- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-1844-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15186-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės priešieškinį
- Advokatai
- Eglė Grucytė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2017-192/2013 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei V. A. dėl iškeldinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė prašė pripažinti ją E. P., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nare ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove gyvenamosios patalpos nuomos sutartį dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1994-01-05 tarp Kauno VBKŪĮ ir E. P. buvo sudaryta Kauno miesto savivaldybės bendrabučio nuomos sutartis Nr.109. Šia sutartimi nuomotojas išnuomojo E. P. ir jo šeimos nariams 5,73 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo 1994-12-21 E. P. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės valdyba 2003-01-28 sprendimu dėl bendrabučių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pakeitimo Nr. V-87 įpareigojo Kauno savivaldybės butų ūkio įmonę pakeisti bendrabučių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir sudaryti ją su E. P..2003-02-21 buvo sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuria E. P. ir jo šeimos nariams buvo suteikta neterminuotai valdyti ir naudoti 24,49 kv. m. bendrojo (naudingojo ) ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 17,11 kv. m. kambarys bei dalis bendrojo naudojimo patalpų, sudarančių 7,38 kv. m. 2003-03-28 buvo sudaryta pastato eksploatavimo išlaidų ir patalpų apmokėjimo sutartis, kuria nuomininkas E. P. įsipareigojo laikytis valstybinio visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo naudojimo ir aplinkos priežiūros taisyklių reikalavimų, mokėti komunalinius ir kitus privalomai mokėti mokesčius ir kitą. Ieškovė nurodė, kad nuo 1995 m. vasaros ji gyveno su E. P., jam nuomos sutarties pagrindais išnuomotame ginčo bute. E. P. nuo 2011-10-03 buvo nustatytas neįgalumas, jam buvo nustatytas tik 15 procentų darbingumo lygis. Pastaruosius dvejus metus ji mokėjusi mokesčius už išnuomotą gyvenamąją patalpą, ja rūpinosi ir ją prižiūrėjo.2012-02-29 E. P. mirė, tačiau ji liko ir toliau gyventi gyvenamojoje patalpoje, suteiktoje E. P. nuomos pagrindais. Nepaisant to, kad jos ir E. P. santuoka nebuvo įregistruota, tačiau nuo 1995 metų jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį iki pat nuomininko E. P. mirties. Nuo 1995 m. vasaros jai apsigyvenus ginčo gyvenamojoje patalpoje su E. P., turėdama jo sutikimą, kartu su juo vedė bendrą ūkį iki pat nuomininko mirties, tokiu būdu įgijo tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip nuomininkė. Ieškovė nurodo, kad CK 6.589 straipsnis, 6.590 straipsnio 3 dalis nustato, jog juridinio fakto nustatymas tai yra pripažinimas socialinio būsto nuomininko E. P. šeimos nariu, jai nesuteikia daugiau teisių, nei, kad turėjo pats socialinio būsto nuomininkas, tačiau tai jai suteikia teisę į tolesnį nuomos santykių tęsimą. Po E. P. mirties ji ir toliau gyvena jam išnuomotoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ji ir toliau moka komunalinius mokesčius ir kitus privalomus mokėti mokesčius. Ieškovė nurodo, kad ji, remiantis LR Valstybės paramai būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiaaukščiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatomis, turi teisę į socialinį būstą. Įstatymas šią teisę sieja ir su asmenų pajamomis bei turtu.
Atsakovė priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovę iš gyvenamųjų patalpų, esančių Chemijos pr. 11-236, Kaune, su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Nurodė, kad ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių tai, kad ji buvo buvusio ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininko E. P. sugyventinė ir su juo sudarė vieną šeimą. Be to, ieškovės teismui pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovė gyveno kartu su E. P. kaip sugyventinė ne mažiau kaip vienerius metus bei vedė bendrą ūkį. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės institucijos sprendimu, o Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo gyvenamųjų patalpų išnuomavimo ieškovei. Pagal CK 6.612 straipsnį, savavališkai užėmę gyvenamą patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. CK 4.95 straipsnis numato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Būdama turto savininke, Kauno miesto savivaldybė turi teisę reikšti priešieškinį dėl savo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, iškeldinant ieškovę iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).