- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- 1-3678-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43031-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- J. B.
- Advokatai
- Jonas Vilhelmas
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. B. 2024 m. lapkričio 1 d. apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,92 promilių etilo alkoholio koncentraciją.
Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji J. B. apklausiama teisiamajame posėdyje kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad lapkričio 1 d. grįžus iš kapinių vartojo alkoholį su kaimynais ir sugyventiniu, bet jis nedaug išgėrė, nes serga (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartojo nuo 16.00 val. Sugyventinis išgėrė ir greit užmigo. Ji išgėrė 6 skardines 5 proc. stiprumo alaus. Apie 20.00 val. nuėjo miegoti. Vėliau atėjo kaimynai J. Š. ir V. Š. ir paprašė juos pavežti, nes patys neturėjo su kuo. Kaimynai žinojo, kad ji vartojo alkoholį. Atsikėlusi jautėsi gerai, daugiau alkoholio jau nevartojo. Sugyventinis miegojo, nematė kaip ji paėmė automobilio raktelius. Jei būtų matęs, neleistų vairuoti. Kai sustabdė pareigūnai, jautėsi gerai. Automobilis, kurį vairavo, priklauso sugyventiniui, jis įgytas prieš 9 mėn. Automobilį pirko sugyventinis, jis paėmė kreditą ir už jį moka. Automobiliu naudojasi tiek ji, teik sugyventinis. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant sugyventinio atsakomybėn. Su V. P. yra sugyventiniai jau (duomenys neskelbtini) metų, jis yra vienintelis žmogus, kurį turi, nes tėvų, brolių ir seserų nėra. Sugyventinis nežinojo, kad po alkoholio vartojimo ji vairuos automobilį. Automobilio rakteliai namuose yra laikomi ant spintelės, kur visi raktai. Iš Užimtumo tarnybos dabar gauna 970 Eur išmoką. Kitų pajamų šaltinių neturi, tik sugyventinis uždirba. Sugyventinis labai retai vartoja alkoholį, nes serga. Sugyventinis jai yra autoritetas ir turi įtaką jos elgesiui. Jei teismas nuspręstų taikyti laidavimą su užstatu, kaip nors išspręstų šią problemą. Su sugyventiniu turi (duomenys neskelbtini) vaikus, vienam yra (duomenys neskelbtini) metai, o kitam (duomenys neskelbtini) metų. Atstumas iki mokyklos yra (duomenys neskelbtini) km, todėl į vieną pusę jie važiuoja su autobusu, o į kitą pusę jie juos patys pasiima. Ji išėjo iš darbo, nes vaikas pradėjo eiti į (duomenys neskelbtini), jį reikia vežioti į pamokas (duomenys neskelbtini). Niekada nėra vairavusi neblaivi. Alkoholį retai vartoja. Gailisi, kad vairavo neblaivi.
Teisiamajame posėdyje laiduotojas V. P. parodė, kad lapkričio 1 d. atvažiavo iš kapų, truputį pavartojo alkoholio ir užmigo, nes retai vartoja alkoholį dėl ligos. Sugyventinė paryčiais jam pasakė, kad ją sulaikė vairuojant automobilį esant neblaiviai. Pasakė jai, kad blogai padarė. Prieš 8-9 mėn. pasiėmė paskolą ir nupirko „Volvo“ automobilį. Automobiliu naudojasi abu su sugyventine. Gyvena (duomenys neskelbtini), o vaikai eina į (duomenys neskelbtini), todėl reikia juos vežioti. Su J. B. yra sugyventiniai (duomenys neskelbtini) metų. Jis turi teisę variuoti transporto priemones. Dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesio pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Yra teistas už tai, kad praeityje nusipirko plotą malkoms pjauti ir išpjovė daugiau medžių nei galima. Yra vieną kartą baustas už greičio viršijimą. Turi neapmokėtų administracinių nuobaudų už mokamus kelius, tai susiję su darbu. Prašo, kad J. B. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo atsakomybėn. Užstatas gali būti, bet sumokėtų jį dalimis, nes į mėnesį gali mokėti tik 200 Eur. Duoda sugyventinei gyvenimiškų pamokų, kalbasi apie bet kokį sprendimą ir priima jį kartu. Prašo nekonfiskuoti transporto priemonės. Alkoholio namuose nuo šiol neleis laikyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji J. B. parodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d. apie 16.00 val., buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo jos sugyventinis V. P. ir kaimynai iš (duomenys neskelbtini) namo aukšto – V. Š. ir jo žmona J. Š. Jie keturiese šventė mirusiųjų dienos progą. Vartojo alų, tačiau kiek jo suvartojo, neprisimena. Po švenčių, jos kaimynai sugrįžo į jų butą, o ji kartu su V. P. nuėjo miegoti. Maždaug 22.00 val., pas juos užėjo V. Š. kartu su J. Š., jie paprašė, kad pavežtų juos iki (duomenys neskelbtini). Kadangi praėjo ganėtinai daug laiko po jos vartoto alkoholio, ji pagalvojo, kad yra išsiblaiviusi, todėl sutiko juos pavežti. Tuo metu V. P. miegojo, o ji nenorėjo jo prikelti, todėl nieko nepasakiusi paėmė jo automobilio raktelius. Automobilis registruotas V. P. vardu, bet transporto priemone jis leidžia jai naudotis. Neapgalvojusi savo veiksmų ji paėmė automobilio raktelius ir kartu su kaimynais įsėdo į V. P. automobilį „Volvo“. Jie išvažiavo iš namo kiemo ir maždaug prie (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrinę jos blaivumą nustatė, kad transporto priemonę vairavo būdama neblaivi. Labai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 54-56). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip įtariamoji J. B. parodė, kad automobilis „Volvo“ priklauso jos sugyventiniui V. P. Automobilį jis įsigijo maždaug prieš pusę metų, Kauno automobilių turguje, dėl automobilio ėmė kreditą, turi automobilio įsigijimo dokumentus (b. l. 57-58).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. (A. M.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 1 d. 15.00 val. pradėjo tarnybą šaukiniu (duomenys neskelbtini) su kolege L. G. Patruliuodami apie 22.04 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė lengvąjį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad minėto automobilio vairuotoja yra J. B. Nuo J. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, tad nusprendė patikrinti vairuotojos blaivumą ir 2024 m. lapkričio 1 d. 22.10 val. J. B. buvo nustatytas 1,92 promilės girtumas, antru putimu patikrinus 22.30 val. J. B. nustatytas 2,08 promilės girtumas. Vairuotoja su padarytu pažeidimu sutiko ir gailėjosi, taip pat paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo 2024 m. lapkričio 1 d. apie 20.00 val., automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę adresu, Vilnius., Minsko pl. 21 ir J. B. buvo įteiktas šaukimas atvykti į antrą policijos komisariatą (b. l. 23-25).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, jis šventė mirusiųjų dienos progą kartu su sugyventine J. B. ir kaimynais – V. Š. ir jo žmona J. Š. Šventė namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kokius alkoholinius gėrimus ir kiek jų suvartojo sugyventinė J. B., neprisimena. Po švenčių, kaimynai sugrįžo į savo butą, o jis kartu su J. B. nuėjo miegoti. Naktį, jį prikėlė telefono skambutis, šalia jo buvo J. B., kuri verkdama jam papasakojo, kad jai vežant kaimynus, ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie patikrinus jos blaivumą, nustatė, kad ji transporto priemonę vairavo neblaivi. Automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis įsigijo maždaug prieš 8 mėnesius, už apytiksliai 4 000 Eur. Transporto priemonė registruota jo vardu, bet jis leisdavo automobilį vairuoti J. B. Nežinojo, kad J. B. vairavo neblaivi, tuo metu miegojo ir neturėjo galimybės jos sulaikyti.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 1 d. apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), J. B., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-5).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas yra pilkos spalvos automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis nukreiptas į Vilniaus miesto pusę, nuo (duomenys neskelbtini)link (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas automobilis „Volvo S60“ yra keturių durų, sedanas. Apžiūrint automobilį išoriškai ant automobilio kėbulo apgadinimų nepastebėta. Apžiūros metu jokių tolimesniam tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas yra pareigūnų kūno kameromis fiksuoti vaizdo įrašai (4 vnt.). Vaizdo įrašuose užfiksuotas dialogas tarp policijos pareigūno ir J. B. (b. l. 35-36).
Neblaivumo nustatymo aktu J. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 45).
Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2024 m. lapkričio 1 d. 22.10 val. J. B. nustatytas 1,92 prom. neblaivumo laipsnis, tą pačią dieną 22.29 val. nustatytas 2,08 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 47-48).
Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. P. (b. l. 17).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, automobilio „Volvo S60 D5 Geartronic“, 2011 m., vertė yra 7 170 Eur su PVM (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismo vertinimu, kaltinamosios J. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamoji J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji parodė, kad lapkričio 1 d. grįžus iš kapinių vartojo alkoholį su kaimynais ir sugyventiniu, bet jis nedaug išgėrė, nes serga (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartojo nuo 16.00 val. Sugyventinis išgėrė ir greit užmigo. Ji išgėrė 6 skardines 5 proc. stiprumo alaus. Apie 20.00 val. nuėjo miegoti. Vėliau atėjo kaimynai J. Š. ir V. Š. ir paprašė juos pavežti, nes patys neturėjo su kuo. Kaimynai žinojo, kad ji vartojo alkoholį. Atsikėlusi jautėsi gerai, daugiau alkoholio jau nevartojo. Sugyventinis miegojo, nematė kaip ji paėmė automobilio raktelius. Jei būtų matęs, neleistų vairuoti. Kai sustabdė pareigūnai, jautėsi gerai. Tokie kaltinamosios J. B. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 54-56, 57-58). Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. M., V. P. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, apžiūros protokolai, alkotesterio duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. B. 2024 m. lapkričio 1 d. apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,92 promilių etilo alkoholio koncentraciją.
Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas didesnis negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 1,92 prom.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamoji J. B. ir laiduotojas V. P. prašo teismo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją V. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Žemesnės instancijos teismas
BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pirmiausia pastebėtina, kad kaltinamoji J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką J. B. padarė pirmą kartą, būdama anksčiau neteista (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Penkta, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. B. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteista (b. l. 43-44), nebausta administracine tvarka (b. l. 42), šiuo metu nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje.
Kaip minėta aukščiau, teismas nustatė vieną J. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pabrėžtina ir tai, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo elgesį vertino kritiškai. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog J. B. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
Šiuo atveju atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos sugyventinis V. P. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. anksčiau yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 111-112), administracine tvarka baustas (b. l. 109-110), tačiau teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nusižengimai padaryti dėl darbovietės kaltės ir paskirtas baudas apmoka darbdavys, V. P. yra dirbantis (b. l. 113). V. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad duoda sugyventinei gyvenimiškų pamokų, kalbasi apie bet kokį sprendimą ir priima jį kartu. Alkoholio namuose nuo šiol neleis laikyti. Sugyventinė blogai padarė. Taigi, galima spręsti, kad V. P. su kaltinamąja sieja glaudūs, artimi ryšiai, jie dažnai bendrauja, tarp jų yra artimas ryšys, jie kartu gyvena, ilgą laiką yra sugyventiniai, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad ateityje V. P. kaltinamosios elgesiui darys pozityvią įtaką.
Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas V. P. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamosios elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes kartu gyvena (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Taigi, nustatytinas 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas netaikant užstato.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
J. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji, vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,92 prom. Taigi kaltinamoji J. B. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamoji vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kita vertus – ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad J. B. skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jai realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. lapkričio 4 d. (b. l. 71).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teismas nustatė, kad automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o V. P. (b. l. 17). Tai nustatyta tiek iš kaltinamosios J. B. paaiškinimų, tiek iš V. P. paaiškinimų, tiek iš byloje esančio AB „Regitra“ išrašo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios J. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Teismų praktikoje akcentuojama, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina. Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 7 170 Eur su PVM, ji neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamosios.
Ikiteisminio tyrimo metu J. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 59-62, 63-64, 67-70), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ Regitra.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamosios 122,92 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo (b. l. 92-94). BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, J. B. buvo skirtas gynėjas advokatas J. V. Pliugžma. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. B. yra nedirbanti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. B. netenkintinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – vokas su DVD disku, kuriame yra pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
J. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoju paskirti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. B. automobilio ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 7 170 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt eurų).
J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ Regitra.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš J. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – voką su DVD disku, kuriame yra pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.