Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-1573-1129/2021 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01278-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.5.3; 15.1.3, 21.9.10

2021 m. liepos 14 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. spalio 22 d. gavus pranešimą apie neteisėtai atliktus statybos darbus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (kadastro Nr. 1901/0294:1282) 2021 m. gegužės 4 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad sklype neturint statybą leidžiančio dokumento pradėtas statyti vieno buto gyvenamasis namas – įrengti namo pamatai. Tuo statytoja J. N. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. N. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad žinojo, jog prieš liejant pamatus turėjo būti gautas leidimas, tačiau sutuoktinis ją įtikino pamatus išlieti anksčiau, kad jie susistovėtų. Suprato, kad greičiausiai gaus baudą, tačiau norėjo darbus atlikti kuo greičiau. Statybos leidimą ruošiasi gauti, tačiau tam reikia laiko ir lėšų.

Administracinio nusižengimo padarymo faktą ir J. N. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3), J. N. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji dėl nusižengimo prisipažįsta (b. l. 2), statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 4-12), J. N. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune išliejo pamatus neturėdama visų reikiamų dokumentų, nes jos sutuoktinis skubėjo išlieti pamatus, kad jie pastovėtų bent pusę metų kol pradės ant jų statyti namą. 2020 m. spalio 29 d. ji su savo trimis mažamečiais vaikais turėjo bėgti iš namų nuo smurtaujančio sutuoktinio, todėl iki galo nebuvo sutvarkyti statybos dokumentai (b. l. 13), G. N. paaiškinimas (b. l. 14), G. N. sutikimas J. N. jo vardu gauti statybą leidžiantį dokumentą (b. l. 15), projektavimo darbų sutartis, iš kurios matyti, kad J. N. ir (duomenys neskelbtini) susitarė dėl vieno buto gyvenamojo namo statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento gavimo, kurio 5 punkte numatyta, kad užsakovas, t. y. J. N., įsipareigoja pateikti paslaugų atlikimui visus reikalingus dokumentus (b. l. 16-17), apmokėjimo už darbus kopija, iš kurios matyti, kad už pamatų liejimo darbus atsiskaitė J. N. (b. l. 18-19), nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b. l. 20-21), nuotraukos (b. l. 22-23), savavališkos statybos aktas su priedais (b. l. 25-30), kita bylos medžiaga.

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad Jotulės aklg. 1, Kaune, 2020 m. spalio 22 d. išlieti gyvenamojo namo pamatai, neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti. Tuo statytoja J. N. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio reikalavimus ir tokia jos veika kvalifikuotina pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį.

J. N. administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. K. pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra bausta už analogiškus ar panašaus pobūdžio nusižengimus, turi tris mažamečius vaikus, su kuriais šiuo metu gyvena viena, su sutuoktiniu vyksta skyrybų procesas. Iš byloje esančiu duomenų matyti, kad statybos vyksta pagal projektą, J. N. nesiekė vykdyti statybų neturint leidimo, ketino ir iki šiol ketina leidimą gauti, tačiau to nepadarė dėl susiklosčiusių asmeninio pobūdžio aplinkybių. Nors tai nešalina pažeidėjos kaltės, tačiau atsižvelgiant į šias aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, padarinius, J. N. elgesį po nusižengimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje net ir paskiriant minimalią aštuonių šimtų eurų baudą, ji būtų neproporcinga J. N. padaryto nusižengimo pavojingumui priemone, per griežta ir neteisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą J. N. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nuobaudos dydį sumažinti iki keturių šimtų eurų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 351 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21135526255.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.