Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, kuria jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu V. D. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. V. D. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. 18.35 val., vairuodamas transporto priemonę ,,Ford C-MAX“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi V. D. prašymo sutrumpinti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą netenkino.Skundu apygardos teismui V. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį, jo prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą. Skunde nurodo neneigiantis, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. pavojingu būdu vairavo automobilį, tačiau teigia, kad visa tai įvyko dėl netikėto ligos (Parkinsono) paūmėjimo. Taip pat nurodo, kad prie jo prašymo pridėta medicininė pažyma (forma Nr. 046/a), kurioje nurodyta, kad jis nėra priklausomybių ligų ir psichiatro įskaitose, rodo, kad jo suvokimas dėl padarytos veikos socialinio pavojingo nėra ir niekada nebuvo sutrikęs, nes VRM sistemoje jis yra išdirbęs daugiau nei 27 metus. Pareiškėjo teigimu, teismas, nagrinėdamas jo prašymą rėmėsi tik policijos atsiliepime nurodytais argumentais, o jo pateiktų argumentų bei duomenų tinkamai neįvertino. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į policijos pareigūnų tinkamą savo pareigų neatlikimą 2015 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietoje ir kelia prielaidas, kodėl pareigūnai, manę, kad jis yra neblaivus ir pavojingas, jo nepristatė į policijos komisariatą ar medicinos įstaigą ir automobilį po jo nušalinimo nuo vairavimo paliko jam. Iš to pareiškėjas daro išvadą, kad ir policijos pareigūnai manė, kad jis yra blaivus, tik nevykdantis jų reikalavimų asmuo. Atsiliepimu į V. D. atskirąjį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. D. atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje esantys duomenys tvirtina, kad formalios ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos V. D. atveju yra, tačiau tai dar nereiškia, kad teismas privalo priimti būtent pažeidėjo prašomą sprendimą, kadangi ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo klausimas yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas, įvertinęs svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Pažymima, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Konkrečiu atveju apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios V. D. atsakomybę ir sudarančios pagrindą pažeidėjui taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra. Daryti kitokias išvadas skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Tai, kad pareiškėjo asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų V. D., dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Tokią apeliacinės instancijos išvadą pagrindžia tai, kad V. D., nors ir neigia, tačiau įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu yra neginčijamai nustatyta, padarė vieną pavojingiausių teisės pažeidimų – vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo. Būtent tai, t. y. padaryto pažeidimo pavojingumas, pareiškėjo abejingumas ir neatsakingumas, jo deklaruojamas nekaltumas, nors įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta priešingai, ir leidžia daryti išvadą, kad pirmiau paskirta nuobauda V. D. nepasiekė nuobaudoms keliamų tikslų. Pažeidėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo nekaltumu, nenagrinėjamos, kadangi įsiteisėję teismo sprendimai yra nekvestionuojami, ir vien tik pareiškėjo nesutikimas su jam nepalankiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo.Pareiškėjo prašyme sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą akcentuojamos aplinkybės, kad jis įvykdė visas privalomas sąlygas, numatytas ATPK 329 straipsnyje, jam suteikia tik teisę kreiptis į teismą prašant sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, tačiau tai niekaip nepagrindžia išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybe. Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad tenkinus V. D. prašymą ir sutrumpinus pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Taigi konstatuojama, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį nepakeistą ir V. D. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.