6 400 km ir pagrįstai tikėjosi, kad automobili yra be trūkumų.
CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
Šalių paaiškinimais ir liudytojo S. N. parodymais nustatyta, kad 2019 m. spalio 20 d., kai S. N. apžiūrėjo automobilį, automobilio bagažinė buvo tuščia, o 2019 m. spalio 21 d. pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo momentu automobilio bagažinėje buvo sudėti keturi automobilio ratai ir tik juos išėmus iš bagažinės pradėjo sklisti aitrus dyzelino kvapas. Pagal savo paskirtį įsigytas automobilis tiesioginę funkciją atliko – juo buvo galima važiuoti ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, tačiau automobilio salone pasklido nemalonus kvapas ir tai buvo trūkumas eksploatuojant automobilį.
Ieškovas automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas, automobilio eksploatavimo laikotarpis buvo nedidelis, be to perkamo automobilio trūkumas buvo neakivaizdus, nes šis trūkumas paaiškėjo tik iš automobilio bagažinės išėmus keturis automobilio ratus.
CK 6.328 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kurioje vietoje, bet kuriuo laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.
Pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), tam tikras asmens elgesys (siūlymo patikrinti perkamą automobilį atsisakymas) reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505/2016).
Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).
Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas.
Ieškovo paaiškinimu ir liudytojo S. N. parodymais, MB Automobilių estetikos laboratorijos 2019 m. lapkričio 11 d. sąskaitą faktūra serija AEL Nr. 0742 nustatoma, kad ieškovas jau kitą dieną po automobilio įsigijimo pradėjo rūpintis automobilio salono valymu, siekdamas panaikinti iš salono stiprų aitrų kvapą. Ieškovas kreipėsi į MB Automobilių estetikos laboratoriją, kurioje automobilio salonas buvo valomas du kartus, o nepavykus panaikinti šio kvapo, ieškovas 2019 m. lapkričio 11 d. nupirko automobilio sėdynes ir apdailą už 560 Eur S. J. PĮ „FOBEKA“ ir šią aplinkybę patvirtina 2019 m. lapkričio 11 d. sąskaita serija Ž2019, Nr. 15, kurią apmokėjo M. N.. Automobilio sėdynės ir apdaila 2019 d. lapkričio 11 d. buvo pakeistos MB Automobilių estetikos laboratorijoje, o už automobilio Peugeot 5008 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono ardymą, surinkimą, giluminį cheminį valymą, ozonavimą laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. sumokėjo M. N. 1 089 Eur. 2019 m. lapkričio 14 d. pinigų priėmimo kvitu serija VIT Nr. 105 ir sąskaita faktūta serija VIT Nr. 547 nustatoma, kad M. N. už automobilio Peugeot 5008 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dugno plovimą nuo dyzelino sumokėjo 20 Eur. Liudytojas M. N. teismo posėdyje pavirtino, kad jis žalios spalvos automobilio Peugeot 5008 bagažinėje valė dyzelino dėmę. Šie pateikti ieškovo įrodymai ir liudytojo M. N. parodymai pavirtina, kad atsakovas E. T. pardavė automobilį, nuslėpdamas nuo pirkėjo (ieškovo) faktą, kad automobilio bagažinėje išpiltas dyzelinas, dėl ko salone buvo juntamas aštrus pašalinis kvapas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
Pirkimo - pardavimo momentu atsakovas E. T. nenurodė pirkimo - pardavimo sutartyje jokių automobilio trūkumų ir garantavo, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, atitinka įprastus reikalavimus. Ieškovas, prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, vizualiai apžiūrėjo automobilį, tačiau automobilio bagažinėje sudėti keturi ratai trukdė tinkamai apžiūrėti bagažinę ir įvertinti jo būklę. Tik nuvažiavus į Vilnių ir išėmus ratus iš bagažinės, pasijuto stiprus dyzelio kvapas. Ieškovas apie automobilio trūkumus tuoj pat informavo abu atsakovus, o kitą dieną po automobilio pirkimo kreipėsi į MB Automobilių estetikos laboratoriją dėl automobilio trūkumų pašalinimo. Kaip jau minėta, ieškovo sūnus S. N. 2019 m. spalio 21 d. skambino abiems atsakovams ir rašė SMS žinutes dėl paaiškėjusio automobilio trūkumo. Ieškovas 2019 m. spalio 22 d. pareiškė pretenziją, kurios atsakovas nepatenkino. Atsakovas tiek iki ieškinio teismui pateikimo, tiek teismo proceso metu šį faktą neigė. Kadangi ieškovas į pardavėją (atsakovą) kreipėsi per protingą laiką, iš karto po automobilio trūkumų paaiškėjimo, o pardavėjui nurodžius, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, darytina išvada, kad nurodytas trūkumas – aitrus kvapas automobilio salone, sklindantis iš bagažinės, kuris nėra ir negali būti mažai eksploatuotoje transporto priemonėje, akivaizdžiai pirkėjui nebuvo žinomas automobilio įsigijimo metu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šalys šį trūkumą būtų aptarę ir dėl to sumažinę automobilio kainą ar pan.
Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Atsakovai tokių įrodymų šioje byloje nepateikė, o ta aplinkybė, kad trūkimai buvo nustatyti iš karto po automobilio įsigijimo ir atsakovai apie tai nedelsiant buvo informuoti, leidžia daryti išvadą, kad nustatytas trūkumas atsirado iki automobilio perdavimo pirkėjui momento.
Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
Atsakovų atstovas teismo posėdyje savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus grindė tuo, kad ieškovas atsakovams nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bagažinėje buvo išpiltas dyzelinas, nors atsakovai bendraudami telefonu su ieškovu to prašė, o MB Automobilių estetikos laboratorija du kartus valydama automobilio bagažinę ir nepašalinusi kvapo, netinkamai atliko savo darbą, todėl nėra pagrindo tokias išlaidas atlyginti, nes buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos.
Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad ieškovas, siekdamas pašalinti atsiradusius automobilio trūkumus stengėsi tai padaryti kuo mažesnėmis sąnaudomis ir tik nepavykus pašalinti kvapo, buvo priverstas pirkti ir keisti naujas automobilio detales. Atsakovai pateikė byloje automobilio detalių kainas, kurios nurodytos elektroniniame laiške, šis laiškas yra 2020 m. birželio 16 d., o ieškovas detales pirko 2019 m. lapkričio 11 d. ir tai patvirtina byloje esanti sąskaita faktūra, todėl teismas šiuo ieškovo pateiktu įrodymu neturi pagrindo abejoti.
Civilinėje byloje nustatyta, kad pardavėjas E. T. garantavo, jog automobilis yra techniškai tvarkingas. Ieškovas prieš sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį apžiūrėjo perkamą automobilį ir tą pačią automobilio nupirkimo dieną parvykus į namus Vilniaus mieste, paaiškėjo, kad automobilyje yra stiprus ir aitrus dyzelino kvapas. Automobilis buvo parduotas su trūkumu, o šalinat šį trūkumą ieškovas sumokėjo MB Automobilių estetikos laboratorijai už automobilio Peugeot 5008/(duomenys neskelbtini) salono ardymą, surinkimą, giluminį cheminį valymą, ozonavimą 1 089 Eur, už automobilio dugno plovimą – 20 Eur, ir pirkdamas iš S. J. PĮ „FOBEKA“ detales – 2 vnt. sėdynių ir 3 vnt. apdailos ieškovas sumokėjo 560 Eur, t. y. pašalindamas trūkumus ieškovas iš viso sumokėjo 1 669 Eur.
Ieškovas nepateikė byloje įrodymų, kad pirmosios pagalbos rinkinys kainuoja 35 Eur, nepateikė įrodymų, kad šį rinkinį įsigijo ir už kiek įsigijo, todėl ieškinys dalyje dėl 35 Eur žalos, patirtos už numatomą įsigyti pirmosios pagalbos rinkinį, atlyginimo, yra neįrodytas, todėl atmestinas.
2019 m. lapkričio 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi nustatoma, kad ieškovas pardavė automobilį Peugeot 5008 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 17 000 Eur UAB „Jusas“. Ieškovas nurodė, kad negalėjo po remonto naudotis šiuo automobiliu dėl psichologinių priežasčių, todėl pardavė automobilį už tokią pačią kainą, kokią pirko automobilį iš atsakovo E. T., todėl ieškovas, šalindamas automobilio trūkumus, patyrė realią 1 669 Eur žalą, todėl ši žala priteistina iš atsakovo E. T., kuris buvo šio automobilio Peugeot 5008 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas.
CK 6.6 straipsnio 1 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šiuo atveju nenustačius atsakovų solidarios atsakomybės pagrindo, E. T. atžvilgiu ieškinio reikalavimas dalyje dėl žalos atlyginimo yra atmestinas.
Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 ir 6.63 straipsniai). Kadangi atsakovas ieškovės reikalavimo atlyginti žalą tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 ir 6.210 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovo turėtos išlaidos šioje byloje: 113 Eur sumokėtas žyminis mokestis ieškinio dalyje (išeliminavus 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) ir 1 000 Eur už suteiktas teisines paslaugas, iš viso – 1 113 Eur. Atsakovų turėtos išlaidos – 1 450 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Kadangi ieškinio reikalavimai vieno iš atsakovų E. T. atžvilgiu yra atmesti, o turtinis reikalavimas patenkintas 98 proc., darytina išvada, kad ieškinys yra patenkintas 49 proc. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (49 proc.) iš atsakovo E. T. ieškovui priteistina 545 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo atsakovui E. T. proporcingai atmestų (50 proc.) reikalavimų daliai šio atsakovo atžvilgiu priteistina 725 Eur atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui E. T. – 1 proc. atsakovų turėtų išlaidų turtinio reikalavimo dalyje – 14,50 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, šiuo atveju ieškovo ir atsakovo E. T. atžvilgiu tikslinga taikyti bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, todėl iš atsakovo E. T. priteistina ieškovui iš viso 530,50 Eur (545 Eur - 14,50 Eur = 530,50 Eur). Teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis, tenkanti kiekvienai iš šalių, šiuo atveju neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino valstybei išlaidų dydžio, todėl iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 140, 293, 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 669 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 530,50 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį E. T. atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 725 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.