- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- e2A-358-940/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18633-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- J. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Miltenytės, Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1671-566/2025 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui E. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo E. S. priešieškinį ieškovei J. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Š. ieškiniu prašė: (1) nepilnamečio vaiko S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina J. Š. pagal jos gyvenamąją vietą; (2) priteisti iš E. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. S. po 383 Eur, pradedant nuo 2024 m. spalio mėnesio ir mokamų periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą įstatymų numatyta tvarka, pavedant išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise vaiko motinai J. Š.; (3) priteisti J. Š. iš E. S. 6 083 Eur įsiskolinimą už išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. S. neteikimą; (4) priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad su atsakovu santuokos nėra sudarę, bendro ūkio neveda, gyvena atskirai. Su atsakovu turi nepilnametį vaiką S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistas nebuvo. Atsakovas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, savo nuožiūra nustatęs mokėtiną dydį, pervesdavo į ieškovės banko sąskaitą. Tačiau išlaikymo suma buvo per maža.
3. Pažymėjo, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), beveik visą laiką būna užsienyje, į Lietuvą grįžta kartą į kelis mėnesius; nekilnojamojo turto neturi; grįžęs gyvendavo nuomojamame bute. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturi galimybės rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini); sūnaus gyvenimo sąlygos yra geros; sūnus minėtu adresu yra deklaruotas; ieškovės santykiai su sūnumi geri, todėl jo gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove.
4. Tvirtino, kad ieškovės gaunamos pajamos iš darbo santykių bei vykdant individualią veiklą siekia apie 3 000 Eur per mėnesį, tačiau iš šios sumos 500 Eur ieškovė skiria kredito grąžinimui už įsigytą namą, taigi pragyvenimui lieka 2 500 Eur. Teigė, jog atsakovo pajamos, tikėtina, taip pat siekia apie 2 500 Eur. Pažymėjo, jog šalių sūnus turi papildomų poreikių – lanko futbolo treniruotes, o nuo 2021 metų yra futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis vartininkas ir klubo rinktinės narys; yra orientuotas į profesionalaus sportininko karjerą ateityje. Dėl sūnaus lankomų futbolo treniruočių ir dalyvavimo varžybose reikia skirti ženklias lėšas, kurios susideda tiek iš apmokėjimo už treniruotes sporto klube, tiek ir už sporto stovyklas. Per paskutinius 36 mėnesius tokios išlaidos sudarė 5 526 Eur arba 154 Eur per mėnesį, iš kurių atsakovo dalis yra 77 Eur.
5. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu, kuris 2024 metais sudarė 708 Eur atskaičius mokesčius, iš šios sumos atėmus 96 Eur vaiko pinigus, mokėtina abiem tėvams suma sudaro 612 Eur, t. y. kiekvienam iš tėvų – po 306 Eur. Atsižvelgus į kiekvienam iš tėvų tenkančias išlaidas už sūnaus lankomas futbolo treniruotes ir varžybas, iš atsakovo turi būti priteistas 383 Eur (77+306) išlaikymo dydis.
6. Teigė, kad atsakovas teikė nepakankamą išlaikymą vaikui, todėl ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiavo vadovaudamasi aplinkybėmis: (1) 2021 m. darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 468 Eur; atėmus 70 Eur išmoką vaikui, jis iš tėvų turėjo gauti 398 Eur, todėl atsakovas per mėnesį turėjo mokėti 199 Eur, o per 3 mėnesius (2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) – 597 Eur; prie šios sumos pridedant papildomas išlaidas sportui po 77 Eur, kurios per 3 mėnesius sudarė 231 Eur. Tuo būdu per šį periodą atsakovas turėjo sumokėti 828 Eur (597+231); (2) 2022 m. darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 549 Eur; atėmus 73,50 Eur išmoką vaikui, jis iš tėvų turėjo gauti 476 Eur, todėl atsakovas per mėnesį turėjo mokėti 238 Eur, o per 12 mėnesių (2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) – 2 856 Eur, prie šios sumos pridedant papildomas išlaidas sportui po 77 Eur, kurios per 12 mėnesių sudarė 924 Eur. Tuo būdu per šį periodą atsakovas turėjo sumokėti 3 780 Eur (2 856+924); (3) 2023 m. darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 633 Eur; atėmus 85,75 Eur išmoką vaikui, jis iš tėvų turėjo gauti 548 Eur, todėl atsakovas per mėnesį turėjo mokėti 274 Eur, o per 12 mėnesių (2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) – 3 288 Eur, prie šios sumos pridedant papildomas išlaidas sportui po 77 Eur, kurios per 12 mėnesių sudarė 924 Eur. Tuo būdu per šį periodą atsakovas turėjo sumokėti 4 212 Eur (3 288+924); (4) 2024 m. darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 708 Eur; atėmus 96,25 Eur išmoką vaikui, jis iš tėvų turėjo gauti 612 Eur, todėl atsakovas turėjo mokėti 306 Eur, o per 9 mėnesius (2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.) – 2 754 Eur, prie šios sumos pridedant papildomas išlaidas sportui po 77 Eur, kurios per 9 mėnesius sudarė 693 Eur. Tuo būdu per šį periodą atsakovas turėjo sumokėti 3 447 Eur (2 754+693). Taigi, iš viso per paskutinius 36 mėnesius atsakovas turėjo sumokėti 12 267 Eur (828+3 780+4 212+3 447).
7. Nurodė, jog atsakovas išlaikymą vaikui mokėjo tokiomis dalimis: (1) nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. (dešimt mėnesių) iš viso 350 Eur, arba po 175 Eur sūnui S. ir dukrai N. (2022 m. liepos 1 d. dukra baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą, iki tol atsakovas lygiomis dalimis mokėjo tiek sūnui, tiek ir dukrai). Per tą terminą atsakovas sumokėjo 1 750 Eur išlaikymą sūnui, taip pat papildomai 70 Eur sūnaus futbolo bateliams ir pirštinėms, viso 1 820 Eur; (2) nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. (penkiolika mėnesių) mokėjo po 250 Eur, viso 3 750 Eur; (3) nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. jokio išlaikymo neteikė; (4) nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. jis sumokėjo 614 Eur. Taigi, per paskutinius 36 mėnesius atsakovas sumokėjo 6 184 Eur (1 820+3 750+614) išlaikymo.
8. Atsakovas E. S. priešieškiniu prašė: (1) ieškinio dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atmesti; (2) teismui nusprendus išspręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, nepilnamečio vaiko S. S. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, t. y. ieškove, vaiko tėvų bendru sutarimu; (3) nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų už reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendimą; (4) ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkinti iš dalies, nepilnamečio vaiko S. S. naudai priteisiant 350 Eur išlaikymą iki jo pilnametystės; (5) nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų už reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo išsprendimą; (6) priteisti iš ieškovės 3 884,75 Eur išlaikymo įsiskolinimą; (7) priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad neprieštarauja, jog šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, ginčo tarp šalių dėl to nėra, todėl nėra aiškus tokio reiškiamo reikalavimo pagrįstumas ir reikalingumas. Atsižvelgus į tai, ši ieškinio dalis turi būti atmesta, o, teismui nusprendus išspręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, nepilnamečio S. S. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina vaiko tėvų bendru sutarimu bei nepriteistos ieškovei bylinėjimosi išlaidų už šio reikalavimo išsprendimą teismo tvarka.
10. Pažymėjo, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra nepagrįsta, dirbtinai užaukštinta, neatitinkanti nei vaiko poreikių, nei atsakovo turtinių galimybių. Ieškovė mokėtino išlaikymo sumą neteisingai skaičiuoja, visas išlaidas, reikalingas sūnaus sportavimui, išskirdama iš bendro mokėtino išlaikymo. Išlaidos būreliams, treniruotėms įeina į paprastai nustatomo bendrojo išlaikymo apimtį, o papildomomis išlaidomis galima laikyti ne nuolatines (kasmėnesines) būrelio lankymo išlaidas, tačiau papildomas, iš anksto neaptartas išlaidas. Be to, papildomas poreikis, remiantis kasacinio teismo praktika, negali būti priteisiamas į priekį, kaip to reikalauja ieškovė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji dėl papildomų išlaidų skyrimo būtų kreipusi į atsakovą, kad atsakovas būtų atsisakęs tokias išlaidas apmokėti, kad šios išlaidos buvo objektyviai būtinos ir protingos; taip pat, ieškovei nepateikus duomenų, kad ji būtų pasinaudojusi kiekvienam vaikui priklausančiu „mokinio krepšeliu“ ir kokia dalimi, laikytina, kad ji šias išlaidas prisiėmė savo sąskaita, todėl išlaikymas mažintinas 25 Eur/mėn. suma.
11. Teigė, jog tiek bendraujant tarpusavyje, tiek mediacijos metu atsakovas ieškovei nurodė, kad sutinka mokėti 350 Eur mėnesinį išlaikymą, kuris yra visiškai pakankamas. Pažymėjo, jog ieškovei bylinėjimosi išlaidos už šio reikalavimo išsprendimą teismo tvarka nepriteistinos, nes atsakovas iki teismo ieškovei buvo pateikęs pasiūlymą dėl tokio dydžio išlaikymo mokėjimo, su kuriuo ieškovė nesutiko.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nesutiko, kad abiejų šalių turtinė padėti yra panaši, nes ieškovė valdo didelės vertės turtą, t. y. naujos statybos gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepagrįstai iš gaunamų pajamų atima 500 Eur kredito grąžinimo už namą įmokas, kadangi šiomis įmokomis ji didina būtent jai priklausančio turto, kuriuo naudosis ir po vaiko pilnametystės tik ji pati asmeniškai, vertę. Atsakovas jokio nuosavo turto neturi, jam tik priklauso automobilis AUDI A6, kurio vertė apie 700 Eur; atsakovo pajamas sudaro apie 1 200 Eur atlyginimas ir apie 1 800 Eur dienpinigiai. Tačiau, būnant užsienyje, nuolat yra patiriamos ir papildomos išlaidos, susijusios su transporto, kelionės, nakvynės ir kt. apmokėjimu, todėl šių išmokų prilyginti darbo užmokesčiui tiesiogiai negalima. Atsižvelgiant į tai, jog bankai, vertindami kliento pajamas, dienpinigius įvertina 50 procentų, atsakovo darbinės pajamos per mėnesį sudaro apie 2 100 Eur.
13. Pažymėjo, jog atsakovas nors ir dirba (duomenys neskelbtini) (darbo grafiką sudaro 6 savaitės (duomenys neskelbtini) ir 3 savaitės poilsis), tačiau dažnai grįžta į Lietuvą, kurioje nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas yra priverstas patirti ir būsto išlaikymo išlaidas, kas sudaro nemažą atsakovo pajamų dalį. Tvirtino, jog atsakovo išlaidas per mėnesį sudaro 3 269,50 Eur. Atsakovas taip pat turi didelių kreditorinių įsipareigojimų. Tvirtino, jog ieškovė turėtų didesne dalimi (ne mažiau 60/40) prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
14. Teigė, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei visą išlaikymą už tą laikotarpį, kuriuo nepilnametis sūnus gyveno su ieškove, tačiau pati ieškovė nėra sumokėjusi išlaikymo atsakovui už tą laikotarpį, kai sūnus gyveno su juo. Atsakovas nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimu. Tvirtino, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi tvarka (išlaidų pasiskirstymas), kad ieškovė apmoka sūnaus sporto išlaidas, o atsakovas – dukters U. sporto, korepetitorių, o vėliau dukters N. šokių išlaidas. Taigi, atsakovas, be ieškovės prisidėjimo, apmokėjo visas N., kuri mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) specialybės, mokslo, konkursų, peržiūrų, stovyklų, aprangos išlaidas. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą ir už sūnaus sporto išlaidas nėra sąžiningas.
15. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas mokėti po 250 Eur išlaikymą sūnui, atskirai apmokant kai kurias nenumatytas išlaidas. Ieškovė 2021-2023 m. laikotarpiu laikėsi šio susitarimo, gaudama nustatytą sumą (išskyrus 2022 m. I pusmetį, kada ieškovas, turėdamas galimybę, geranoriškai pervedinėjo daugiau, po 350 Eur) ir niekada nereikalavo jos padidinti.
16. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje išlaikymo įsiskolinimą skaičiuodama išimtinai minimalios mėnesinės algos kriterijumi, niekaip neįrodinėjo realių savo išlaidų vaiko išlaikymui nurodytu laikotarpiu ir nepagrindė (išskyrus išlaidas sportui), kodėl prašo didesnio išlaikymo.
17. Teigė, jog nėra teisinga ir teisėta visas atsakovės nurodytas sūnaus futbolo išlaidas vertinti kaip papildomą išlaikymą, atskirai pridedamą prie bendrai mokėtino išlaikymo. Atsakovas geranoriškai sutiko, kad šiuo laikotarpiu į reikalingo sūnui išlaikymo sumą papildomai būtų įtraukiamos treniruočių stovyklų, turnyrų išlaidos. Tačiau, atsakovo skaičiavimu, šios išlaidos galėtų sudaryti daugiausia 10 467 Eur (597+2 856+3 288+2 754+972), o ne 12 267 Eur, kaip buvo nurodyta ieškovės.
18. Tvirtino, jog nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 liepos mėn. sūnus S. S. gyveno su atsakovu, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė neturi jokios teisės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už šį laikotarpį. Nurodytu 9 mėnesių laikotarpiu atsakovas pilnai rūpinosi sūnumi, tačiau ieškovė jam nemokėjo jokio išlaikymo, todėl yra susidaręs 2 690 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė taip pat turi grąžinti ir minėtu laikotarpiu mokėtus vaiko pinigus, kurių suma už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. (t. y. 9 mėn.), yra 1 037,75 Eur (2*85,75+9*96,25).
19. Pažymėjo, jog ieškovė netiksliai nurodė atsakovo sumokėtas sumas sūnaus išlaikymui. Nurodytu laikotarpiu atsakovas ieškovei pervedė 7 934 Eur (7 070+864). Ieškovė nepagrįstai dalį išlaidų atmeta, jas priskirdama dukters N. išlaikymui. Pabrėžė, kad dėl dukters N. gyvenamosios vietos ar išlaikymo niekada nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, atsakovui nebuvo pareikštas joks reikalavimas dėl jai teiktino išlaikymo (ne)teikimo. Su dukra N., kaip pilnamete, atsakovas buvo sudaręs atskirą susitarimą dėl išlaikymo teikimo ir jį teikė jai asmeniškai.
20. Nurodė, kad atsakovo permoka ieškovei 157 Eur (10 467–7 934–2 690 =-157); ieškovės skola atsakovui 3 727,75 Eur (2 690+1 037,75=3 727,75); tokiu būdu jokio atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nėra, priešingai, ieškovė turi sumokėti atsakovui išlaikymo įsiskolinimo 3 884,75 Eur (3 727,75+157).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečio vaiko S. S. gyvenamąją vietą su vaiko motina J. Š. pagal jos gyvenamąją vietą; priteisė iš atsakovo E. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. S. po 354 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir po 388 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo E. S. nepilnamečiui vaikui S. S. 2 339 Eur išlaikymo įsiskolinimą; paskyrė ieškovę J. Š. nepilnamečio vaiko S. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo E. S. ieškovei J. Š. 110 Eur žyminį mokestį ir 1 700 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei į valstybės biudžetą 179,53 Eur žyminį mokestį.
22. Teismas, nustatęs, kad S. S. gyvena su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame kotedže, kur vaikui skirtas atskiras kambarys, sudarytos geros gyvenimo sąlygos; jog atsakovas yra (duomenys neskelbtini), beveik visą laiką būna užsienyje, o į Lietuvą grįžta kartą į kelis mėnesius kelioms dienoms, nekilnojamo turto atsakovas neturi, o, atvykęs į Lietuvą, gyvendavo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau pastaruoju metu jis ten negyvena, o butas yra išnuomotas šalių dukrai; tarp šalių nesant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, nepilnamečio vaiko S. S. gyvenamąją vietą nustatė su motina J. Š..
23. Teismas nustatė, kad ieškinio pateikimo metu ieškovės pajamas sudarė 96 Eur vaiko pinigai ir apie 3 000 Eur atlyginimas, iš kurių apie 500 Eur ieškovė moka kredito grąžinimui už įsigytą namą. Šalių nepilnametis vaikas lanko futbolo treniruotes ir yra orientuotas į profesionalaus sportininko karjerą ateityje, todėl tam reikia skirti didesnes lėšas, o jos susideda tiek iš apmokėjimo už treniruotes sporto klube, tiek ir už sporto stovyklas. Ieškovė verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, taip pat dirba (duomenys neskelbtini); ieškovė gaudavo atlyginimą iš (duomenys neskelbtini) bei ir iš (duomenys neskelbtini); ieškovė nuo 2023 m. kovo 10 d. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ individualios įmonės savininkė arba tikrosios ūkinės bendrijos tikroji narė, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna vidutiniškai 2 550 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Atsakovas nurodė gaunantis apie 1 200 Eur/mėn. ir papildomai komandiruotpinigius. Pagal Sodros duomenis atsakovas kas mėnesį vidutiniškai gauna 3 200 Eur darbo užmokestį.
24. Teismas, vadovaudamasis minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris 2024 m. buvo 708,42 Eur, o nuo 2025 m. – 777 Eur, atskaičius mokesčius, kriterijumi, taip pat tuo, jog 2024 m. vaiko išmokos dydis buvo 96,25 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122, 50 Eur, todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, yra apie 388 Eur; atsižvelgęs į tai, jog atsakovas sutiko vaikui teikti 350 Eur išlaikymą, taip pat atsižvelgęs į dažnas papildomas išlaidas sportui, teismas nemažino priteistino išlaikymo dydžio „vaiko pinigais“ ir ieškinio reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkino, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. priteisdamas po 354 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės – po 388 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
25. Teismas, esant tarp šalių ginčui dėl aplinkybės, jog nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 liepos mėn. šalių sūnus gyveno su atsakovu, sprendė, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų (banko išrašų), kuriais ji įrodinėjo šiuo laikotarpiu turėtas vaiko išlaikymo išlaidas, negalima spręsti, kad išrašuose nurodytos išlaidos prekybos centruose, maitinimo įstaigose buvo patirtos išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, laikotarpis nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. liepos mėn. neįskaičiuotinas.
26. Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumo, vertino, jog 77 Eur papildomų išlaidų sumą kas mėnesį bylos medžiaga objektyviai nėra įrodyta (nėra konkrečių sąskaitų, sutarčių, išlaidų ir pirkimų kvitų). Tačiau, atsižvelgęs į tai, jog aplinkybė, kad vaikas sportuoja, byloje yra nustatyta, teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendė, jog nurodytos papildomos išlaidos sportui sumažintinos iki 60 Eur per mėnesį.
27. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, nurodytą laikotarpį, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą (nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn., viso 36 mėn.) sutrumpinant, atimant vaiko gyvenimo pas tėvą laikotarpį (nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. liepos mėn., viso 9 mėn.). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog laikotarpis, už kurį priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, sudaro 27 mėn.
28. Apskaičiuodamas priteistiną išlaikymo įsiskolinimo sumą, teismas atsižvelgė į aplinkybes: (1) 2021 m. darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 468 Eur; atėmus 70 Eur išmoką vaikui, jis iš tėvų turėjo gauti 398 Eur, todėl atsakovas per mėnesį turėjo mokėti 199 Eur, o per 3 mėnesius (2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) – 597 Eur sumą, prie kurios pridėtinos papildomos išlaidos sportui po 60 Eur, kurios per 3 mėnesius sudarė 180 Eur. Tuo būdu per šį periodą atsakovas turėjo sumokėti 777 Eur; (2) 2022 m. darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 549 Eur; atėmus 73,50 Eur išmoką vaikui, jis iš tėvų turėjo gauti 476 Eur, todėl atsakovas per mėnesį turėjo mokėti 238 Eur, o per 12 mėnesių (2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) – 2 856 Eur sumą, prie kurios pridėtinos papildomos išlaidos sportui po 60 Eur, kurios per 12 mėnesių sudarė 720 Eur. Tuo būdu per šį periodą atsakovas turėjo sumokėti 3 576 Eur; (3) 2023 m. darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 633 Eur; atėmus 85,75 Eur išmoką vaikui, jis iš tėvų turėjo gauti 548 Eur, todėl atsakovas per mėnesį turėjo mokėti 274 Eur, o per 10 mėnesių (2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.) – 2 740 Eur sumą, prie kurios pridėtinos papildomos išlaidos sportui po 60 Eur, kurios per 10 mėnesių sudarė 600 Eur. Tuo būdu per šį periodą atsakovas turėjo sumokėti 3 340 Eur; (4) 2024 m. darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 708 Eur; atėmus 96,25 Eur išmoką vaikui, jis iš tėvų turėjo gauti 612 Eur, todėl atsakovas turėjo mokėti 306 Eur, o per 2 mėnesius (2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.) – 712 Eur sumą, prie kurios pridėtinos papildomos išlaidos sportui po 60 Eur, kurios per 2 mėnesius sudarė 120 Eur. Tuo būdu per šį periodą atsakovas turėjo sumokėti 830 Eur. Viso suma, kurią atsakovas turėjo sumokėti sudaro 8 523 Eur (777 Eur+3 576 Eur+3 340 Eur+830 Eur). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas per nurodytą 36 mėnesių laikotarpį nepilnamečio sūnaus išlaikymui sumokėjo 6 184 Eur, teismas sprendė, jog iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 2 339 Eur (8 523 Eur–6 184 Eur).
29. Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės ieškinys iš esmės (neatsižvelgiant į priteistino išlaikymo ir įsiskolinimo dydžius) patenkintas visiškai, sprendė, jog iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą ir 110 Eur žyminis mokestis.
30. Atsižvelgęs į tai, jog reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinti, teismas sprendė, jog iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 179,53 Eur žyminis mokestis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
31. Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1671-566/2025 dalį: (1) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui vaikui S. S. 491 Eur išlaikymo įsiskolinimą; (2) dėl priešieškinio tenkinimo ir priteisti atsakovui iš ieškovės 3 230 Eur skolą už nepilnamečio vaiko išlaikymą; (3) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovui 921,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; (4) priteisti atsakovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Nurodo, jog teismas, apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimo sumą, padarė skaičiavimo klaidą, nustatydamas, kad jei vieno mėnesio išlaikymas yra 306 Eur, tai dviejų mėnesių suma bus 712 Eur. Apelianto teigimu, teisinga dviejų mėnesių išlaikymo suma (neskaitant išlaidų sportui) yra 612 Eur (306*2=612), o, pridėjus išlaidas sportui – 732 Eur (612+120). Tokiu būdu, šioje dalyje išlaikymo suma skaičiuotina taip: nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. 732 Eur arba 366 Eur/mėn. (732/2); klaida atsakovo nenaudai sudaro 98 Eur (830-732). Taigi, bendra teismo apskaičiuota atsakovo mokėtino išlaikymo suma už 27 mėn. periodą sudaro 8 523 Eur (777+3 576+3 340+830).
33. Apeliantas nesutinka, kad jo ieškovei sumokėta išlaikymo suma nurodytu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu sudaro 6 184 Eur. Teismas dėl šios sumos dydžio visiškai nepasisakė, tiesiog vadovaudamasis ieškovės nurodytu dydžiu ir nevertindamas jo teisingumo. Pažymi, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas ieškovei pervedė iš viso 7 934 Eur. Ieškovė nepagrįstai dalį išlaidų atmetė, savo nuožiūra jas priskirdama pilnametės dukters N. išlaikymui. Pabrėžia, kad dėl dukters N. gyvenamosios vietos ar išlaikymo niekada nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, atsakovui nebuvo pareikštas joks reikalavimas dėl jai teiktino išlaikymo (ne)teikimo. Su dukra N., kaip pilnamete, atsakovas buvo sudaręs atskirą susitarimą dėl išlaikymo teikimo ir jį teikė jai asmeniškai. Teismas dėl šių priešieškinio argumentų visiškai nepasisakė.
34. Apelianto tvirtinimu, jei būtų atsižvelgta į jo nurodytas ir pagrįstas įrodymais ieškovei pervestas sumas, ieškovei priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti sumažinta 1 750 Eur (pervesto išlaikymo skirtumas) bei 98 Eur (teismo techninė klaida), todėl priteista iš atsakovo suma turi sudaryti tik 491 Eur (2 339-1 750-98).
35. Atkreipia dėmesį, kad nors teismo sprendime nurodoma, jog priešieškinis tenkinamas iš dalies, tačiau nei sprendimo motyvacinėje, nei rezoliucinėje dalyse nėra nurodoma, kaip ir kokia dalimi jis yra realiai tenkinamas. Nors teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. priteisimo, tačiau apeliantui nėra suprantama, kodėl tada priešieškinis nėra tenkinamas materialiojoje dalyje, t. y. priteisiant atsakovui išlaikymą iš ieškovės už minėtus 9 mėnesius. Pažymi, kad nors ieškovė teigė, jog ji nurodytu laikotarpiu neva irgi prisidėjo prie vaiko išlaikymo, tačiau ji šių savo teiginių įrodymais nepagrindė. Ieškovės pateiktos sąskaitos, kvitai ir kt. nepatvirtina aplinkybės, kad šios išlaidos patirtos vaiko, o ne jos pačios naudai, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Iš byloje esančių įrodymų matyti tik, kad ieškovė pervesdavo sūnui į sąskaitą smulkius kišenpinigius, tačiau jais atsakovas nedisponavo, o tokie mokėjimai, remiantis kasacinio teismo praktika, į išlaikymą neįtraukiami.
36. Pažymi, jog, kadangi apeliantas neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria apskaičiuojamas išlaikymo, reikalingo nepilnamečiui vaikui, dydis ir sutinka su teismo atliktu skaičiavimu, todėl ieškovės išlaikymo įsiskolinimas už 9 mėn. laikotarpį, kuriuo šalių nepilnametis vaikas gyveno su atsakovu, sudaro 3 230 Eur (668+2 562).
Šalies argumentai
37. Apelianto tvirtinimu, nurodytu 9 mėn. laikotarpiu jis vienas ir pilnai išlaikė nepilnametį vaiką, t. y. suteikė visą jam priklausantį išlaikymą, todėl faktiškai turėjo būti priteistas ne išlaikymo įsiskolinimas vaiko naudai, bet suteikto už kitą iš tėvų išlaikymo skola atsakovui. Pažymi, jog nors atsakovo priešieškinyje reikalavimas formuluojamas jo negrindžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.50 straipsniu, tačiau: (1) teismas šeimos santykių bylose privalo būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą; (2) priešieškinyje atsakovas aiškiai ir suprantamai nurodo faktines aplinkybes, t. y. kad jis vienas ir pilnai (visiškai) teikė nepilnamečiui vaikui išlaikymą, kai vaikas gyveno su juo; atsakovas prašo iš ieškovės priteisti konkrečią išlaikymo įsiskolinimo sumą jam, o ne nepilnamečiui vaikui; (3) kasacinio teismo pripažinta, kad ieškovo reikalavimo teisinis kvalifikavimas (būtent dėl piniginio reikalavimo, susijusio su išlaikymo sumokėjimu) ir šio reikalavimo formulavimas gali būti ištaisyti netgi kasacinėje instancijoje.
Žemesnės instancijos teismas
38. Apelianto vertinimu, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo visiškai neatitinka įstatymuose ir teismų praktikoje suformuluoto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo principo. Teismas sprendė, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, todėl turėjo konkretizuoti šias dalis ir pagal tų dalių proporcingumą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Teismo motyvas, kad nereikia atsižvelgti į priteistino išlaikymo ir įsiskolinimo dydžius, yra nesuprantamas, kadangi pagal šiuos dydžius (proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai) būtent ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
39. Apelianto manymu, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė nepagrįstai, nes: (1) atsižvelgus į tai, jog tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, taigi ieškovė šį reikalavimą pareiškė nepagrįstai; nors ieškovė, grįsdama šį reikalavimą, teigė, kad neva mediacijos procese atsakovas nesutiko susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau buvo priešingai, o savo šio reikalavimo ieškovė nepagrindė, todėl, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme šis reikalavimas laikytinas kaip laimėtas atsakovo, o ne ieškovės; (2) su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo atsakovas didžiąja dalimi taip pat sutiko, o teismas, ieškovės reikalavimą tenkinęs, išlaikymą vaikui priteisė tik nežymiai didesnį, todėl teismas turėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, leidžiančias teismui nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių; (3) teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą tik už 27 mėn. iš reikalautų 36 mėn., be to, sumažino priteisiamo už likusius mėnesius išlaikymo įsiskolinimo sumas, t. y. tenkino tik 36,84 % šio ieškovės reikalavimo; (4) skundžiamu teismo sprendimu buvo patenkinta tik 1,3684/3 dalis ieškovės reikalavimų, kas sudaro 45,61 %. Atitinkamai atmestų reikalavimų dalis sudaro 54,39 %, todėl ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista tik 825,54 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 1 427,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tarpusavyje užskaičius šias sumas, atsakovui turėjo būti priteista 602,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
40. Pažymi, kad, tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista tik 695,40 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 1 616,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tarpusavyje užskaičius šias sumas, atsakovui turėjo būti priteista 921,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai turėtų būti perskaičiuojamos ir teismo sprendime apskaičiuotos sumos, mokėtinos į valstybės biudžetą.
Atsiliepimas
41. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1671-566/2025 palikti nepakeistą.
42. Nurodo, kad atsakovas mokėjo išlaikymą po 350 Eur iki 2022 m. liepos mėn., t. y. iki tada, kol dukra N. mokėsi gimnazijoje, todėl tas išlaikymas buvo skirtas dviem vaikams – sūnui ir dukrai po 175 Eur. Kai dukra N. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ir gauti pajamas, atsakovas nustojo mokėti išlaikymą dukrai ir padidino išlaikymą sūnui iki 250 Eur. Atkreipia dėmesį, kad jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl apeliantas sumažino išlaikymą nuo 350 Eur iki 250 Eur kaip tik tada, kai dukra baigė gimnaziją, jis nepateikė.
43. Pažymi, kad atsakovo pateikti banko išrašai patvirtina tik, kad buvo mokama išimtinai tik už dukros N. išlaidas (duomenys neskelbtini) ir mokymui, taip pat pramogoms bei prisidėjo prie automobilio KIA įsigijimo bei mokėjo už vairavimo kursus, tačiau šios išlaidos nėra būtinos ir jos buvo mokamos kaip papildomos išlaidos, jos negali būti laikomos būtinomis vaiko išlaidomis, kurias atsakovas turėjo mokėti (ir mokėjo) ieškovei iki dukra baigė gimnaziją, nes dukros gyvenamoji vieta visą laiką buvo su ieškove.
Šalies argumentai
44. Ieškovė nesutinka su apelianto pozicija, kad teismo nustatytu 9 mėnesių terminu, kai sūnus gyveno tėvo nuomojamame bute, išlaikymas turėtų būti priteistas iš ieškovės. Nurodo, kad 2024 m. spalio 15 d. Nr. 1VAIK-485 Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuoti vaiko parodymai, kad atsakovas į Lietuvą grįžta per šventes, kas 2, 3, 4 mėnesius ir tada sūnus persikelia gyventi pas sesę N.; kad atsakovas nurodomu laikotarpiu neskyrė jokio išlaikymo sūnui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad per minimą 9 mėnesių terminą buvo atvykęs į Lietuvą tris kartus – per Kalėdų/Naujų metų šventes, per Šv. Velykas ir vasaros metu. Be to, atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad teikė išlaikymą sūnui, t. y. kad pirko sūnui būtinus daiktus (drabužius, maistą, mokymosi priemones, apmokėjo kitas išlaidas) grynais pinigais, taip pat pinigų niekada nepervedė ir į sūnaus sąskaitą. Net ir buto nuomą, kur gyvendavo sūnus, bei mokesčius už juos, mokėdavo ne tik sūnus, bet ir kartu gyvenusi dukra, kuri apmokėdavo ½ dalį tokių mokėjimų. O ieškovė yra pateikusi įrodymus (bankinius išrašus), kad skirdavo išlaikymą sūnui, pervesdama pinigus į jo sąskaitą; taip pat pateikė įrodymus, kad ieškovė apmokėdavo sūnaus futbolo treniruotes, sporto stovyklas, taip pat pirkdavo įrangą sportui.
45. Pažymi, jog nors nėra identifikuota kuriam asmeniui išlaidos konkrečiai buvo skirtos, tačiau iš pavedimų matyti, kad pirkta buvo kavinėse/parduotuvėse, kurios daugiausia skirtos jaunimui ir sportininkams (CanCan, Mcdonalds, Candypop, KFC), apmokėtos prenumeratos (Spotify, Playstaytion), pirktos prekės sporto reikmenų parduotuvėse (Sportdirect, Eglove, Nike), taip pat buvo įsigytas telefonas ir apmokamas telefono/interneto paslaugų planas. Pažymi, kad sūnus 2024 m. spalio 15 d. Nr. 1VAIK-485 Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodė, kad ieškovė jam viską perka bei kad su ja išeina pavalgyti.
46. Ieškovės vertinimu, atmestini ir atsakovo argumentai dėl vaiko pinigų priteisimo, kadangi atsakovas dėl to niekada nesikreipė į savivaldos institucijas ir jų pareikalavo iš ieškovės tik tada, kai ji kreipėsi išlaikymo įsiskolinimo iš jo priteisimo.
47. Nurodo, kad mediacijos metu atsakovas nesutiko su jokiais ieškovės reikalavimais, taip pat ir dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovės manymu, buvo patenkintas ne tik reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau ir dėl išlaikymo bei įsiskolinimo už jį, todėl teismas pagrįstai priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
49. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies, kuria išspręsti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
50. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nepilnamečio vaiko S. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui 383 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis ir 6 083 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Savo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo grindė tuo, jog laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. atsakovas nepilnamečiui vaikui teikė nepakankamą išlaikymą. Vadovaudamasi minimalios mėnesinės algos kriterijumi, atėmusi vaikui skiriamą išmoką ir pridėjusi 77 Eur papildomas išlaidas sportui, ieškovė teigė, jog per 36 mėnesius atsakovas turėjo sumokėti 12 267 Eur, tačiau sumokėjo tik 6 184 Eur, todėl susidarė 6 083 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
51. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmesti arba nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove šalių bendru sutarimu; nepilnamečiui vaikui priteisti 350 Eur išlaikymą iki jo pilnametystės; priteisti iš ieškovės 3 884,75 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų už reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo išsprendimą. Atsakovas savo nesutikimą su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžiu grindė tuo, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi tvarka (išlaidų pasiskirstymas), kad ieškovė apmoka sūnaus sporto išlaidas, o atsakovas – dukters U. išlaidas, be to, ieškovė nepagrįstai sūnaus futbolo išlaidas vertina kaip papildomą išlaikymą. Teigė, jog sūnus nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 liepos mėn. gyveno su atsakovu, kuris pilnai sūnų išlaikė, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas atsakovui; be to ieškovė atsakovui turėtų grąžinti ir minėtu laikotarpiu mokėtą išmoką vaikui. Tvirtino, jog atsakovas sūnaus išlaikymui pervedė 7 934 Eur; ieškovė nepagrįstai dalį išlaidų atmeta, jas priskirdama dukters N. išlaikymui.
Žemesnės instancijos teismas
52. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog laikotarpiu, kai sūnus gyveno pas atsakovą, ji teikė išlaikymą sūnui, todėl, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, laikotarpio nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. liepos mėn. neįskaičiavo. Įvertinęs, jog 77 Eur papildomų išlaidų suma nėra įrodyta, teismas sprendė, kad šios išlaidos sportui mažintinos 60 Eur per mėnesį. Teismas, vadovaudamasis minimalios mėnesinės algos kriterijumi, atėmęs išmoką vaikui ir pridėjęs 60 Eur papildomas išlaidas sportui, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas per nurodytą 36 mėnesių laikotarpį nepilnamečio sūnaus išlaikymui sumokėjo 6 184 Eur, sprendė, jog iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 2 339 Eur.
53. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grindė tuo, jog: (1) teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpio nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. išlaikymo įsiskolinimo sumą; (2) teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybių bei atsakovo argumentų dėl jo teikto išlaikymo dydžio pagrįstumo; (3) teismas nesprendė dėl atsakovo reikalavimo priteisti jam iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimą kai sūnus gyveno pas jį laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 liepos mėn.; (4) nors teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, tačiau, pažeisdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo principą, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį ir motyvus, turi pagrindo sutikti su nurodytais apelianto argumentais ir toliau pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (ne)pagrįstumo.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo bei (ne)pagrįstumo
55. Byloje kilo ginčas dėl laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. susidariusio išlaikymo įsiskolinimo ir jo dydžio. Ieškovė teigė, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas teikė nepakankamą išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui. Atsakovas nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, argumentuodamas tuo, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovė apmoka sūnaus sporto išlaidas, o atsakovas – dukros išlaidas, todėl minėtu laikotarpiu atsakovo mokėtas išlaikymas buvo skirtas tik sūnui, o ieškovė nepagrįstai dalį išlaidų atmetė, savo nuožiūra jas priskirdama pilnametės dukters N. išlaikymui. Šiuos argumentus atsakovas grindė savo AB SEB banko, Luminor Bank AS sąskaitų išrašais, dukros N. AB SEB sąskaitos banko išrašu. Taigi byloje kilo ginčas dėl sumos, kurią atsakovas buvo sumokėjęs ieškovei sūnaus išlaikymui laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. dydžio.
56. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įsiskolinimo minėtu laikotarpiu dydžio, nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, iš esmės sutikęs su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog minėtu ginčo laikotarpiu atsakovo mokėtas išlaikymas buvo skirtas ir sūnui, ir dukrai, todėl sprendęs, jog atsakovo sumokėta sūnaus išlaikymui suma yra ieškovės nurodyta 6 184 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų, iš kurių matyti ginčo laikotarpiu pervedamos pinigų sumos šalių dukrai N., ir jų reikšmės, sprendžiant klausimą dėl laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. atsakovo šalių sūnui teikto išlaikymo ir jo dydžio. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl atmetami, kaip nepagrįsti, atsakovo argumentai dėl ginčo laikotarpiu buvusio šalių susitarimo dėl išlaikymo teikimo sūnui ir dukrai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės reikšmingos, nustatant, kokio dydžio išlaikymo sumą atsakovas sumokėjo sūnui laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn., iš ko būtų galima spręsti, koks minėtu laikotarpiu yra susidaręs atsakovo išlaikymo įsiskolinimas.
57. Atsakovas priešieškiniu, be kita ko, prašė priteisti jam iš ieškovės 3 884,75 Eur išlaikymo įsiskolinimą, argumentuodamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 liepos mėn. sūnus gyveno su atsakovu, kuris minėtu laikotarpiu sūnų pilnai išlaikė, todėl jam yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas; be to, ieškovė turėtų atsakovui grąžinti ir minėtu laikotarpiu mokėtą išmoką vaikui. Byloje ginčo dėl to, jog minėtu laikotarpiu sūnus gyveno su atsakovu, iš esmės nėra. Tačiau ieškovė savo nesutikimą su išlaikymo įsiskolinimu grindė tuo, jog ji nurodytu laikotarpiu sūnų išlaikė, pervesdama pinigus į sūnaus sąskaitą, apmokėdama sūnaus futbolo treniruotes, sporto stovyklas ir t. t. Savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti teikė banko sąskaitos išrašus. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovės pateikti banko išrašai nepagrindžia, jog ji laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. liepos mėn. teikė išlaikymą sūnui, spręsdamas dėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo, šio laikotarpio neįskaičiavo.
58. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. liepos mėn., kai šalių sūnus gyveno su atsakovu, ieškovė išlaikymo jam neteikė, tačiau, nors šio laikotarpio neįskaičiavo į laikotarpį, už kurį skaičiavo atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, tačiau visiškai nepasisakė ir nesprendė atsakovo priešieškiniu reikšto priešpriešinio reikalavimo jam iš ieškovės priteisti 3 884,75 Eur išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį, kai šalių sūnus gyveno su atsakovu.
59. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų dėl prašomo iš ieškovės jam priteisti išlaikymo įsiskolinimo, jo apskaičiavimo (ne)pagrįstumo, dydžio, prašymo atsakovui grąžinti ieškovės minėtu laikotarpiu gautą išmoką vaikui. Pažymėtina ir tai, jog nors ieškovė teikė banko išrašus, iš kurių matyti, jog minėtu laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. liepos mėn. ji pervedinėjo sūnui nedideles pinigų sumas, tačiau teismas šių įrodymų taip pat nevertino, spręsdamas dėl nurodytu laikotarpiu susidariusio ieškovės įsiskolinimo sūnaus išlaikymui dydžio. Nors ieškovė savo argumentus apie atsakovo neteiktą išlaikymą sūnui laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. liepos mėn. grindė išvadą teikiančios institucijos byloje pateiktame 2024 m. spalio 15 d. Nr. 1ŠTA-634 Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuotais vaiko parodymais, tačiau teismas šių įrodymų taip pat neanalizavo ir nevertino su visuma kitų byloje esančių įrodymų, turinčių reikšmės, sprendžiant dėl atsakovo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (ne)pagrįstumo.
60. Sutiktina ir su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistiną iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo sumą, neteisingai apskaičiavo laikotarpio nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. išlaikymo įsiskolinimo sumą. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. 830 Eur sumą, nurodė, kad 2024 m. darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 708 Eur; atėmus 96,25 Eur išmoką vaikui, jis iš tėvų turėjo gauti 612 Eur, todėl atsakovas turėjo mokėti 306 Eur, o per 2 mėnesius (2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.) – 712 Eur sumą, prie kurios pridėtinos papildomos išlaidos sportui po 60 Eur, kurios per 2 mėnesius sudarė 120 Eur. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, remiantis pirmosios instancijos teismo skaičiavimais, jei atsakovas turėjo per vieną mėnesį mokėti 306, tai per du mėnesius – ne 712 Eur, kaip nurodo teismas, o 612 Eur.
61. Taip pat pagrįstais laikytini ir apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestiems ir patenkintiems šalių reikalavimams. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies, tačiau ieškovei priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepaskirstydamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio ir priešieškinio reikalavimams.
62. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalyje, 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems.
63. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
64. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino visų reikalavimui dėl išlaikymo įsiskolinimo išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo ginčo laikotarpiu mokėtu išlaikymo sūnui dydžiu; pirmosios instancijos teismo neišspręstas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; dėl minėtų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes, įrodymus ir šalių nurodytus argumentus, liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
65. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, nulemtą pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, tai, kad byloje būtina nustatyti daug faktinių aplinkybių ir jas teisiškai įvertinti sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo šioje dalyje byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė.
66. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiama sprendimo dalis dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo naikinama ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
67. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl dėl šios priežasties nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų atsakovo apeliaciniame skunde ir ieškovės atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kurie aktualūs ir vertintini teismui iš naujo nagrinėjant šiuos klausimus ir pasisakant dėl ginčo esmės.
68. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, jame dėstomų argumentų ir motyvų, nustatyta, kad teismas priteisė iš atsakovo E. S. nepilnamečio vaiko išlaikymui už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. po 354 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės – po 388 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau rezoliucinės dalies 3 pastraipoje nurodė, jog periodinis išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui iš atsakovo priteisiamas po 354,00 Eur nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir po 388 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, kas teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina rašymo apsirikimu (CPK 276 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, patikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 3 pastraipa, nurodant, kad iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiui vaikui S. S. po 354,00 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir po 388 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis – nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
69. Bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ir valstybei priteistinų, paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimo dalį dėl ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir civilinės bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies 3 pastraipą, ją išdėstant taip:
„Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 354,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir po 388 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.“