- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-1502-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01923-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Arūnas Rudzinskas (pran.), Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- I. J., AB Swedbank, notarei D
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka ieškovės R. M. atstovo advokato V. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-123-399/2015 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. M., tretiesiems asmenims I. J., AB Swedbank, notarei D. L., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo ir kt., atsakovo E. M. priešieškinį ieškovei R. M., tretiesiems asmenims I. J. (su savarankiškais reikalavimais), AB Swedbank, notarei D. L., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo ir kt., trečiojo asmens I. J. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais ieškovei R. M., atsakovui E. M., trečiajam asmeniui notarei D. L., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl sandorio pirkimo- pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti E. M. ir jos santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi santuokiniai santykiai yra iširę ir su atsakovu bendro ūkio neveda ir netvarko. Taip pat nurodė, kad santuokoje gimė du vaikai, K. M. jau yra pilnametis. K. M. išlaikymo klausimas jau yra išspręstas, jos gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškove. Taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą turtą. Nurodė, kad ieškovei turėtų tekti 2/3 turto, atsakovui – 1/3 dalis turto. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo154739 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį ir nustatyti, kad 96241 Lt kreditą AB Swedbank mokėtų atsakovas iš savo lėšų.
Atsiliepimas
Atsakovas E. M. teismui pateiktame priešieškinyje su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko su santuokoje įgyto turto padalijimo būdu.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo I. J. patikslintame pareiškime su savarankiškais reikalavimais prašė teismo pripažinti negaliojančia 2003-09-25 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, registro Nr. DŽM-5557.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės R. M. ieškinį patenkino iš dalies, atsakovo E. M. priešieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens I. J. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl 2003-09-25 žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atmetė. Teismas sprendimu nutraukė ieškovės R. M. ir atsakovo E. M. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnametės K. M. gyvenamąją vietą nustatė su motina R. M.. Teismas padalino santuokoje įgytą turtą ir ieškovei R. M. paliko asmeninės nuosavybės teise šį turtą:
1. Gyvenamąjį amą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 0.2427 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros vertės 56.476 eurų (195 000 Lt);
2. Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 20 273 eurų ( 70 000 Lt) vertės.
3. Žemės sklypą 0,8400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2027 eurų ( 7000 Lt);
4. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,0,4000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio vertė 579 eurų (2000 Lt);
5. 2,9500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5792 eurų ( 20000 Lt);
6. Žemės sklypą 0.6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1448 eurų ( 5000 Lt ) vertės;
7. Automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 869 eurų ( 3000 Lt).
Atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teise paliko:
1. 1,5856 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros vertės 101 367 eurų ( 350000 Lt);
2. 0,8200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2027 eurų (7000 Lt);
3. 2,9600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 11 585 eurų (40000 Lt),
4. Automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 87 eurai ( 300 Lt),
5. Priekabą BAZ 8142, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 145 eurai ( 500 Lt).
Teismas priteisė iš atsakovo E. M. piniginę kompensaciją 9818 eurų (33 899 Lt) ieškovei R. M. už jam tenkančią didesnę turto dalį, nustatė, kad po santuokos nutraukimo R. M. ir E. M. prievolė kreditoriui AB Swedbank, pagal 2007-08-14 kredito sutartį Nr. 07-079458-FA, lieka solidari, o visus įsipareigojimus kreditoriui AB Swedbank pagal 2007-08-14 kredito sutartį Nr. 07-079458-FA, vykdo E. M. iš savo (asmeninių) lėšų. Kitoje dalyje ieškovės R. M. ieškinio netenkino ir kitoje dalyje atsakovo E. M. priešieškinio netenkino. Teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 3.127 str. 3 d., sutuoktinių turtas dalinamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinio bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.)
Įvertinęs šalių pozicijas byloje ir jiems nesusitarus dėl turto pasidalinimo teismas turtą padalino natūra, vadovaudamasis be kitų išvardintų motyvų ir tuo, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra atkurti kuo greičiau teisinę taiką tarp šalių ir tuo pačiu vadovavosi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principu.
Civilinėje byloje nekilo ginčo dėl to, kad žemės sklypas 1.5856 ha su pastatu – poilsio nameliu yra 350 000 litų vertės kaip ir nekilo ginčo, kad šis turtas liktų atsakovui. Iš byloje esančio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2014-03-28 Nr. 0076/14/09 matyti, kad pastatas yra pabaigtas statyti ir pilnai įrengtas bei pritaikytas vykdyti komercinei veiklai, tai yra nuomoti šventėms, pobūviams ar kaip kaimo turizmo sodybą ir nesant ginčo šis turtas paliekamas atsakovui.
Žemės sklypus (duomenys neskelbtini) 0,820 ha 7000 Lt vertės ir 2.960 ha 40 000 Lt vertės atsakovas prašė paskirti jam, kadangi iš vieno sklypo yra priėjimas prie kito sklypo, ieškovė su tuo nesutiko, tačiau įrodymų, kad priėjimo nėra nepateikė ir teismas šiuos žemės sklypus paskyrė atsakovui, siekdamas, kad po turto padalinimo neliktų ginčo tarp šalių (buvusių sutuoktinių). Atsakovui taip pat paliko automobilį VW Golf 300 Lt vertės ir priekaba 500 Lt vertės, visas kitą turtą, tame tarpe ir butą R. J. g. 7-25, Marijampolė bei pastatus ir žemės sklypą Meškėnų g. 11, Patašinės kaime paliko ieškovei. Taip turtą sutuoktiniams teismas paskirstė atsižvelgdamas į tai, kad jie kiekvienas atskirai galėtų naudotis turtu ir neliktų tarp jų ginčo.
Bendra ieškovei paskirto turto vertė 320 000 Lt, o atsakovui 397 800 Lt vertės, tai yra atsakovui tenka turto daugiau 77 800 lt (22 532 eurų) vertės. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina piniginė kompensacija, kurios dydį teismas nustatė sutikęs su ieškovės motyvais, jog yra pagrindas paskirti jai daugiau turto ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovui paliekama vienam vykdyti prievolę „Swedbank“ AB grąžinti kredito likutį 27.873 eurus (96.240 Lt). Teismas sutiko su tuo, kad atsakovas turės ne tik grąžinti paskolą, bet ir mokėti palūkanas bent jau kurį laiką ir esant šioms aplinkybėms vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu nustatė, kad atsakovas turi sumokėti ieškovei 9818 eurų (33.899 Lt) piniginę kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. M., atstovaujama advokato V. R., prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą dalyje dėl turto padalijimo pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:
Žemesnės instancijos teismas
1. Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei R. M. palikti asmeninės nuosavybės teise šį turtą:
1.1. Pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). pastatą - ūkinį pastatą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžineriniai) - Kiemo statiniai (kiemo aikštelė, šulinys), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., 0.2427 ha žemės sklypą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). esantį (duomenys neskelbtini), vertė 56 476 Eur.
1.2. 0.6000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 1448 Eur.
1.3. 0,8400 ha žemės sklypą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 2027 Eur.
1.4. 0.4000 ha žemės sklypą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), vertė 579 Eur.
1.5. 2.9500 ha žemės sklypą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). esantį (duomenys neskelbtini), vertė 5792 Eur.
1.6. 0.8200 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).. vertė 2027 Eur.
1.7. 2.9600 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 1 1 585 Eur.
1.8. Automobilį VW GOLF, Valst.Nr. (duomenys neskelbtini). vertė 87 Eur.
1.9. Priekabą BAZ 8142. Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 145 Eur.
Viso turto už 80 166 Eur.
2. Atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teise palikti:
2.1. 1.5856 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - poilsio nameli, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), vertė 101 367 Eur.
2.2. Butą su rūsiu 3,66 kv.m., buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 20 273 Eur.
2.3. Automobilį (duomenys neskelbtini), Valst.Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 869 Eur.
Viso turto už 122 509 Eur.
3. Priteisti iš atsakovo E. M. 22 330 Eur piniginę kompensaciją ieškovei R. M. už jam tenkančią didesnę turto dalį.
4. Pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovės naudai priteisiant iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:
Ieškovė ieškinyje ir atsakovas priešieškinyje prašė, kad butas su rūsiu 3,66 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo būtų paliktas atsakovo asmenine nuosavybe. Taip pat šalys prašė, kad automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų paliktas ieškovės asmenine nuosavybe, o automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų paliktas atsakovo asmenine nuosavybėn, t. y. dėl šių dviejų turto objektų padalijimo tarp šalių ginčo nebuvo, tačiau teismas priėmė priešingą šalių reikalavimams sprendimą, nors abi šalys prašė, kad butas būtų paliktas atsakovui. Neatsižvelgdamas į šalių prašymus dėl turto padalijimo būdo teismas parinko priešingą būdą dėl automobilių padalijimo, t. y. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį abi šalys prašė priteisti atsakovui, teismas priteisė ieškovei, o automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį abi šalys vieningai prašė priteisti ieškovei, teismas priteisė atsakovui.Ieškovės nuomone, teismui nustačius, jog prievoles Swedbank, AB po santuokos nutraukimo vykdys atsakovas iš savo asmeninių lėšų, jam turėtų būti priteistas ir minėtos prievolės įvykdymą užtikrinantis turtas - butas. Tokiu būdu atsakovas turėtų motyvą vykdyti prievolę užtikrintą ne kitam asmeniui priklausančiu turtu, bet jam priklausančiu turtu. Taip pat tokiu būdu būtų išvengta ateityje konflikto ir teismų, dėl to, kad atsakovui nevykdant prievolių iš ieškovės būtų paimtas įkeistas už prievoles turtas, taip pat būtų išvengta situacijos, kad ieškovei priteisiama dvi gyvenamosios patalpos, kai jai dvi gyvenamosios patalpos nėra reikalingos, o atsakovui nė vienos, taip pat būtų užtikrintas teismų praktikoje nustatytas principas, kad parenkant turto padalijimo būdą atsižvelgiama į jo faktinį naudojimą bei valdymą, bei į tai, kuriai šaliai toks turtas labiau reikalingas.Ieškovė nurodo nesutinkanti, kad 0,8200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 2,9600 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovo nuosavybėn. Visų pirma šioje dalyje ieškovės manymu teismas nurodydamas, kad pasak atsakovo iš vieno sklypo yra priėjimas prie kito sklypo, tačiau ieškovė su tuo nesutikdama, įrodymų, kad priėjimo nėra nepateikė, pažeidė bendrąsias įrodinėjimo taisykles, t. y. atsakovą nuo įrodinėjimo atleido ir įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei bei nustatė faktą nesant byloje jokių įrodymų.Ieškovė teigia nesuprantanti, kodėl tik atsakovui paskyrus abu šiuos sklypus galimas ginčo tarp šalių pašalinimas. Ieškovė mano, kad šiuos sklypus priteisus ieškovei, jokio ginčo tarp šalių taip pat neliktų, nes turtas padalijamas ne dalimis šalims, o priteisiamas natūra vienai iš šalių. Minėti sklypai ribojasi su ieškovės tėvų žeme, todėl priešingai, juos palikus atsakovui galimas konfliktas, nes atsakovui nesumokėjus priteistos kompensacijos, reiktų kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, o priteisus ieškovei jokio konflikto ne tik kad nebūtų, tačiau priešingai žemė būtų bendrai naudojama kartu su ieškovės tėvais.Šiuo atveju teismas priteisdamas minėtus žemės sklypus atsakovui netinkamai taikė minėtą teisės normą, kadangi atsakovui priteistas turtas natūra, o ieškovei piniginė kompensacija, kai minėtus žemės sklypus buvo galima priteisti ieškovei, išvengiant kompensacijos priteisimo iš atsakovo, bei tokiu būdu pašalinant tarp šalių konfliktus ateityje dėl ieškovei priteistos piniginės kompensacijos išsiieškojimo. Negali būti laikomas teisingas bei pagrįstas toks sprendimas, kai vietoj turto natūra, taip išvengiant piniginės kompensacijos priteisimo, turtas priteisiamas priešingai šaliai, o iš pastarosios priteisiama piniginė kompensacija, kas savaime sudaro prielaidas ginčams ateityje, kadangi įsiteisėjus teismo sprendimui ir atsakovui nesumokėjus priteistos kompensacijos, ieškovė būtų priversta kreiptis į antstolius dėl priverstinio išieškojimo bei galimai išieškoti iš to paties atsakovui atitekusio turto.Vieno iš atsakovui priteisto žemės sklypo vertė 11 585 Eur, o kito - 2027 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteista 9818 Eur. Todėl ieškovė nesuprantanti, kodėl nebuvo galima priteisti minėtų žemės sklypų natūra ieškovei, tokiu būdu išvengiant piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo, kuris jokios galimybės sumokėti kompensacijos neturi, t. y. jis kreipdamasis į teismą nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki bei prašė atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat jis turi pareigą vykdyti prievoles Swedbank, AB, todėl jam neturint galimybės sumokėti kompensacijos toks turto padalijimas yra ydingas.Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovo nuosavybėn priteistas verslo objektas (1.5856 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).), t. y. iš esmės pats vertingiausias šalių turtas, kuris kaip ir nurodė teismas yra visiškai pritaikytas verslo tikslais (pobūvių organizavimui, poilsiui, turizmui, bei kitom rekreacinėm reikmėm). Atsakovas taip pat nurodė, kad iš jo gauna pajamas. Tuo tarpu ieškovei priteistas turtas, kuris ne tik kad jokių pajamų neduoda, tačiau ir reikalauja išlaidų, todėl teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo būdo, į tai taip pat turėjo atsižvelgti.Pažymi, kad teismas nurodydamas, jog ieškovei priteistina turto už 320 000 Lt, jo priteisė už 302 000 Lt., t. y. pagal teismo sprendimą ieškovei priteistino turto vertė sudaro ne 320 000 Lt, o 302 000 Lt. Todėl skirtumas tarp ieškovės turto vertės 302 000 Lt ir atsakovo turto vertė 397 800 Lt yra (95 800 Lt arba 27 745,60 Eur). Todėl atitinkamai nuo šios sumos turėjo ir skaičiuoti priteistiną piniginės kompensacijos sumą. Bendro turto vertė 202 676 Eur. Kadangi bendro turto sukūrimui yra panaudotas kreditas, kurio įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, todėl bendro dalintino turto visuma yra mažinama šios prievolės (skolos) suma (LR CK 3.118 str. 2 d.). Kredito likutis 27 873 EUR (atitinkamai 96 240 Lt.). Atsižvelgiant į tai bendra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio dalintino turto visuma padalijimo dienai yra 174 803 Eur (202 676 Eur - 27 873 Eur = 174 803 Eur). Iš esmės teismas spręsdamas, kad ieškovei priteistina turto už 320 000 Lt bei priteisdamas iš atsakovo 9818 Eur (33 899 Lt.) piniginę kompensaciją laikė, kad ieškovei turi atitekti turto už 102 496,23 Eur (353 899 Lt) sumą (320 000 Lt + 33 899 Lt), o tad iš bendros turto vertės 174 803 Eur atėmus ieškovei priteistino turto vertę, atsakovo turto vertė sudarytų 72 306,77 Eur (249 659 Lt.).Teismas tenkindamas iš dalies ieškinį turėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimą, tačiau teismas atidėto žyminio mokesčio dalį priteisė valstybei, neišspręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės naudai iš atsakovo, todėl šią teismo sprendimo dalį ieškovė taip pat prašo teismo peržiūrėti ir sprendimą šioje dalyje pakeisti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:
Būdas, kuriuo teismas padalijo šalių turtą yra tinkamas ir atitinkantis šalių teisėtus lūkesčius bei interesus. Teismas atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, galimybę sumokėti kompensaciją, stengdamasis šalių santuokoje įgytą turtą padalinti atsižvelgdamas į visas svarbias byloje nurodytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, Tuo tarpu apeliantės nurodyti argumentai bei prašomas turto padalijimo būdas yra iš esmės netinkamas bei kritikuotinas.Nesutiktina su vienu iš pagrindinių apeliantės argumentų, jog teismas pasirinkdamas turto padalijimo būdą neatsižvelgė į šalių išreikštą valią. Pažymėtina, jog nors tiek apeliantė, tiek atsakovas ginčo butą bei automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prašė priteisti pastarojo nuosavybėn, tačiau teismui to nepadarius pagrindo teigti, jog nesant ginčo tarp šalių dėl tam tikro turto priteisimo, jis privalėjo vadovautis būtent jų prašymu. Mano tokią nuomonę esant nepagrįstą, kadangi sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo būdo, teismo neįpareigoja šalių nuomonė, kadangi teismas vertino visą turto mastą, o ne kiekvieną objektą atsietai. Teismas, rinkdamas padalijimo būdą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dalimi nukrypo nuo šalių pageidavimų, kadangi dėl tikrų ginčo turto objektų tarp šalių buvo nesutarimų. Nors atsakovas priešieškinyje išreiškė pageidavimus dėl tam tikrų ginčo objektų priteisimo jo nuosavybėn, tačiau tik esant visiems jo reikalavimams patenkintiems. Taigi keičiantis tenkinamų reikalavimų apimčiai, natūralu, jog gali keistis ir reikalavimai dėl konkrečių ginčo turto objektų. Toks teismo sprendimas buvo priimtas dėl to, jog tarp šalių buvo kilę nesutarimai dėl kitų objektų turto padalijimo, o teismas turi vertinti jų visumą. Nepaisant to, kad procesiniuose dokumentuose buvo išreikšta vienokia pozicija, tačiau teismas tinkamai įvertinęs visas aplinkybes (šalių turtinę padėtį, siekį išlaikyti kuo didesnį dalijamo turto proporcingumą bei kt.), vadovaudamasis savo diskrecijos teise teisingai priteisė kiekvienai iš šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Kaip ir nurodyta aukščiau, šalių pageidavimai pasirenkant turto padalijimo būdus, teismo neįpareigoja tokios pozicijos yra laikomasi vieningoje teismų formuojamoje praktikoje.Kategoriškai nesutiktina su apeliantės pateiktais argumentais, jog buto su rūsiu priteisimas jai negalimas, nes šiuo butu faktiškai naudojosi atsakovas. Pažymi, jog apskritai nuo 2012- 10-15 šis butas buvo išnuomotas, o pati apeliantė tam davė sutikimą, taigi tokia aplinkybė iš esmės paneigia apeliantės apeliaciniame skunde suformuluotą poziciją, jog atsakovas neva jau 4 metus butu naudojasi ir jame gyvena. Atsakovas negyvena tame bute, kadangi jo gyvenamoji vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nurodomas aplinkybes patvirtina su interneto tiekėju sudaryta sutartis, kurią sudarė atsakovas, kadangi jis gyveno aukščiau nurodytame bute. Kaip matyti iš pridedamo dokumento, dėl interneto tiekimo buvo susitarta jau 2012 metais, o pažymoje atsakovo nurodytas adresas yra būtent (duomenys neskelbtini). Taigi vien šis įrodymas paneigia apeliantės nurodomas aplinkybes, kad atsakovas ginčo bute gyveno ir gyvena iki šiol. Ginčo butu jis nesinaudoja, jame negyvena, o tik rūpinasi šio būsto išlaikymu, skirtingai nei apeliantė, kada šio būsto išlaikymui apskritai neskiria lėšų. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose adresą jiems iš teismo gauti būtent ginčo buto adresą, jokiu būdu nepatvirtina to, jog jis jame gyvena. Atsikertant į apeliantės argumentus, galima teigti, jog būtent ji gyveno ginčo bute, kadangi jos pirminiuose teiktuose procesini dokumentuose nurodytas būtent ginčo buto adresas. Atsakovui nėra suprantama apie kokius susitarimus tarp pastarojo ir apeliantės ji kalba buvus sudarytus, tariantis apie gyvenimą ginčo bute. Taip pat nėra suprantamas ir kitas apeliantės argumentas, jog jai nėra žinoma dabartinė ginčo buto būklė, ji teigia nemokanti jokių mokesčių už šį nekilnojamąjį turtą. Tokiais argumentais ji tik nurodo, jog kaip turto bendrasavininkė tokios pareigos rūpintis turto išlaikymu numatytu LF 4.76 str. ji nevykdo.Apeliantė nurodo, jog neva visiškai nepagrįstai teismas kredito grąžinimą AB Swedbank priteisė iš atsakovo asmeninių lėšų, o tuo tarpu šių lėšų grąžinimo užtikrinimui įkeistą turtą - butą priteisė apeliantei. Apeliaciniame skunde yra daroma visiškai nepagrįsta ir kategoriška išvada, jog tokiu atveju atsakovas nėra suinteresuotas grąžinti kreditą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra pateikti duomenys, jog būtent atsakovas iki šiol (netgi ir šalims pradėjus gyventi skyrium) mokėjo kreditą ir šią prievolę atlikinėjo tinkamai. Tuo tarpu jokių objektyvių priežasčių, kodėl atsakovas to turėtų nedaryti apeliantė nenurodė, kadangi jam nevykdant prievolės, lygiai taip pat kyla atsakomybė kaip solidariam skolininkui. Pažymėtina, jog nepaisant to, iš kokių lėšų teismas įpareigojo grąžinti kreditą, visgi prievolė bankui lieka solidarioji, t. y. tiek apeliantė, tiek atsakovas banko atžvilgiu yra solidarūs skolininkai Taigi, tokia aplinkybė, kaip įkeisto turto priteisimas atsakovei niekaip nepablogina jos situacijos.Nesutiktina ir su kitais apeliantės nurodytais argumentais, jog teismas nepagrįstai atsakovui priteisė žemės sklypus: 0.8200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 2 027 Eur (7 000 Lt), 2.9600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., vertė 11 585 Eur (40 000 Lt). Visiškai nesutiktina su tokia apeliantės pozicija, kadangi teismui priteisus apeliantės ieškinyje prašytus sklypus, tikėtina ateityje tikrai galimai kiltų ginčų, kadangi jie ribojasi su apeliantės tėvų sklypais. Tuo tarpu atsakovui priteisti sklypai niekaip nesiriboja su apeliantės tėvų sklypais ir jie yra tarpusavyje susiję, todėl negalėtų būti atskirai priteisiami kiekvienai iš šalių, kadangi tokiu atveju tikrai ginčai ateityje neišvengiami. Kaip ir buvo nurodyta teisme, pirmojoje instancijoje, tik iš mažesniojo atsakovui priteisto sklypo – 0,8200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), galima patekti į didesnįjį - 2.9600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. būtent mažesniajame yra susiformavęs keliukas patekimui į pastarąjį. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, jog esant šioms aplinkybėms, kad būtent jie nesiriboja su apeliantės tėvų sklypais ir jie abu iš esmės yra neatsiejami vienas nuo kito, juos priteisė atsakovui. Atsakovui nėra suprantami apeliantės argumentai, jog ginčo sklypai ribojasi su jos tėvų sklypais Su tuo sutikti negalima, kadangi tokių aplinkybių nėra, o apeliantė jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad „ieškovė nesuprantanti, kodėl nebuvo galima priteisti minėtų žemės sklypų natūra ieškovei, tokiu būdu išvengiant piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo, kuris kaip teigia jokios galimybės sumokėti kompensacijos neturi, t. y. jis kreipdamasis į teismą nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki bei prašė atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat jis turi pareigą vykdyti prievoles AB Swedbank, todėl jam neturint galimybės sumokėti kompensacijos toks turto padalijimas yra ydingas“. Tačiau prieštaraudama pati sau, apeliantė visgi apeliaciniu skundu prašo nustatyti tokį turto padalijimo būdą, jog iš atsakovo jai priteistina kompensacija būtų dar didesnė, vietoje 9 818 Eur, prašoma 22 330 Eur. Pažymėtina, jog tokio dydžio kompensacija yra iš esmės pažeidžianti atsakovo interesus, o toks prašymas yra absurdiškas, kadangi atsakovo turtinė padėtis jam neleidžia išmokėti tokio dydžio kompensacijos, vykdyti skolinių įsipareigojimų bankui bei dargi pragyventi. Atsakovo turtinę padėtį pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai ją įvertinęs priėmė teisėtą procesinį sprendimą. Tuo tarpu matyti, jog apeliantė prieštarauja pati sau, kadangi ji apeliaciniame skunde kritikuoja teismo procesinį sprendimą dėl to, jog teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, tuo tarpu keldama reikalavimus, ji jau prašo jos naudai iš atsakovo priteisti dar didesnę piniginę kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas iškilęs tik dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, pasisakys būtent šiuo klausimu.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek ji ieškinyje, tiek atsakovas priešieškinyje prašė, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo būtų paliktas atsakovui asmeninės nuosavybe teise. Taip pat šalys prašė, kad automobilis VW GOLF būtų paliktas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o automobilis (duomenys neskelbtini) būtų paliktas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, t. y. dėl šių turto objektų padalijimo tarp šalių ginčo nebuvo, tačiau teismas priėmė priešingą šalių reikalavimams sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią praktiką dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo turto padalijimo bylose. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/201; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas dalindamas tarp šalių santuokoje įgytą turtą vadovavosi turto padalijimo natūra principu, tačiau dalino jį pagal bendrą dalytino turto masę, t. y. teismas neatsižvelgė į ieškinyje ir atsakovo priešieškinyje nurodytus šalių prašymus, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonių padalijimo tarp šalių ginčo nebuvo, tačiau teismas padarė priešingai, nei prašė šalys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šalių prašymus, nes kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Be to, pažymėtina, kad santuokos metu šalys iš AB Swedbank 2007-08-14 paėmė kreditą (kredito sutartis Nr. 07-079458-FA), kurio grąžinimo užtikrinimui yra įkeistas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58, 24–25). Teismas sprendimu po santuokos nutraukimo R. ir E. M. prievolę kreditoriui AB Swedbank pagal 2007-08-14 kredito sutartį Nr. 07-079458-FA, paliko solidaria, tačiau nustatė, kad ją turi vykdyti atsakovas E. M. savo asmeninėmis lėšomis. Apeliantė šios sprendimo dalies neskundžia, tačiau nesutinka, kad apsunkintas hipoteka turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), paskirtas apeliantei asmeninės nuosavybės teise, nes, apeliantės vertinimu, atsakovas nebus suinteresuotas laiku ir tinkamai vykdyti prievoles bankui. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė iš šio turto jokių papildomų pajamų negautų, t. y. negalėtų jo parduoti, nes butas yra įkeistas bankui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje dalijant sutuoktinių turtą, visų pirma atsižvelgtina į šalių pageidavimus, be to turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kaip jau buvo nustatyta, abu sutuoktiniai savo procesiniuose dokumentuose prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), paskirti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl nesant tarp šalių dėl to ginčo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), paskirtinas atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Taip pat sutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šalių pageidavimą dėl automobilių padalijimo, dėl to nepagrįstai automobilį VW GOLF paskyrė atsakovui, o automobilį (duomenys neskelbtini) – ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši sprendimo dalis vadovaujantis tais pačiais prieš tai išdėstytais argumentais, taip pat keistina, automobilį VW GOLF paskiriant ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o automobilį (duomenys neskelbtini) paskiriant atsakovui asmeninės nuosavybės teise.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vertinant turto padalijimo natūra nepriimtinumą, svarbu taip pat nustatyti, kokios paskirties yra dalijamas objektas, ar yra priežasčių, dėl kurių turto padalijimas natūra iš esmės pažeistų ginčo šalių interesų proporcingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalių prašymuose dėl turto padalijimo pagrindinis ginčas yra dėl dviejų žemės sklypų padalijimo – dėl 0,8200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2,9600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė priteisti šiuos abu sklypus. Skundžiamu teismo sprendimu šie abu žemės sklypai yra priteisti atsakovui, tačiau ieškovė su tuo nesutinka.
Buvo minėta, kad sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jų vertę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas santuokoje įgijo šį turtą:
1. Namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, 0.2427 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini)., bendros vertės 195 000 Lt;
2. 1,5856 ha žemės sklypą, poilsio namelį, esančius (duomenys neskelbtini)., kurio vertė 350 000 Lt;
3. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 70000 Lt;
4. 0,6000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5000 Lt;
5. 0,8200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7000 Lt;
6. 0,8400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7000 Lt;
7. 2,9600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 40000 Lt;
8. 0,4000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Lt;
9. 2,9500 ha žemės sklypą, esantį Obelinės k., Marijampolės sav., kurio vertė 20000 Lt;
10. Automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Lt;
11. Automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 Lt;
12. Priekabą BAZ 8142, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Lt.
Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ginčo tarp šalių dėl dalijamo turto vertės nėra. Ginčo taip pat nėra dėl namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, 0.2427 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ir 1,5856 ha žemės sklypo, poilsio namelį, esančius (duomenys neskelbtini) padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas prieš tai nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra keistinas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonių padalijimo. Taigi, atsižvelgus į šalių procesiniuose dokumentuose pareikštus reikalavimus dėl neginčijamos dalies turto padalijimo, ieškovei turėtų atitekti turtas:
Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 0.2427 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendros vertės 56.476 eurų (195.000 Lt);Žemės sklypas 0,8400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2027 eurų (7000 Lt);Žemės sklypas 0,4000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 579 eurų (2000 Lt);2,9500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5792 eurų (20.000 Lt);Žemės sklypas 0,6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1448 eurų (5000 Lt) vertės; Automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 87 eurai (300 Lt).
Iš viso ieškovei atitenkančio turto vertė yra 66.409 Eur (229.300 Lt).
Tuo tarpu atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teise paliktina:
1,5856 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendros vertės 101.367 eurų (350.000 Lt);Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 20.273 eurų (70.000 Lt) vertės; Automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 869 eurų (3000 Lt).
Iš viso atsakovui E. M. atitenkančio turto vertė būtų 122.509 Eur (423.000 Lt).
Taigi, padalijus tarp šalių turtą pagal jų pageidavimus, akivaizdžiai didesnė turto dalis atitektų atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tarp šalių nesutarimui dėl dviejų žemės sklypų padalijimo, tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškovei tenkančio turto vertė yra ženkliai mažesnė ir vadovaujantis proporcingumo principu, 2,9600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 11.585 eurų (40.000 Lt) vertės, ir 0,8200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2027 eurų (7000 Lt) vertės, turi atitekti ieškovei R. M.. Tuomet jai atitenkančio turto vertė būtų 80.021 Eur (276.300 Lt). Apeliantė savo apeliaciniame skundu taip pat prašo jai paskirti priekabą BAZ 8142, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 145 eurų (500 Lt) vertės, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad toks prašymas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, šio apeliantės prašymo netenkina ir šioje dalyje apskųsto teismo sprendimo nekeičia. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti skundžiamo sprendimo dalį ir padalyti tarp šalių santuokoje įgytą turtą natūra, ieškovei R. M. tektų turto iš viso 80.022 Eur (276.300 Lt) vertės, o atsakovui E. M. – 122.654 Eur (423.500 Lt).
Atsižvelgus į tai, kad ieškovei tenkančio turto vertė yra mažesnė, vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistina piniginė kompensacija už jam tenkančią mažesnę turto dalį. Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis jam neleidžia išmokėti apeliantės prašomos priteisti kompensacijos, vykdyti skolinių įsipareigojimų bankui ir dar pragyventi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga. Visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas priešieškinyje prašė paskirti jam 1,5856 ha žemės sklypą, pastatą – poilsio namelį, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 101.367 eurų (350.000 Lt). Iš byloje esančio 2014 m. kovo 28 d. antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0076/14/09 matyti, kad šį turtą sudaro dviejų aukštų namas skirtas pobūviams, pirtis, ūkinis pastatas bei pavėsinė. Internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) yra patalpinta informacija, su atsakovo kontaktais apie sodyboje organizuojamus pobūvius ir užsakymus šiems pobūviams. Šios patalpos yra visiškai įrengtos, sutvarkytos. Taigi, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovui tenkantis turtas yra komercinės paskirties ir iš jo atsakovas gauna/gaus piniginę naudą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, jog iš apeliacinės instancijos teismo jam paskirto buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat gauna/gaus piniginę naudą, nes šis butas yra išnuomotas. Tokią išvadą teismas daro dėl aplinkybės, kad atsakovas 2012 m. spalio 5 d. su trečiuoju asmeniu sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o apeliantė davė tik sutikimą išnuomoti šias patalpas, kadangi šis turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovui tenkantys nekilnojamieji objektai jam teikia/teiks finansinę naudą, tuo tarpu byloje nėra rašytinių įrodymų, kad apeliantė gauna piniginės naudos iš jai atitenkančio turto. Taigi, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas bus pajėgus išmokėti apeliantei kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 21.316 Eur (122.654 eurai – 80.022 Eurai / 2) (CK 3.127 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks turto padalijimas netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš jo bei nepažeis šalių interesų.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes sprendžia, jog yra pagrindas apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, skundžiamo Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria padalytas tarp šalių turtas, pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bendra padalinto viso turto vertė yra 202.676 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 3185 Eur, kiekvienai iš šalių tenkanti sumokėti dalis yra 1592,50 Eur. Teismo nutartimis šalims žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Apeliantės ieškinys iš esmės patenkintas, o ji už ieškinį buvo sumokėjusi 213 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai. Atsakovas savo priešieškinyje iš esmės prašė to paties, kaip ir ieškovė buvo nurodžiusi ieškinyje, tik papildomai prašė priteisti jo naudai du žemės sklypus. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė ginčo žemės sklypus priteisti ieškovei, o tai reiškia, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai iš esmės nebuvo patenkinti, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina likusi nesumokėto žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro 1447,50 Eur (93 str. 5 d., 96 str. 1 d.). Atitinkamai keistina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme – 15,40 Eur priteisti iš atsakovo valstybės naudai.
Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.), bei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir susidariusios po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, kurios sudaro 15,18 Eur (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93, 96 straipsniais,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas šalių turtas, pakeisti ir išdėstyti ją taip:
„Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti asmeninės nuosavybės teise šį turtą:
1. Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 0.2427 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros vertės 56.476 eurų (195.000 Lt);
2. Žemės sklypą 0,8400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2027 eurų (7000 Lt);
3. Žemės sklypą 0,4000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 579 eurų (2000 Lt);
4. Žemės sklypą 2,9500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5792 eurų (20.000 Lt);
5. Žemės sklypą 0.6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1448 eurų (5000 Lt ) vertės;
6. Žemės sklypą 2,9600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 11.585 eurų (40.000 Lt) vertės;
7. 0,8200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2027 eurų (7000 Lt) vertės;
8. Automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 87 eurai (300 Lt).
Iš viso ieškovei atitenkančio turto vertė yra 80.022 Eur (276.300 Lt).
Atsakovui E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise palikti:
1. 1,5856 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., bendros vertės 101.367 eurų (350.000 Lt);
2. Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 20.273 eurų (70.000 Lt) vertės;
3. Automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 869 eurų (3000 Lt).
4. Priekabą BAZ 8142, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 145 eurai (500 Lt).
Iš viso atsakovui atitenkančio turto vertė yra 122.654 Eur (423.500 Lt).
Priteisti iš atsakovo E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją 21.316 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus šešiolika eurų 00 ct) ieškovei R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Priteisti iš atsakovo E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 213 Eur (du šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio ieškovės R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1447,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio bei 15,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai.“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio ieškovės R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 15,18 Eur (penkiolika eurų 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį „bylinėjimosi išlaidos“.