- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- e1-3155-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45096-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- L. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Marijaus Normanto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. G., 2020 m. lapkričio 12 d., apie 20:20 val., Vilniuje, Antakalnio gatvėje, ties pastatu Nr. 118, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d. jis su dviem draugais važiavo iš (duomenys neskelbtini). Ten jie vartojo alkoholį, jis gėrė alų „Blindos“, 1 litro talpos, 6 laipsnių stiprumo, plastikiniame butelyje. Jis išgėrė apie šešis butelius. Apie 19 val. jie išvažiavo atgal į Vilnių. Jis sėdo vairuoti automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, nes tai buvo jo automobilis. Jis negali pasakyti, kodėl vartojo alkoholį. Buvo po darbo, norėjo išgerti alaus. Apie 20 val. jį sustabdė pareigūnai Antakalnio gatvėje, Vilniuje, kur jo paprašė pasitikrinti blaivumą. Jis pirmu pūtimu įpūtė 2.00 promiles, o antru pūtimu – 2.13 promilių. Jis labai gailisi dėl savo poelgio. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 47-48).
Liudytojas A. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 3-osios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2020 m. lapkričio 12 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu I. V. priskirtu tarnybiniu automobiliu, kurio šaukinys V9032. 2020 m. lapkričio 12 d., apie 20:20 val., iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, link Antakalnio žiedo, Antakalnio gatve, pavojingai manevruodamas važiuoja automobilis „Audi“, raudonos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį pastebėjo Antakalnio gatvėje, ties pastatu Nr. 118 ir, įjungus tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, automobilis buvo sustabdytas. Priėjęs prie automobilio vairuotojo durelių pusės, pamatė, kad automobilyje yra trys vaikinai. Paprašė automobilio vairuotojo pateikti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą. Vaikinas pateikė vairuotojo pažymėjimą, iš kuriuo buvo nustatyta, kad automobilį vairavo L. G.. Bendraujant su L. G., matėsi, kad pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Pasiteiravo L. G., ar vartojo alkoholinius gėrimus. Jis į pateiktą klausimą atsakė, kad vartojo maždaug prieš 30 minučių, o ,būtent, išgėrė alaus. Nusprendė asmenį patikrinti alkotesterio matuokliu ir pirmu pūtimu, apie 20.28 val., jam buvo nustatytas 2,00 promilės girtumas, antru pūtimu, apie 20.46 val., buvo nustatytas 2,13 promilės girtumas. L. G. su alkotesterio parodymais sutiko ir neneigė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus. L. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į operatyvaus valdymo skyrių tolimesniems tyrimo veiksmams. Jo vairuojamas automobilis, „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius. Įvykio meta buvo naudojama kūno kamera BODY 9021 ir BODY 9022 (b. l. 32-33).
2020 m. lapkričio 12 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 12 d., 20.20 val., L. G. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) gali. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0270, pirmojo tikrinimo metu 20.28 val. buvo nustatytas 2.00 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 20.46 val. buvo nustatytas 2,13 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais L. G. sutiko pasirašytinai (b. l. 9). Byloje esančiuose alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0270 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai (b. l. 10-11). Iš 2020 m. rugsėjo 30 d. patikros sertifikato Nr. 1360411 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB-0270 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2021 m. kovo 30 d. (b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. G. (b. 1. 14).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis, automobilio „Audi A4“, 1996 m. gamybos, vertė Lietuvoje 2020 m. lapkričio mėnesį buvo 980 Eur su PVM (b. l. 13).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad L. G., 2020 m. lapkričio 12 d., apie 20:20 val., Vilniuje, Antakalnio gatvėje, ties pastatu Nr. 118, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,00 prom. girtumas.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino L. G. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad nurodytu laiku ir vietoje vairavo minėtą automobilį, kai prieš tai tą pačią dieną buvo vartojęs alkoholį. Jį sustabdė policijos pareigūnai ir paprašė pasitikrinti blaivumą, jis pirmu pūtimu įpūtė 2,00 prom., o antru pūtimu – 2,13 prom. Tai, kad L. G. vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,00 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis L. G. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų, sutinka su bausmės dydžiu ir rūšimi, prašo, kad baudos mokėjimo laikotarpis būtų išskaidytas į kuo įmanomai didesnį laikotarpį (b. l. 78, 80).
Teismas, skirdamas bausmę L. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, praeityje vieną kartą baustas ir už automobilio vairavimą neblaiviam bei neturint teisės vairuoti transporto priemonę (nuobauda nebegaliojanti).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, kuris yra artimas BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą, yra proporcingas L. G. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, L. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į L. G. prašymą bei į tai, kad jam skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, nustatytinas ilgesnis bausmės sumokėjimo terminas – 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2020 m. lapkričio 12 d., nuo 20.28 val. iki 2020 m. lapkričio 13 d., 16.55 val. (b. l. 40-41, 57) (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis L. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, tokiu savo elgesiu keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga L. G. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad L. G. 2020 m. lapkričio 13 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir dokumento paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 52-56), tokiu būdu L. G. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones nuo 2020 m. lapkričio 13 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. lapkričio 13 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis L. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei VĮ „Regitra“ išrašu (b. l. 14) nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso pačiam kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad L. G. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vertė yra 980 eurų su PVM (b. l. 13). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo L. G. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo L. G. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 60). Atsižvelgiant į tai, kad L. G. priklausantis automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam L. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas (b. l. 50-56) – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonė – dokumento paėmimą, byloje esantis paimtas dokumentas – L. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu L. G. paskirti 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 66 straipsniu įskaityti L. G. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2020 m. lapkričio 12 d., nuo 20.28 val. iki 2020 m. lapkričio 13 d., 16.55 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 48 MGL, tai yra 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų baudą.
Paskirti L. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 13 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, L. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam L. G., palikti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam L. G. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonė – dokumento paėmimą, byloje esantį paimtą dokumentą – L. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti L. G., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.