- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-955-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12898-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės ieškovės V. F. ieškinio, pareikšto atsakovei D. J., priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama patraukti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją D. J. baudžiamojon atsakomybėn, priteisti iš atsakovės daiktų praradimo vertę ir neturtinę 300 000 Eur žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
3. Teismas nurodė, kad tiek ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, tiek ieškinio reikalavimai suformuluoti itin neaiškiai ir yra nekonkretūs, pats ieškinys paremtas įžeidžiančio pobūdžio pasisakymais. Teismo vertinimu, šiuo atveju netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
4. Teismas sprendė, kad ieškinį, pareikštą subjektui, kuris negali būti atsakovas šioje byloje, atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį ir ieškinį nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad teisėja – yra asmuo, kuris yra amoralus, tad ne valstybė atsako už amoralią asmenybę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
7. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
8. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi teisėja yra asmuo, kuris yra amoralus, tad ne valstybė atsako už amoralią asmenybę.
9. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą siekdama, kad iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos D. J. būtų priteista jai turtinė ir neturtinė žala. Prašomą priteisti žalą ieškovė kildina iš D. J., vykdžiusios Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigas, veiksmų, t. y. teisėja atsisakė priimti ieškovės skundą dėl antstolio veiksmų.
10. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – kad ji atsakovę nurodė, kaip asmenį, o ne kaip teisėją. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka. Šis atskirojo skundo teiginys nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų. Visų pirma, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės suformuluoti reikalavimai siejami su atsakovės veiksmais, susijusiais su procesinių dokumentų vertinimu, t. y. atsakovė, ieškovės vertinimu, pažeidė jos teises, vykdydama teisėjos pareigas atsisakiusi priimti ieškovės skundą dėl antstolio veiksmų. Antra, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė (CK 6.272 straipsnio 1 dalis), o ne teisėjas ar teismas, kurie veikia valstybės vardu. Todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 punktą bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Trečia, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ieškovei nuolat kreipiantis į teismą su panašaus pobūdžio ieškiniais (dėl žalos/nuostolių priteisimo), tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse ne kartą buvo išsamiai išaiškinę ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, tai, kad procesiniuose dokumentuose turi būti vengiama ginčo šalis ar teismą įžeidžiančių formuluočių, nepagarbių kreipinių ar apibūdinimų, taip pat ieškovei ne kartą buvo išaiškinti tokio elgesio padariniai, tai yra, jog asmeniui piktnaudžiaujant subjektine teise, teismas pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį gali atsisakyti ją ginti (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį byloje Nr. e2S-1969-638/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį byloje Nr. e2S-1953-657/2017, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį byloje Nr. e2S-2123-924/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį byloje Nr. e2S-761-603/2018, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje Nr. e2-7682-835/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. e2-39379-854/2019, 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. e2-40164-1099/2019, 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį byloje Nr. e2-40164-1099/2019 ir kt.).
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė, žinodama, jog reiškia teisėjai materialinius reikalavimus, kurie kildinami iš teisėjos procesinės veiklos vykdant teisėjos pareigas, ir teikdama tokio turinio ieškinį, savo subjektines teises įgyvendina netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateikto ieškinio turinį sprendžia, jog ieškinys iš esmės yra grindžiamas deklaratyviais pareiškimais, įžeidžiančiais Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą savo elgesio nekeičiančiai ieškovei nėra tikslinga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės pareikštą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
12. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, todėl ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (ieškovės) V. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.