- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-119-354/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00730-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Nukentėjusysis
- I. D.
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Saulius Staškus, Valdas Falkauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. D. ir nuteistojo A. R. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Taikant BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojant A. R. per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai I. D. priteistą turtinę ir neturtinę žalą.
Nukentėjusiosios I. D. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo tenkinta iš dalies ir priteista iš A. R. 172,86 Eur turtinės žalos bei 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios I. D. naudai.
Priteista iš A. R. nukentėjusiosios I. D. naudai 1134,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 7 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 18 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė I. D. smūgį į galvą, o nukentėjusiajai nuo smūgio praradus orientaciją, pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle ir sudavė I. D. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip 21 smūginio kontakto metu padarydamas I. D. kraujosruvas kaktoje, kairiame ir dešiniame petyje, abiejuose žastuose, kairėje krūtyje, dešinėje šlaunyje, kairio kelio išoriniame paviršiuje ir kairėje blauzdoje, muštinę žaizdą dešinės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje, nubrozdinimus kaktoje, kairiame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, nugaroje, abiejose šlaunyse, blauzdose, dešinio kelio vidinėje pusėje, kairės plaštakos II ir III piršte, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip itin žiauriai mušdamas, pagilino nukentėjusiajai I. D. iki įvykio diagnozuotą psichikos sutrikimo kliniką, sukėlė ūmią reakciją į stresą ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios psichinę būklę, t. y. padarė I. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. D. prašo nuteistajam A. R. skirti griežtesnę bausmę, atsižvelgiant į visas jo nusikalstamas veikas pagal galiojančius įstatymus.Skunde nukentėjusioji nurodo, kad ją mušė, kankino ir gąsdino 3–4 valandas, jai būnant bejėgiškoje būsenoje, tai baigėsi tik atvykus pagalbai, dėl sužalotos rankos nebegali dirbti kirpėjos ir siuvėjos darbo, nuolat gydosi nuo išlikusių smurto pasekmių ligoninėse ir ambulatoriškai, patiria dvasines kančias, baimę.Nukentėjusiosios įsitikinimu, nuteistojo elgesys prasilenkė su žmogiškumu, todėl nuteistasis yra nusipelnęs realios laisvės atėmimo bausmės, o taip pat ir visos prašomos sumos – 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 172,86 Eur turtinės, 1134,43 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir susidarančias naujas bylinėjimosi apeliaciniam teisme išlaidas.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 sausio 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, atitinkantį jo padarytai neteisėtai veikai įvertinti pagal BK 140 straipsnį, ir tuo pačiu žymiai sumažinant ieškinio reikalavimus.Nuteistasis skunde nurodo, kad pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą pagal 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, galimai vadovavosi tik neigiamu jo asmenybės vertinimu, jog jis turėjęs praeityje su buvusia žmona konfliktų, o teismas vienašališkai palankiai nukentėjusiosios I. D. naudai vertino įvykio aplinkybės bei kitus byloje surinktus įrodymus. Nuteistasis pažymi, kad gauta ekspertizės išvada leidžia teigti, kad pirminiai prokuroro pareikšti įtarimai, o vėliau teismo patvirtinti tokioje apimtyje kaip nurodyta kaltinamajame akte, nepasitvirtino.Nuteistasis pažymi, kad nukentėjusioji nuo (duomenys neskelbtini) metų yra gydoma psichiatrijos ligoninėje, yra linkusi piktnaudžiauti alkoholiu, simuliuoti ir manipuliuoti savo liga, pabrėžia, jog nukentėjusioji žinojo, kad jis ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) ir turėjo pinigų. Nuteistojo teigimu, nepasitvirtinus I. D. versijai dėl įžaginimo, ji bando visokiais būdais pasunkinti jo padėtį, jam priskirdama sužalojimus, kuriuos galimai pati patyrė kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis – nukentėjusioji serga epilepsija, todėl galėjo susižaloti krisdama.Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad jo veika geriausiu atveju gali būti vertinama pagal BK 140 straipsnį, nes I. D. ir jis buvo artimi žmonės, keletą metų pažįstantys vienas kitą, netgi gyvenę kartu, pats konfliktas turi būti vertinamas kaip klasikinis smurtas artimojoje aplinkoje.Dėl turtinės žalos nuteistasis skunde nurodo, kad I. D. serga psichikos liga nuo (duomenys neskelbtini) metų ir turi nuolat vartoti vaistus, o iš pateiktų kvitų negalima suprasti, kokie konkrečiai buvo pirkti vaistai ir kas buvo gydyta, be to, didelės sumos išleistos kurui ir važinėjimui pas gydytojus. Dėl neturtinės žalos nuteistasis nurodo, kad ekspertai nurodė, jog I. D. padaryti mechaniniai sužalojimai nesukėlė jai kokių nors liekamųjų reiškinių. Atsikirtimais į nuteistojo A. R. apeliacinį skundą nukentėjusioji I. D. prašo nuteistajam skirti griežtesnę bausmę ir neleisti pastarajam artintis prie jos ir jos šeimos narių tam tikru atstumu.Nukentėjusiosios teigimu, nei nuo vieno priepuolio nėra taip susižalojusi ir jai niekada nekilo jokių suicidinių minčių, priklausomybės alkoholiui neturi, kartu su nuteistuoju negyveno, jai teko slapstytis nuo A. R. kitame mieste dėl šio agresyvaus būdo.Apygardos teismo posėdyje nukentėjusiosios I. D. atstovas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo – atmesti, nuteistasis A. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios – atmesti, prokurorė prašė nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nukentėjusiosios I. D. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo A. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl veikos kvalifikavimo
Nuteistojo A. R. nuomone, teismas vienašališkai palankiai nukentėjusiosios I. D. naudai vertino įvykio aplinkybės bei kitus byloje surinktus įrodymus. Nuteistasis skunde ginčija jo padarytos veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir prašo ją kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, nurodydamas, kad jo ir nukentėjusiosios konfliktas turi būti vertinamas kaip klasikinis smurtas artimojoje aplinkoje. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji serga epilepsija, todėl pastaroji galėjo susižaloti pati krisdama.Teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo teiginiais nesutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas išsamiai ištyrė tiek nukentėjusiosios I. D., tiek paties nuteistojo A. R., liudytojų G. K., G. B., N. B., A. V., A. P., J. D., A. D., L. M., E. S. parodymus, eksperto J. Sakalo paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą – nukentėjusiosios I. D. 2013 m. lapkričio 8 d. pareiškime, 2013 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole, 2013 m. lapkričio 7 d. tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), papildomos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbių išklotinėje, 2014 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas aplinkybes, bei, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, visuma, pagrįstai konstatavo, kad A. R. 2013 m. lapkričio 7 d. nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip itin žiauriai mušdamas, pagilino nukentėjusiajai I. D. iki įvykio diagnozuotą psichikos sutrikimo kliniką, sukėlė ūmią reakciją į stresą ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios psichinę būklę, t. y. padarė I. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 6 punktą.Byloje nėra jokių duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad nukentėjusioji susižalojo krisdama dėl epilepsijos priepuolio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. D. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei ar kritiminei traumai (3 t., b. l. 182–183). Be to, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2016 m. gegužės 9 d. papildomos Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad duomenų apie I. D. 2013 m. lapkričio 7 d. įvykusį epilepsijos priepuolį nėra (3 t., b. l. 171–174). Taip pat pažymėtina, jog liudytoja A. D. paaiškino, kad nukentėjusiajai epilepsijos priepuoliai būdavo labai reti, po jų I. D. niekada nebūdavo susižalojusi, nes tiesiog susmukdavo (3 t., b. l. 114). Dėl to nuteistojo A. R. skundo argumentai, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati krisdama, atmetami kaip nepagrįsti.Į nuteistojo skundo argumentus, kad kilęs konfliktas turėtų būti vertinamas kaip smurtas artimoje aplinkoje, jau buvo atsakyta skundžiamame nuosprendyje, nurodant, kad artimi santykiai tarp I. D. ir A. R. įvykio metu jau buvo nutrūkę. Taip pat pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, o BK 138 straipsnyje – už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. D. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 49–50), tačiau kartu būtina įvertinti ir papildomos teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nusikalstamos veikos prieš I. D. metu (2013 m. lapkričio 7 d.) nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (3 t., b. l. 171–174). Taigi, nuteistasis savo veiksmais padarė I. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, kuris numato atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą, nėra teisinio pagrindo.
Dėl bausmės skyrimo
Nukentėjusioji I. D. apeliaciniame skunde nekvestionuoja nuteistojo A. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžio, taikytos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo, tačiau mano, kad nuteistajam turėjo būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Taigi, nukentėjusioji nesutinka tik su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu nuteistojo atžvilgiu.BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635/2010).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo išvadoms, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus užtikrini A. R. paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. A. R. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurį jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 92), kaip pats nurodė, dirba UAB „J.“ apdailininku (3 t., b. l. 92). Apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į teigiamas, bet ir į neigiamas į A. R. savybes, akcentuojamas nukentėjusiosios skunde, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kaip to reikalauja teismų praktika – A. R. baustas administracine tvarka, 2012 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 2013 m. lapkričio 7 d. padarė naują nusikaltimą. Vis dėl to, būtina pažymėti, kad nuo to laiko jis per daugiau nei trejus metus naujų nusikalstamų veikų nepadarė (2 t., b. l. 156–157), o tai leidžia spręsti, kad asmuo gali būti taisomas ir jo neizoliuojant nuo visuomenės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. R. paskyrė gana ilgą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per šį laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o tuo atveju, jei A. R. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti visą skundžiamu nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
Iš pateiktų skundu matyti, kad tiek nukentėjusioji I. D., tiek nuteistasis A. R. nesutinka su priteistos žalos dydžiu, procesinių išlaidų atlyginimu. Nukentėjusiosios teigimu, patirti neigiami išgyvenimai jai sukėlė liekamuosius reiškiniu, todėl priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas, o nuteistais ginčija turtinei žalai įrodyti pateiktus čekius, nurodydamas, kad neaišku, kokie vaistai ir kokioms ligoms gydyti buvo pirkti.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas nukentėjusiajai I. D. priteisė 172,86 Eur sumą turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, jog patyrė išlaidų transportui vykdama į gydymo procedūras bei pirkdama medikamentus ir kartu su ieškiniu pateikė 2014 m. sausio 3 d. epikrizę iš ligos istorijos bei išlaidas pagrindžiančius kvitus. Tačiau iš pateiktų kvitų matyti, kad nukentėjusioji pirko ne tik epikrizėje nurodytus, bet ir kitus, vaistus, kurių receptai į bylą nepateikti, o iš kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 59) apskritai neaišku, kokie vaistai buvo pirkti. Be to, išlaidos vaistams ir kurui vykstant pas gydytojus buvo patirtos laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d., tačiau kartu su ieškiniu nebuvo pridėti medicininiai dokumentai, pagrindžiantys tokį gydytojo paskirtų medikamentų vartojimo ir gydymo procedūrų laikotarpį (3 t., b. l. 58–61, 63). Kadangi nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo keičiama, nukentėjusiajai pripažįstama teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis, 328 straipsnio 4 punktas).Neturtinė žala – tai pažeistos nukentėjusio asmens nematerialiosios vertybės, kurias įvertinant pinigine išraiška turi būti laikomasi pagrindinio principo – teisingumo, o taip pat sąžiningumo ir protingumo principų. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes ir taikyti atitinkamus kriterijus, kurių neišsamus išvardijimas pateiktas Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, šių nuostatų pirmos instancijos teismas nepažeidė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs I. D. padarytų sužalojimų mastą, patirtus dvasinius išgyvenimus, dėl kurių nukentėjusiajai pagilėjo iki įvykio diagnozuoto psichikos sutrikimo klinika, tai, kad nukentėjusioji ne kartą buvo gydoma psichiatrinės ligoninės stacionare, taip pat teismų praktiką tokios kategorijos bylose, sprendė, jog nukentėjusiajai nustatoma 8000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes, atsižvelgęs į teismų praktiką, iš kurios matyti, kad nustačius BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytus kvalifikuojančius požymius priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1000 Eur iki 11000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2009, 2K-283/2010, 2K-314/2012, 2K-181/2014, 2K-221-507/2015, 2K-509-489/2015, 2K-7-67-511/2016), taip pat įvertinęs tai, kad nenustatyta nepataisomų liekamųjų reiškinių – ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. D. padaryti mechaniniai sužalojimai nesukėlė kokių nors liekamųjų reiškinių, neįgalumas jai buvo nustatytas dar iki įvykio aplinkybėse nurodytos traumos, medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad judesiai per alkūnę galimi pilnai (3 t., b. l. 182–183), kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, jog nukentėjusioji dirbo siuvėja ar kirpėja, be to, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, daro išvadą, kad apylinkės teismo nukentėjusiajai priteista neturtinei žalai atlyginti 8000 Eur suma yra adekvati padarytai veikai ir jos didinti iki 15000 Eur, kaip skundu prašo nukentėjusioji, nėra pagrindo.Nukentėjusioji I. D. apeliaciniame skunde teigia, kad jai turi būti priteista 1134,43 Eur advokato paslaugoms apmokėti bei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakant į šiuos argumentus atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios naudai iš A. R. jau priteista visa jos reikalaujama suma – 1134,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šiaulių apygardos teismui taip pat pateikti dokumentai, pagrindžiantys nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017 m. kovo 7 d. nukentėjusioji sumokėjo advokatui V. Falkauskui 400 Eur už atstovavimą Šiaulių apygardos teisme ir patarimą bei kitas teisines paslaugas. Įvertinus tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmetamas, atsižvelgus į tai, kad dalis nukentėjusiosios išlaidų advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kartu atsižvelgus ir į tai, kad advokatas tik išanalizavo nukentėjusiosios atsikirtimus į skundą ir nukentėjusiosios bei nuteistojo apeliacinius skundus, kaip nurodyta apygardos teismui pateiktame rašte, kad nukentėjusiąją atstovavo viename Šiaulių apygardos teismo posėdyje, vykusiame 30 minučių, iš nuteistojo A. R. išieškoma ketvirtadalis nukentėjusiajai I. D. jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. R. priteista I. D. 172,86 Eur turtinės žalos.
I. D. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nukentėjusiosios I. D. apeliacinį skundą atmesti.
Iš A. R. priteisti 100 Eur nukentėjusiajai I. D. jos apeliacinėje instancijoje turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.