Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Telšių AVPK KPS) apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo, kuriuo A. D. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) bauda be transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo;

pagal ATPK 130² straipsnį 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) bauda be transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, A. D. paskirta galutinė nuobauda – 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) bauda be transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 20 d., 14.27 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,32 promilės girtumas), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, dėl to nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį. A. D. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Tokiais savo veiksmais A. D. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130² straipsnyje.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti asmuo, ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta nuobauda nuo 1 448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo, o ATPK 130² straipsnyje numatyta nuobauda nuo 1 158 Eur su transporto priemonės konfiskavimu. Nors teismas nutarime netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, tačiau skundžiamu nutarimu paskyrė A. D. mažesnę piniginę baudą nei sankcijoje numatyta ir neskyrė transporto priemonės konfiskavimo. Mano, kad teismo nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusioji I. S. prašė nekonfiskuoti transporto priemonės, kurią buvo davusi savo sūnui, tačiau transporto priemonę niekam nesakęs užvaldė A. D., nėra ypatinga ir pakankama aplinkybė, galinti lemti švelnesnės nuobaudos skyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Telšių AVPK KPS apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. prašymo perkvalifikuoti jo padarytus administracinius teisės pažeidimus nėra, pastarasis apeliacinio skundo nepateikė, apylinkės teismo nutarimo jokiu pagrindu neskundė, gautas tik institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pabloginti A. D. padėtį, pastarojo veikų perkvalifikavimo į atitinkavus ANK straipsnius klausimas nesvarstomas.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 1 448 iki 1 592 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 158 iki 1 448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo 1 158 iki 1 592 eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Pagal ATPK 20 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas A. D. nuobaudas už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus atsižvelgė tik į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis dėl padarytų teisės pažeidimų nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau teismas visiškai nevertino pažeidėjo asmenybės – kad pastarasis yra baustas administracine tvarka, 2013 m. spalio 8 d. nutarimu buvo baustas už analogišką, ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą, pažeidimą, jam buvo paskirta 4 000 Lt (1 158 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams (b. l. 26–27), duomenų, kad A. D. būtų sumokėjęs paskirtą baudą nėra, Telšių AVPK KPS pateiktoje pažymoje nurodyta, kad A. D. nėra įvykdęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-100 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo grąžinimo tvarkos aprašo III skyriuje nurodytų sąlygų vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti (b. l. 25). Taigi akivaizdu, kad A. D. išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, daro analogiškus didelį pavojų kitiems eismo dalyviams keliančius pažeidimus. Dėl to sprendžiama, kad teismas skundžiamame nutarime padarė nepagrįstą išvadą, jog nuobaudų tikslai bus pasiekti paskyrus A. D. minimalias ATPK 127 straipsnio 3 dalies ir ATPK 130² straipsnio sankcijose numatytas baudas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ATPK 127 straipsnio 3 dalyje asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, numatyta minimali nuobauda yra 1 448 Eur, o ne 1 158 Eur bauda. Taigi nėra pagrindo nepritarti Telšių AVPK KPS skundo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu nepagrįstai, net netaikydamas ATPK 30¹ straipsnio, pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį paskyrė A. D. mažesnę piniginę baudą nei sankcijoje numatyta. Dėl to skundžiamas nutarimas keistinas paskiriant A. D. už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 130² straipsnyje nuobaudas, mažesnes negu sankcijose numatyti jų vidurkiai.

Kaip teisingai pažymėta Telšių AVPK KPS apeliaciniame skunde, ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma papildoma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Be to, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Pagal ATPK 26 straipsnio 2 dalies nuostatas ATPK 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Kartu pažymima, kad teismų praktikoje konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2AT-21-746/2015). Tokiais atvejais teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, neskiria įstatyme numatytos sankcijos ar skiria švelnesnę sankciją negu numatyta įstatyme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-746/2015 išaiškinta, kad ATPK 30¹ straipsnio (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas) 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir kad, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015).

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-746/2015).

Iš bylos matyti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne A. D., o E. S. (b. l. 16). Bylos duomenys liudija, kad pastarajam apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, taip pat apie galimą automobilio konfiskavimą buvo pranešta (b. l. 17, 29), tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, posėdyje dalyvavo jo žmona I. S., todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nukentėjusiąja pripažino I. S.. Iš pastarosios parodymų matyti, kad ji automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tąkart buvo davusi savo sūnui E. S., kuris būdamas neblaivus automobilio nevairavo. Iš sūnaus sužinojo, kad automobilį A. D., neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, pasiėmė savavališkai, be automobilio savininko ar jo sūnaus, kuriam tąkart buvo patikėtas automobilis, sutikimo (b. l. 31–32). Tai, kad jis automobilį pasiėmė savavališkai, teismo posėdyje patvirtino ir pats A. D. (b. l. 31–32 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad automobilio savininkas su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, kad sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingai visuomenės interesams. Šiuo atveju, sankcijos, pasireiškiančios savininkui priklausančio automobilio konfiskavimu, taikymas nagrinėjamoje situacijoje nebūtų nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebūtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir nekonfiskuoti E. S. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria netaikytas minėto automobilio konfiskavimas, nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimą pakeisti.

A. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą, paskirti 1 500 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir A. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą, paskirti 1 200 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, A. D. galutinę nuobaudą paskirti 1 500 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.