Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-06-03 · Civilinė byla Nr. 2-62-571/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-03
Bylos Nr.
2-62-571/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03054-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
D. Z.
Atsakovas
J. P.
Išvadą teikia
Kazlų Rūdos savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla
Nr. 2-62-571/2014
Proceso Nr. 2-28-3-03054-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 77.4.3;
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio mėn. 03 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S., dalyvaujant ieškovui D. Z., jo atstovui advokatui K. P., atsakovei J. P. (O ) , atsakovės atstovei advokatei A. B., institucijos teikiančios išvadą Kazlų Rūdos savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei R. V., Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei J. P. (O ) , institucijai teikiančiai išvadą Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui , Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. Z. ieškiniu prašo nustatyti tokią D. Z. bendravimo tvarką su dukra I. Z. gim. 2010-06-10: kas antrą savaitgalį, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo penktadienio 18 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. , informuojant atsakovę prieš kelias dienas. Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, paimant dukra nuo 9 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 17 val. Neribotai bendrauti telefonu ir skype programa. Kas antras metų šventes: dukters gimtadienius, Naujuosius metu, Velykas, Kūčias, Šv. Kalėdas , švęsti kartu su manimi, tėvu D. Z., pasiimant ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Kiekvienais metais švęsti jo gimtadienius bei dukros brolių gimtadienius, informuojant iš anksto atsakovę kur ir kada vyks gimtadieniai. Tėvo, tai yra jo D. Z. kasmetinių atostogų metu, pasiimant dukrą 1 mėnesio laikui, apie atostogų laiką ir trukmę, atsakovę informuoti prieš dvi savaites. Ketinant išsivežti dukrą atostogoms iš Lietuvos Respublikos, informuoti atsakovę prieš mėnesį laiko. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas D. Z. paaiškino, kad su atsakove nepavyko ir nepavyksta susitarti dėl bendravimo su dukra tvarkos. Jis eitų į nuolaidas ir prašytų nustatyti bendravimą kas antrą savaitės antradienį ir kas antrą savaitės ketvirtadienį. Taip pat savo atostogų metu, švenčių metu,. Jis sutiktų su įpareigojimais informuoti iš anksto atsakovę apie atvykimą bei atostogų pradžią. Dėl išvykimo į užsienį tai gali būti nustatytas įpareigojimas , kad abiejų tėvų sutikimu. Jis pripažįsta, kad gyvenant su atsakove turėjo finansinių sunkumų, skolų, kurias išieško antstolei, tačiau tai nereiškia, kad negali bendrauti su dukra, be to jis augina dar du nepilnamečius vaikus ir jokių nusiskundimų dėl netinkamos vaikų priežiūros Vaikų teisėse nėra gauta. Dėl atsakovės siūlomų išlygų, kad kurį laiką bendrautų tik atsakovės namuose, tai nesutinka, bet sutiktų jeigu pati atsakovė atvežtų dukrą į Kauną .

Atsiliepimas

Atsakovė J. P. –O paaiškino, kad kurį laiką gyveno su ieškovu ir jiems gimė dukra I. Z.. Nuo 2012-06-13 kartu negyvena. Gyvenant kartu Kaune , eilę kartų keitė gyvenamąsias vietas, nes atsakovas turėjo daug skolų , todėl jį nuolatos persekiojo kreditoriai ir reikalavo skolų grąžinimo. Gyveno baimėje, nes bijojo atidaryti duris, už skolas buvo paimtas jo asmeninis automobilis. Ieškovą už skolų negrąžinimą buvo net keletą kartų sumušę. Mano, kad dukrai būti pas ieškovą yra nesaugu. Be to dukra iki ieškinio padavimo tėvą buvo mačiusi prieš metus laiko. Teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką, ieškovas praktiškai jos nesilaikė ir neatvykdavo į susitikimus. Jis neinformuodavo apie neatvykimą. Mano, kad matytis antradieniais ir ketvirtadieniais du kartus per savaitę yra nerealu, nes ji gyvena Kazlų Rūdoje , o ieškovas Kaune. Ji visumoje sutinka su ieškiniu, tik prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad vaikas priprastų prie tėvo . Dėl išvežimo į užsienį, tai turėtų būti abiejų tėvų rašytinis sutikimas. Dėl atostogų ir švenčių neprieštarauja, bet mano, kad ieškovas turėtų įspėti prieš keletą savaičių, kur ir kada vyks atostogauti, kur ir kada švęsti gimtadienį, kada pristatys dukrą.

Kazlų Rūdos savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė R. V. , duodama išvadą, parodė, kad turi būti nustatyta maksimali bendravimo su ieškovu tvarka, nes ją riboti iki minimalios nėra priežasčių. Mano, kad prašoma bendravimo tvarka yra pagrįsta, tik reikalingos kai kokios korekcijos, kad ieškovas gal galėtų bendrauti kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį . Dėl vaiko išvežimo atostogoms į užsienį, tai turi būti rašytinis tėvų susitarimas.

Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė L. J. , duodama išvadą, paaiškino, kad duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį, auklėjant jo du nepilnamečius vaikus, nėra. Mergaitė tėvą pažįsta. Duomenų, kad tėvas daro ar darys blogą įtaką dukrai nėra. Mano, kad turi būti nustatyta maksimali bendravimo su vaiku tvarka. Teismas turėtų įpareigoti šalis, kai pageidauja su vaiku išvykti į užsienį, gauti abiejų tėvų sutikimą. Ieškovas nurodė, kad išvyksta į komandiruotes, tai jį įpareigoti iš anksto pranešti atsakovei, kad neatvyks į pasimatymą. Galima nustatyti pereinamąjį laikotarpį, bet ne tik ieškovas gali atvykti, gali atvykti ir atsakovė.

Liudytoja V. S. parodė, kad ji yra atsakovės tėvų kaimynė Kazlų Rūdoje. Abi šalis pažįsta. Gyvenat atsakovei su ieškovu ir lankantis Kazlų Rūdoje, matėsi kad D. Z. nėra asmuo, norintis dirbti juodą darbą, mėgstantis išsisukti, meluoti. Žino, kad D. Z. turėjo daug skolų, kad 2010 metų rudenį atvykę 2 vyrai ir moteris iš D. Z. reikalavo pinigų. Buvo atvejis kai 2010m. atsakovė D. Z. parsivežė sumuštą dėl skolų. Mergaitei buvo 2 metukai, kai ieškovas, nieko nesakęs motinai, dukrą išsivežė į Norvegiją.

Liudytojas J. S. parodė, kad gali apibūdinti ieškovą kaip asmenį linkusį meluoti, išsisukinėti, nelinkusį dirbti kaimiškų darbų.

Liudytojas M. O. parodė, kad jis yra atsakovės brolis. D. Z. gali apibūdinti kaip asmenį turintį labai daug skolų, kad 2010 metais atsakovės automobilis buvo paimtas už D. Z. skolas. D. Z. matė sumuštą dėl skolų negrąžinimo. 2014 metų sausį jo mašina buvo apšaudyta, mano, kad tai padaryta iš keršto, nes sesuo ieškovą paliko. D. Z. jam grasino, kad jeigu sesuo neapsiramins, tai turės problemų.

Liudytojai B. O. ir J. O. parodė, kad atsakovė yra jų dukra. Apie 2009 metus jos dukra ir D. Z. gyveno pas ieškovo motiną. Dažnai vykdavo pas dukrą, kur namuose rasdavo vienus ieškovo vaikus ir belsti reikėdavo nustatytą kartų skaičių, nes kitaip niekas neatidarydavo dukrų. Buvo namuose amžinos skolos, greitieji kreditai. 2010 metų vasarą gimė anūkė. 2011 metais kažkoks vyras išsivežė D. Z., o jis sugrįžo po 3 ar 4 parų sumuštas. Taip pat jo ieškovo kažkokia moteris dėl skolų. 2010 metais dukros mašina buvo paimta už D. Z. skolas. Šeimoje buvo didelis šokas, kai ieškovas, be motinos žinios išsivežė dukrą į Norvegiją ir dar slėpė.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad ieškovą pažįsta nuo 2009 metų. Jis žino ir matė, kad atsakovės automobilį „T. C.“ buvo Kauno mieste paėmęs toks „Jurka“, nes ieškovas jam buvo skolingas 5 t. eurų. Be to ieškovo ieškojo ir kiti kreditoriai, kuriems nurodė adresą Kazlų Rūdoje. Ieškovo dėl skolų, ieškojo vyrai iš Alytaus, kai pastarasis buvo išvykęs į Norvegiją.

Liudytojas R. Z. parodė, kad ieškovas yra jos buvęs sutuoktinis. Ji nurodė, kad ieškovo firma, o ne ji turėjo skolų. Jiems nutraukus santuoką, vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, nes vaikai taip norėjo. Liudytoja jokių pretenzijų ieškovui dėl vaikų auklėjimo ar nepriežiūros neturi. Ieškovas gal prieš metus laiko pasakė, kad išvyksta savaitei , bet dingo ilgesniam laiko tarpui. Jis skambindavo, bet kur gyveno nesakė. Aiškino jai ir vaikams, kad sugrįš po mėnesio, bet negrįžo, todėl užvedė bylą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Prasidėjus bylai D. Z. sugrįžo, todėl vaikams pageidaujant, ji bylą nutraukė, bet jo nebuvo apie metus laiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas D. Z. yra I. Z. gim. 2010-06-10 tėvas. I. Z. gyvenamoji vieta 2013- 02- 19 Kauno apylinkės teismo sprendimu yra nustatyta su atsakove-motina J. O., kartu iš ieškovo priteistas išlaikymas dukrai, mokamas po 400 litų per mėnesį (b.l.7-10). 2013-09-14 atsakovė J. O. ištekėjo ir tapo P (b.l.82).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su vaikus tvarkos nustatymo. Ieškovo aiškinimu atsakovė nesuteikia galimybės jam bendrauti su dukra , tai yra jis pageidautų dukrą pasiimti į savo namus, kur dar gyvena du mergaitės broliai. Atsakovė visumoje neprieštaravo dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymui, tačiau yra įsitikinusi, kad reikalinga nustatyti kažkokį tai pereinamąjį laikotarpį dukros pasiėmimui pas ieškovą į jo namus, kadangi dukra maža, labai retai matosi su tėvu, o taip pat ji mano, kad ieškovas gali išsivežti dukrą jai nieko nesakę, nes vieną kartą jau buvo taip pasielgęs. Ji nurodė, kad net jaučia atitinkamas baimes dėl dukros saugumo, kadangi ieškovas turi daug skolų, kurių nėra grąžinęs, o dėl skolų išreikalavimo , pas ieškovą nuolatos atvyksta įvairūs asmenys, ieškovą buvo kelis kartus išvežę ir grąžinę sumuštą. Be to , kai dar šalys gyveno kartu, už skolas buvo paimtas atsakovės automobilis, ieškovas nuolatos keitė ir keičia savo gyvenamąją vietą.

Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku principai apibrėžti CK 3.156 str., 3.170 str. ir CK 3.175 str., kuriuose atitinkamai nurodoma, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas bendraujant su vaiku ir jį auklėjant, jog su vaiku gyvenančiam tėvui ar motinai draudžiama kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, jog tarp tėvų kilusius ginčus sprendžiantis teismas privalo atsižvelgti į vaiko interesus, sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą teismas pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir juos individualizuoti. Vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-03-20 nutartis Civ. Byla Nr. 3K-3-49/2009). Šios kategorijos bylos svarbi yra išreikšta vaiko nuomonė, tačiau šiuo atveju nėra galimybės išklausyti vaiko nuomonės, nes I. Z. gimusi 2010-06-10, tai yra jai dar nėra suėję net 4 metukai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo 2012m. vasaros šalys kartu negyvena, todėl I. Z. gyvena su atsakove J. P.( O ). Taip pat svarbu pažymėti, kad ieškovas gyvena Kaune, o atsakovė Kazlų Rūdoje. Ieškovas D. Z. nurodė, jis dirba UAB “Geltonas ketvertas“ nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas augina du nepilnamečius vaikus T. Z. ir L. Z.(b.l.70) .Dėl šių nepilnamečių vaikų nepriežiūros ar netinkamų tėvo pareigų atlikimo ieškovui neturi jokių pretenzijų nei Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius bei vaikų motina R. Z.. Atsižvelgiant į išdėstyta bei vadovaujantis tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių skyriaus atstovės išvada , tiek Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvada, teismas yra tos nuomonės, kad byloje nėra nustatyta jokių neginčytinų įrodymų ar svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškovui turėtų būti nustatyta minimali bendravimo su vaiku tvarka. Vien tai, kad ieškovas gyvendamas su atsakove, turėjo ir dabar dar turi skolų, dar nėra pagrindo traktuoti, kad ieškovo namuose dukrai gali būti nesaugu, kad dukra gali būti atimta iš ieškovo. Šalims gyvenant kartu, nebuvo nustatyta faktų, kad ieškovo abejiems nepilnamečiams vaikams kas nors grasino ar kokiu nors kitokiu būdu bandė suvaržyti jų laisvę. Liudytojų V. S., J. S., M. O., B. O., Ž. M. parodymais nustatyta, kad ieškovui , gyvenant su atsakove, grasino dėl laiku nesumokėtų skolų, jį buvo sumušę, buvo už skolas paimtas automobilis, tačiau tai niekuo nėra susiję su ieškovo dukra, jos ar kitų dviejų ieškovų sūnų saugumu. Juolab, kad ir liudytoja R. Z. patvirtino faktą, kad ieškovas tinkamai rūpinasi sūnumis, kad jam jokių pretenzijų nereiškia. Liudytoja neišsakė jokių nuogastavimų dėl berniukų saugumo . Be kita ko ir apklaustieji liudytojai nenurodė jokių aplinkybių, kad kada nors būtų buvę grasinta ar norėta susidoroti su ieškovo nepilnamečiais vaikai, tame tarpe ir su I. Z.. Iš buities tyrimo akto matyti, kad D. Z. gyvena nuomojamame 4 kambarių bute su visais patogumais, butas tinkamas gyventi ir nenustatyta jokių veiksnių ar aplinkybių kenkiančių ir galinčių pakenkti vaikų interesams. (b.l.125-126). Remiantis išdėstytu nustatytina maksimali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Teismas ,spręsdamas bendravimo su vaiku klausimą, atsižvelgia į tai, kad buvo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka (b.l.44-45). Abi šalys pripažino, kad mergaitė senai buvo mačiusi ieškovą, todėl šalis tenkino ta sąlyga, kad ieškovas atvyks į atsakovės namus pasimatyti su dukra, tikslu ją palaipsniui prisipratinti. Ieškovas nelabai tvarkingai ir reguliariai laikėsi bendravimo tvarkos, ne visada informuodavo atsakovę apie negalėjimą atvykti ar savo atvykimą. Tačiau abi šalys pripažino, kad Ievutė žino, kad ieškovas yra jos tėtis, kad ji bendrauja su ieškovu likusi su juo kambaryje viena, tiek bendrauja su ieškovu bei jo vaikais. Jie žaidžia, piešia, žiūri filmukus per televizorių , vieną kartą žaidė visi lauke. (b.l.118) Iš to seka, kad mergaitė nebijo D. Z. , nebijo jo abiejų sūnų, su jais bendrauja ir žaidžia, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ji tai daro noriai tik jai žinomoje aplinkoje, kuomet netoliese yra mama. Ieškovas bendravimo tvarkoje prašo leisti mergaitę išsivežti į savo namus kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. Taip pat ieškovas prašo leisti bendrauti su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, nors vėliau prašė nustatyti kas antrą antradienį ir kas antrą ketvirtadienį, nuo 9 val. ir grąžinti dukrą 17 val. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus bei atsižvelgiant į ieškovo darbo valandas, kad antradienis ir ketvirtadienis darbo dienos, ir ieškovas dirba, todėl nėra aišku su kuo paliks dukrą, kadangi nustatoma bendravimo su ieškovu tvarka, o ne su trečiaisiais asmenimis, kurių mergaitė gali visai nepažinoti. Be kita ko pažymėtina, kad ieškovas praktiškai nesilaikė teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, kaip paaiškino Kauno vaikų teisių skyriaus atstovei dėl užimtumo darbe, tai yra matėsi su dukra vieną ar du kartus per mėnesį. (b.l. 118,126). Liudytoja R. Z. parodė, kad abu sūnūs po pamokų beveik kiekvieną dieną užsuka pas ją, pavalgo, padaro pamokas, o tik po to eina namo, tai yra ieškovas nebūna namuose darbo dienomis, o yra užimtas. Šias aplinkybes patvirtino ir Lukas ir T. Z. (b.l.92-93). Taip pat teismas atsižvelgia į I. Z. mažą amžių, kad jai dar sueis tik 4 metukai, kad ji turi dar miegoti dienos metu, kad nuolatinis jos vežiojimas iš Kazlų Rūdos į Kauną antradienį ir po to ketvirtadienį , negarantuos mergaitei normalaus poilsio, juolab, kad nuo rugsėjo mėnesio atsakovė planuoja mergaitę leisti į darželį, o vėliau aišku ir į priešmokyklinio paruošiamojo ugdymo mokyklėlę. Pažymėtina, kad ieškovas augina du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat turi skirti dėmesio vakarais bei švenčių dienomis. Remiantis išdėstytu teismas traktuoja, kad bendravimas su dukra kas antrą antradienį ir kas antrą ketvirtadienį yra perteklinis ir praktiškai realiai neįgyvendinamas . Todėl teismas traktuoja, kad tikslinga nustatyti vieną mėnesio ketvirtadienį ir antradienį ieškovui pasiriktinai , atsižvelgiant į savo užimtumą, prieš tai atsakovę informuojant prieš 3 dienas, pasiimant dukrą iš jos motinos namų 9 val. ir pristatant į motinos namus 17 val. Kadangi I. Z. yra dar labai mažo amžiaus ir visuomet su ieškovu bendravo tik savo namų aplinkoje, žinant, kad netoliese yra mama, ir niekada nėra buvusi ieškovo namuose, niekada ieškovo namuose nemiegojo ir nebuvo likusi nakčiai, tikslu prisipratinti prie naujos aplinkos, nustatytina bendravimo tvarka savaitgaliais , tai yra kas antrą savaitgalį- 4 mėnesių bėgyje, pasiimant dukrą šeštadienį 11 val. iš jos motinos namų ir pristatant dukrą atgal į jos motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val. , prieš tai dėl atvykimo ar neatvykimo įspėjant atsakovę prieš 2 dienas. Praėjus 4 mėnesiams nustatytina kita bendravimo su dukra tvarka savaitgaliais. Ieškovas pageidauja pasiimti dukrą kas antrą penktadienį ir grąžinti sekmadienį vakare. Teismas traktuoja, kad 4 metų vaikui pakaktų ir vieną naktį , kas antrą mėnesio savaitgalį praleisti su tėvu , pasiimant dukrą iš motinos namų šeštadienį 11 val. ir grąžinant į motinos namus sekmadienį 18 val. , apie atvykimą ar neatvykimą savaitgaliui ,ieškovas įpareigotinas informuoti atsakovę prieš 2 dienas. Kadangi šiame vaiko gyvenimo etape jo raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas. Mažametį vaiką ir jo motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa ir tai nėra asmenų lyčių lygybės prieš įstatymą principo pažeidimas, o tik geriau užtikrinami vaiko interesai. Pažymėtina, kad vaikui paaugus ir jai pačiai sugebant formuoti ir išreikšti savo nuomonę ir norus, bendravimo su vaiku tvarka gali būti tikslinama, tik reikalinga šalių gera valia.

Ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad jis galėtų bendrauti kas antrų metų švenčių metu - dukters gimtadienius, Naujuosius metu, Velykas, Kūčias, Šv. Kalėdas , pasiimant ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Teismas traktuoja, kad tokia siūloma bendravimo tvarkos sąlyga yra priimtina , kasa liečia bendravimą kas antrais metais dukros gimimo dienos proga, kadangi kitais metais ji savo gimtadienį švęs du mama. Tačiau tikslintina bendravimo tvarka kas liečia Naujuosius metus, Velykas, Kūčias, Šv. Kalėdas, kadangi išeitų taip, kad kas antrus metus dukra visas šias šventes švęstų tik su ieškovu, o kitais metais tik su atsakove. Bendravimo tvarka dėl minėtų švenčių tikslintina, nustatant , kad ieškovas poriniais metais švenčia su dukra Naujuosius metus ir Velykas, o neporiniais metais švenčia Kūčias ir Šv. Kalėdas, kadangi šios šventės seka viena paskui kitą, ir Kūčių vakarienė valgoma vakare, o rytą švenčiamos Šv. Kalėdos. Ieškovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą. Ieškovas įpareigotinas informuoti atsakovę prieš 3 dienas apie savo atvykimą ar neatvykimą pasiimti dukrą.

Ieškovas pageidauja matytis ir bendrauti bei švęsti su dukra savo ir jo vaikų, o Ievos brolių Tomo ir L. Z. gimtadienius. Teismas traktuoja, kad ši bendravimo tvarka yra priimtina, kadangi Ieva turi teisę bendrauti ne tik su savo tėvu, bet ir su savo vyresniais broliais, palaikyti su jais artimus ryšius. Todėl nustatytina ieškovo prašoma bendravimo tvarka dėl gimtadienių, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą, tačiau ieškovas įpareigotinas prieš 7 dienas informuoti atsakovę, kada, kur ir su kuo , kokiu laiku švęs gimtadienį ir suderinti dukros pasiėmimo laiką.

Pažymėtina, kad visais aukščiau išvardintais atvejai ieškovas atsakovę informuoja iš anksto telefonine žinute ar telefoniniu skambučiu.

Ieškovas pageidauja bendrauti su dukra jo kasmetinių atostogų metu, pasiimant dukrą 1 mėnesio laikotarpiui. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad ieškovas 2012-06-05 be jos sutikimo išsivežė dukrą į Norvegiją ir jai nieko nesakė, į skambučius neatsiliepė. Ieškovas neneigė fakto, kad jis išsivežė dukrą į Norvegiją, tačiau aiškino, kad jis yra dukros tėvas ir turi teisę atostogauti su dukra. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad jis yra Ievos tėvas ir turi tokias pačias teises , kaip ir motina. Teismas traktuoja, kad nėra pagrindo riboti ieškovo norą atostogas praleisti su dukra už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau tikslinga nustatyti atitinkamus įpareigojimus, kas liečia išvykimo suderinimą su dukros motina. Atsižvelgiant į dabartinį mergaitės amžių teismas, traktuoja, kad ieškovo prašoma bendravimo tvarka su dukra jo kasmetinių atostogų metu yra priimtinas, tačiau tikslintina trukmė. Pažymėtina, kad kasmetines atostogas asmenys daugiausia pageidauja gauti vasarą ir kaip taisyklė liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Neatmetamas variantas , kad tokia tvarka norės pasinaudoti ir ieškovas bei atsakovė, todėl vienam ieškovui paskyrus visą vasaros mėnesį , atsakovės interesai ir kartu dukros interesai gali nukentėti. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgia ir į labai mažą Ievos amžių, kuomet mėnesio laiko išsiskyrimas su mama gali turėti ir neigiamų pasekmių mergaitės poilsiui, augimui bei vystymuisi, juolab, kad ieškovas pageidautų su dukra išvykti ir už Lietuvos respublikos ribų, kuomet mažamečiui vaikui tai gali būti stresas, kadangi mama nevažiuos. Pažymėtina, kad dukrai paaugus ši bendravimo tvarka gali būti derinama, atsižvelgiant į dukros nuomonę bei interesus. Be to šalys gali kasmetines atostogas pasiimti dalimis bet kuriuo kitu metų laiku. Todėl ieškovui nustatytina sekanti bendravimo jo kasmetinių atostogų tvarka dvi savaites laiko vasaros atostogų metu ir dvi savaites laiko kitų atostogų metu – rudenį, žiemą ar pavasarį, pasiimant dukrą iš atsakovės namų ir pristatant dukrą į atsakovės namus. Ieškovas įpareigotinas prieš 2 savaites laiko informuoti atsakovę apie savo planuojamas atostogas, jų vietą, laiką, trukmę. Taip pat ieškovas įpareigotinas prieš 1 mėnesį laiko informuoti atsakovę apie savo planuojamas atostogas už Lietuvos Respublikos ribų, nurodant vietą, laiką, adresą ir koordinates. Ieškovas , pageidaujantis išsivežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų, įspėja atsakovę prieš 1 mėnesį laiko, tai atlikdamas raštu, ir gauna rašytinį atsakovės sutikimą dėl dukros išsivežimo. Atsakymą atsakovė turi pateikti ieškovui raštu per 7 dienas.

Ieškovas prašo , kad atsakovė neribotų jo bendravimą su dukra telefonu bei „Skype“ programa . Teismas traktuoja, kad šis ieškovo reikalavimas praktiškai šiuo metu yra neįgyvendinamas . Ieškovo dukra yra mažametė, kuriai dar tik sukaks 4 metai. Dukra pati telefono aparato neturi ir ji pati telefono aparatu naudotis nemokės, tuo tarpu atsakovė savo telefoną gali būti ir išjungusi . Be to bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas turi išlaikymo dukrai įsiskolinimą , telefono aparato dukrai nėra nupirkęs, todėl teismas sutinka su atsakovės pozicija šiuo klausimu, kad visa finansinė pokalbių, telefono aparato pirkimo našta gultų tik ant atsakovės pečių. Dėl bendravimo „Skype“ programa, tai šiuo klausimu I. Z. yra per maža, kad pati sugebėtų įsijungti kompiuterį, įjungti „Skype“ programą ir stebėti ar ieškovas prisijungė prie šios programos. Pažymėtina, kad šio reikalavimo įgyvendinimui reikalingas šalių geranoriškumas, tačiau šiuo metu jo nėra, o vyksta tik nuolatiniai priekaištai ir kaltinimai vienas kitam. Todėl teismas traktuoja, kad toks ieškovo reikalavimas, šiuo momentu, yra daugiau deklaratyvus ir praktiškai neįgyvendinamas. Pažymėtina, kad dukrai ūgtelėjus ir pradėjus lankyti mokyklą, jai įgijus bendrus kompiuterio valdymo pradmenis, jai turint telefono aparatą bei apmokėtas sąskaitas, I. Z. pati gali išreikšti valią bendrauti su ieškovu ne tik namuose, bet ir mokykloje tiek „Skype“ programa, tiek telefonu ir ši bendravimo tvarka gali būti ateityje tikslinama.

Remiantis išdėstytu ieškovo ieškinys tenkintinas dalinai.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2200 litų už dokumentų surašymą ir advokato atstovavimą byloje(b.l.117). Kadangi ieškinys tenkintinas dalinai, ir nustatyta, kad šiuo metu atsakovė augina ne tik I. Z. , bet ir dar vieną mažametį vaiką, kad ieškovas D. Z. išlaikymą dukrai I. Z. teikia labai nereguliariai, kitokia forma prie išlaikymo neprisideda, todėl iš atsakovės priteistina 800 litų už advokato atstovavimą ir dokumentų surašymą ieškovo naudai. Ieškinį tenkinus dalinai iš atsakovės priteistina 72 litai žyminio mokesčio(b.l.14) . Iš atsakovės priteistina 77,20 litų pašto išlaidų valstybei (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis LR CPK 270 str., 538-541 str.,

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Nustatyti ieškovui D. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo tvarką su dukra I. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) – 1). Vieną mėnesio ketvirtadienį ir antradienį pasiriktinai , atsižvelgiant į savo užimtumą, prieš tai atsakovę J. P. informuojant prieš 3 dienas, pasiimant dukrą iš jos motinos J. P. namų 9 val. ir pristatant į motinos namus tos pačios dienos17 val. 2). Kas antrą savaitgalį- 4 mėnesių bėgyje, pasiimant dukrą šeštadienį 11 val. iš jos motinos namų ir pristatant dukrą atgal į jos motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val. , prieš tai dėl atvykimo ar neatvykimo įspėjant atsakovę J. P. prieš 2 dienas. 3). Praėjus 4 mėnesiams nustatytina kita bendravimo su dukra tvarka savaitgaliais. Kas antrą savaitgalį pasiimant dukrą iš motinos namų šeštadienį 11 val. ir grąžinant į motinos namus sekmadienį 18 val. , apie atvykimą ar neatvykimą savaitgaliui ,ieškovas D. Z. įpareigotinas informuoti atsakovę J. P. prieš 2 dienas. 4). Kas antrais metais, dukros gimimo dienos proga, ieškovas švenčia su dukra gimtadienius ir poriniais metais švenčia su dukra Naujuosius metus ir Velykas, o neporiniais metais švenčia Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą. Prieš tai informuojant atsakovę J. P. prieš 3 dienas apie savo atvykimą ar neatvykimą pasiimti dukrą. 5). Kiekvienais metais D. Z. , T. Z., L. Z. gimimo dienų šventimo proga , pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. D. Z. įpareigotinas prieš 7 dienas informuoti atsakovę, kada, kur ir su kuo , kokiu laiku švęs gimtadienį ir suderinti dukros pasiėmimo laiką. 6). D. Z. kasmetinių atostogų proga dvi savaites laiko vasaros atostogų metu ir dvi savaites laiko kitų atostogų metu – rudenio, žiemos ar pavasario, pasiimant dukrą iš atsakovės namų ir pristatant dukrą į atsakovės namus. D. Z. įpareigotinas prieš 2 savaites laiko informuoti atsakovę apie savo planuojamas atostogas, jų vietą, laiką, trukmę. 7). D. Z. įpareigotinas prieš 1 mėnesį laiko informuoti atsakovę apie savo planuojamas atostogas už Lietuvos Respublikos ribų, nurodant vietą, laiką, adresą ir koordinates. Ieškovas D. Z. , pageidaujantis išsivežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų, įspėja atsakovę prieš 1 mėnesį laiko, tai atlikdamas raštu, ir gauna rašytinį atsakovės sutikimą dėl dukros išsivežimo. Atsakymą atsakovė J. P. turi pateikti ieškovui raštu per 7 dienas.

Likusioje dalyje ieškinį netenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Jankų km., Kazlų Rūdos sav. – 800 litų už advokato pagalbą , 72 litus žyminio mokesčio ieškovo D. Z. naudai.

Priteisti iš atsakovės J. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Jankų km., Kazlų Rūdos sav. valstybės naudai 77,20 litų pašto išlaidų valstybei ( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą , apeliaciniu skundu, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d., apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui , skundą paduodant, per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja V. G