- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- 1A-303-923/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01886-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Stasys Kasiulis, Statys Kasiulis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens K. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos E. M. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 68, 71, straipsniais, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, 4 dalies 3 punktu, K. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 17 d., įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant K. M. į minėtą fondą per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį sumokėti 40 MGL (2 000 Eur) įmoką; konfiskuotas R. M. vardu registruotas automobilis „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad 2024 m. sausio 15 d. apie 2.00 val. krašto kelyje (duomenys neskelbtini), ties 5 km, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota Auris“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0355 nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, kol (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) automobiliu nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.
II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Rita Mikalauskienė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: konfiskuotas R. M. vardu registruotas automobilis „Toyota Auris“, valstybinis nuemris Nr. (duomenys neskelbtini) ir skirta 40 MGL (2000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; iš K. M. išieškoti automobilio „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 4 848 eurų sumą.
2.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti ne K. M., o jo tėvui R. M. priklausantį automobilį. Nurodoma, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas yra konfiskuojamas, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti. Šiuo atveju galima spręsti klausimą tik dėl automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad automobilio savininkas neperdavė automobilio naudoti nusikalstamai veikai ir nežinojo, kad automobilį K. M. ketina vairuoti neblaivus. Be to, iš tyrimo metu surinktos medžiagos aiškiai matyti, kad po eismo įvykio automobilis nebeatitinka iki eismo įvykio buvusios vertės ir iš esmės yra nepataisomai sugadintas. Nors byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje yra nurodoma ženkliai didesnė vidutinė tokios markės, komplektacijos ir gamybos metų automobilio kaina — 10 350 eurų su PVM, tačiau iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad R. M. įgijo šį automobilį už 4 848 eurus.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, K. M. paskirdamas 40 MGL (2 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tokio sprendimo visiškai nemotyvavo. Prokurorės nuomone, ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, o nagrinėjamu atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Nagrinėjamu atveju, sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Iš to darytina išvada, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neatitinka suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, kai siekiama jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo ir užtikrinti tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
3. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo K. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nuosprendį, panaikinant baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, o teismui manant, kad nėra pagrindo panaikinti šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, jos dydį ir mokėjimo terminą nustatyti vadovaujantis teismo precedentu.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtos trys baudžiamojo poveikio priemonės, nors įprastai analogiškų bylų atvejais teismai skiria ne daugiau kaip dvi baudžiamojo poveikio priemones. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas tris baudžiamojo poveikio priemones, nepateikė motyvų, kaip jos tarpusavyje dera, kodėl reikalingas būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas. Nuosprendyje nurodytas tikslas - sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas įgyvendinamas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis: uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimu. Tuo tarpu įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą niekaip negali prisidėti prie visuomenės saugumo užtikrinimo. Ji galėtų būti skirta siekiant paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau tokio tikslo, skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas nenurodė, nesuformulavo, kas leidžia teigti, kad poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skirta nepagrįstai, todėl turėtų būti naikinama.
3.2. Be to, teismas visiškai nemotyvavo, kodėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atveju nustatė 40 MGL dydį. Teismo skirtas dydis du kartus viršija baudos bausmės minimalų dydį, kuris įstatymo leidėjo yra nustatytas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir yra artimas minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies atitinkamai 5, 1 ir 2 punktai). Susidaro tokia situacija, kad šiuo atveju teismui taikius sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir pripažinus asmenį kaltu ir skyrus bausmę - baudą, atsižvelgus į tai, kad yra lengvinančių aplinkybių, į jo asmenybę, baudos dydį skyrus artimą sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui, sumažinus vienu trečdaliu, baudos dydis galėjo būti artimas skirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydžiui.
3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Panevėžio apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-164-334/2023 ir tvirtinama, kad minėtoje byloje suformuotos praktikos turėtų būti laikomasi ir nagrinėjamoje byloje. Anot apelianto, Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio analizė parodo, kad tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą skirtina prevenciniais tikslais. Asmeniui, iki veikos padarymo baustam už KET pažeidimus apie 5 kartus ir vairavusiam transporto priemonę būnant neblaiviam, kai nustatomas ne didesnis kaip 1,96 promilių girtumas, įmokos dydis skirtinas ne didesnis kaip 10 MGL (500 Eur), nustatant ne trumpesnį kaip 6 mėnesių sumokėjimo terminą.
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorė prašė jos ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinius skundus tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens K. M. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju tiek prokurorės, tiek atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliaciniai skundai pateikti nesutinkant su K. M. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – turto konfiskavimu ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šių apeliaciniame skunde keliamų klausimų.
Dėl turto konfiskavimo
6. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti R. M. vardu registruotą automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir prašoma, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, konfiskuoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Tenkinti šį prokurorės prašymą nėra teisinio pagrindo.
7. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos akivaizdžiai išskirtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga poveikio priemonė. Tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta. Kadangi K. M. vairuotas automobilis yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, jis privalo būti konfiskuotas.
8. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vadovaudamasi šia nuostata, prokurorė apeliaciniame skunde ir prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tačiau sutikti su šiuo apeliantės prašymu nėra pagrindo.
9. Visų pirma, pažymėtina, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne nubausti kaltininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016), o iš prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų susidaro įspūdis, kad ji, prašydama konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, siekia būtent tokio tikslo, kas yra nesuderinama su teismų praktika.
10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas); šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (3 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu).
11. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis yra registruotas R. M. (kaltininko tėvo) vardu, tačiau automobilis buvo perduotas naudotis K. M. (savininko sūnui) ir šis juo naudojosi savo nuožiūra. Apklausiamas teisme, K. M. paaiškino, kad automobilis registruotas tėvo vardu, tačiau faktiškai yra jo, jis rūpinasi automobiliu, jį remontuoja. Kad K. M. buvo automobilio „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudotojas, galima spręsti ir iš administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) užfiksuotų duomenų. Šis išrašas patvirtina, kad K. M. ne kartą baustas administracine tvarka už tai, kad vairuodamas minėtą automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles (1 t., b. l. 118-126). E. M. prašyme dėl asmens atidavimo pagal laidavimą jos žinion nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 25 d. ji kartu su sutuoktiniu R. M. sūnui K. M. nupirko automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kad būtų galimybė šiek tiek pigiau apdrausti automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, R. M. automobilį registravo savo vardu ir perdavė naudotis sūnui. Pastarasis automobiliu naudojosi ir rūpinosi pats, savarankiškai (1 t., b. l. 171-173). Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nors automobilis „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas R. M. vardu, tačiau faktinis jo valdytojas yra K. M., kuris nusprendęs tėvo vardu registruotą automobilį panaudoti nusikaltimui daryti, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 3 punktu, konfiskavo K. M. vairuotą, R. M. vardu registruotą automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tenkinti prokurorės prašymą konfiskuoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą nėra teisinio pagrindo.
Dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą
12. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui paskyrė BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau, kaip teisingai nurodyta prokurorės ir K. M. apeliaciniuose skunduose, šio savo sprendimo visiškai nemotyvavo.
13. Kaip minėta anksčiau, BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi tokiais atvejais baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, t. y. teismo diskrecija, tačiau ją įgyvendindamas teismas, kaip ir priimdamas bet kurį sprendimą, privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Baudžiamasis kodeksas – vientisas baudžiamasis įstatymas, kuriame visos teisės normos tarpusavyje susijusios, sudaro visumą, t. y. bendrą sistemą. Vadinasi, tiek skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įgyvendinti BK paskirtį ir užtikrinti teisingumą, apriboti tokio asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taikyti jam proporcingas ir individualizuotas teisines priemones, kurios nevaržytų asmens labiau, negu to reikia, ir kartu apsaugotų kitų asmenų ir visuomenės teisėtus interesus.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo turi būti atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę visiškai neargumentavo, todėl neaišku, kokio tikslo siekdamas, paskyrė šią baudžiamojo poveikio priemonę.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą eismo saugumui. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. M. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, dirba, augina mažametį vaiką. Duomenų, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, nėra. Jis savo iniciatyva kreipėsi pagalbos dėl alkoholio vartojimo, kas rodo, kad kritiškai vertina savo elgesį ir yra linkęs daryti atitinkamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, spręsti turimas problemas. Įvertinus visas šias aplinkybes K. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam skirtos dvi tiesiogiai su nusikalstamų veikų eismo saugumui prevencija ir visuomenės saugumo užtikrinimu susijusios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimas. Pastaroji baudžiamojo poveikio priemonė yra susijusi ir su turtiniais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens bei jo šeimos praradimais. Pirmosios instancijos teismo skirta trečioji baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą vėlgi yra tiesiogiai susijusi su asmens finansais ir šiuo aspektu sukelia asmeniui suvaržymus bei blogina jo finansinę padėtį. Pritardama apeliacinių skundų argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam K. M. taikant visas tris baudžiamojo poveikio priemones (automobilio konfiskavimą, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones) būtų pažeistas proporcingumo principas. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir padaryto nusikaltimo pobūdį (nusikaltimas transporto eismo saugumui), darytina išvada, kad BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas šiuo konkrečiu atveju atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui yra perteklinis.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), panaikinant K. M. taikytą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 71 straipsnyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. balandžio 19 d. raštu informavo, kad parinko atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. M. gynėją advokatę Reginą Atkočaitienę (2 t., b. l. 28). 2024 m. balandžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi minėta advokatė buvo paskirta K. M. gynėja apeliacinės instancijos teisme, kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). 2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme dalyvavo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas advokatas Statys Kasiulis. Paaiškėjus, kad K. M. yra sudaręs susitarimą dėl jo gynybos apeliacinės instancijos teisme, advokatė R. Atkočaitienė nuo tolesnio dalyvavimo byloje buvo atleista.
18. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-05223, kurioje nurodyta, kad už K. M. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 116,67 Eur (2 t., b. l. 37-40). Atsižvelgiant į tai, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. M. paskyrus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktą gynėją, ji šioje byloje teisinės pagalbos K. M. faktiškai nesuteikė, nes pastarasis į teismo posėdį pasikvietė savo pasirinktą gynėją, kuris ir dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo išieškoti iš K. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens K. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67, 71 straipsniais, K. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL (2 000 eurų) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. M. nepriteisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.