Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 13 p., ir

Aprašomoji dalis

nustato:

Apklaustas teismo, kaltinamasis A. V. iš esmės pripažino savo kaltę ir parodė, kad pripažįsta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudęs V. B., tačiau nemano, kad tai padarė itin žiauriai (kadangi daugybiniai dūriai buvo nežymūs, o V. B. jis nužudė perpjaudamas gerklę ir jis nesikankino) ir neigia nužudęs, siekiant išreikšti neapykantą homoseksualinei grupei priklausančiam asmeniui dėl seksualinės orientacijos. V. B. pažinojo apie 30 metų, tarpusavio santykiai buvo normalūs, yra gyvenę viename name, dirbę vienoje darbovietėje, prieš nusikaltimą buvo nesimatę jau keletą metų. Kovo 9 d. V. B. jam netikėtai paskambino ir įsiprašė į svečius išgerti. Apie 13-14 val. jis pasitiko V. ant kelio ir parsivedė namo, tuo metu abu jau buvo truputį išgėrę. Namuose gėrė V. atsineštą litrą naminės degtinės, sėdėjo prie stalo ir šnekučiavosi, kalbėjosi apie darbus. Gėrė ilgai, per tą laiką sutemo. Buvo dviese, niekas kitas užėjęs nebuvo. Bebaigiant gerti turėtą naminę degtinę, smarkiai apgirto ir tolesnių įvykių gerai neprisimena. Atsipeikėjo, kuomet abu gulėjo ant grindų, jis rankoje turėtu peiliu badė V., pastarasis gindamasis ranka sugriebė peilio geležtę ir peilis besukinėjant nulūžo, tada jis sugriebė ant stalo buvusią šakutę ir toliau badė V. į galvos, kaklo sritį. Po to atsibudo tik ryte, V. gulėjo virtuvėje ant grindų negyvas, aplink buvo kraujo. Persigandęs išvažiavo į miestą, lavoną uždengė paklode. Parsivežė degtinės, sėdėjo ir gėrė, nežinojo ką daryti. Važinėjo į miestą 3 dienas, parsiveždavo degtinės ir kambaryje gerdavo, o lavonas gulėjo virtuvėje. Po to lavoną suvyniojo į apklotą ir išvilko į rūsį. Kažkas skambino, teiravosi V., bet jis pasakė, kad jo čia nėra, kad buvo, bet išėjo. Vėliau atvyko policija. Dėl išgerto alkoholio nepamena, dėl kokios priežasties sukonfliktavo su V. ir jį nužudė. Šiuos savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 120-123).

Teisiamajame posėdyje buvo perskaitytas kaltinamojo 2023-04-27 iš suėmimo vietos tyrėjai išsiųstas laiškas (t. 3, b. l. 57-58), kuriame jis, be kita ko, nurodė, jog ilgai mėgindamas prisiminti nusikaltimo aplinkybes prisiminė, kad tokį jo elgesį išprovokavo V. B. pasiūlymas santykiauti analiniu būdu, taip pat V. B. prisipažinimas meilėje, po ko jam ,,aptemo protas" ir jis griebėsi peilio; nurodė, kad sekančią dieną sudaužė nukentėjusiojo telefoną ir įmetė jį į šulinį.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad yra nužudytojo V. B. sesuo, kaltinamojo nepažinojo, brolis apie jį irgi nebuvo minėjęs. Su broliu sutardavo labai gerai, buvo penki vaikai. Mirties metu V. buvo 55 metų, išsituokęs, vaikų neturėjo. Brolis dirbo seniai užsienyje prie statybų. Grįžęs atvažiuodavo pas ją, ji nuvažiuodavo, bendravo glaudžiai. Brolis homoseksualus nebuvo, to negali būti, niekada to nėra pastebėjusi, žmoną yra turėjęs. Kovo 7-8 dienomis vežė brolį apsimokėti mokesčius į Tauragę, parvežusi išleido prie namų. Kitą dieną ryte dar kalbėjosi telefonu, po to brolio telefonas buvo išjungtas. Dar keletą dienų esant išjungtam brolio telefonui, kreipėsi į policiją. Paskui giminaičiai iš ,,Bitės“ sužinojo numerį, kam V. paskutinį kartą skambino, tai buvo kaltinamojo numeris. Iš kelinto karto pavykus prisiskambinti, prisistatė, kad yra V. sesuo ir klausė, kur brolis, sakė, kad jis prapuolė ir yra ieškomas, bet kaltinamasis pasakė, kad V. pas jį nebuvo. Po to policija pranešė, kad brolio lavoną rado kaltinamojo namuose. Brolį laidojo savo lėšomis kartu su savo sūnumi, prašo priteisti dėl brolio mirties patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Gavo laidojimo pašalpą 392 eurus, kurios iš pareikšto ieškinio neišminusavo.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, V. B. buvo jo dėdė ir krikšto tėvas. V. nuo mažens jį prižiūrėdavo, visur važiuodavo ir daug laiko leido kartu. V. B. buvo artimesnis nei tėvas, tėvai išsituokę ir tėvo realiai neturėjo, nes tėvas tiek jį, tiek mamą mušdavo, skriausdavo, naudodavo psichologinį smurtą. Paskutiniu metu apie 4-5 metus gyvena Kaune, bet su V. bendraudavo, grįždavo pas jį į Tauragę, kai jis grįždavo iš užsienio. Paskutinį kartą matėsi vasario pabaigoje. Kovo 8 d. mama pasakė, kad vežė V. susimokėti mokesčius, susimokėjus parvežė ji namo. Paskui dingo ir niekas nieko nežinojo, neina prisiskambinti. Nėra girdėjęs, kad V. turėjo homoseksualinių polinkių. Parašius pareiškimą policijai, reikėjo laukti parą laiko, todėl susikvietė draugus, pažįstamus ir organizavo V. paiešką, išėjo jo ieškoti. V. B. laidojo kartu su mama.

2023-03-18 V. B. pareiškime policijai nurodyta, kad nuo 2023-03-08 neaiškiomis aplinkybėmis dingo jos brolis V. B.. Paskutinį kartą dingimo dieną vartojo alkoholį, bendraudamas su drauge buvo nusivylęs ir kalbėjo apie savižudybę. Paskutinius keletą metų taip dingdavo 2-3 kartus per metus iki savaitės laiko, kuomet grįžęs iš užsienio su nenustatytais draugais girtaudavo (I t., b. l. 1-7).

2023-03-19 policijos tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 129 str. 1 d. dėl nužudymo, nes 2023-03-19 apie 15:30 val. dingusio žmogaus V. B. paieškos metu, adresu (duomenys neskelbtini), namo rūsyje buvo rastas V. B. lavonas su durtinėmis žaizdomis kaklo bei krūtinės srityje, lavonas suvyniotas į plastikinę plėvelę. Namas, kuriame buvo rastas lavonas, priklauso A. V.. A. V. iškart dėl savo neblaivumo pasitikrinti girtumo pūsdamas į alkotesterį nesugebėjo, 18:57 val. A. V. buvo nustatytas 2.99 prom. girtumo laipsnis (I t., b. l. 8-10).

2023-03-21 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotos A. V. namo rūsyje rasto V. B. kūno radimo aplinkybės (I t., b. l. 18-45).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M46/2023(10) konstatuota, kad V. B. mirė nuo daugybinių durtinių pjautinių ir kiaurinių, kiauryminių veido, kaklo, pakaušio, kiauryminių krūtinės kairės pusės, pilvo su kepenų sužalojimu žaizdų, kas komplikavosi trauminiu šoku, oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, aspiracija krauju, į ką nurodo kraujas nosies, burnos ertmėse, gerklose, bronchuose, plaučių alveolėse, ūmus vidaus organų pilnakraujiškumas, skystas tamsus kraujas, taškinės kraujosruvos po plautine krūtinplėve, židininė plaučių emfizema. V. B. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.99% (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,41% (promilės) etilo alkoholio (eliminacijos stadija). Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

V. B. lavone rasti šie sužalojimai, padaryti tokiu pačiu ar artimu laiku galimai keleto - keliolikos minučių intervale:

l) 21 durtinė pjautinė kaktos; kiauryminė nosies dešinės pusės - skruosto su nosies kremzlių sužalojimu; dešinės akies apatinio voko; nosies dešinio sparnelio - skruosto; kiaurinės viršutinės lūpos dešinės pusės, apatinės lūpos dešinės pusės - smakro, viršutinės lūpos kairės pusės, lūpų kairio kampo; pakaušio kairės pusės; kiaurinė kairio skruosto; kiauryminė kairio pažandžio, paliežuvinio kaulo - skydinės kremzlės tarpo, gerklų; kiauryminė pasmakrės dešinės pusės, viršpaliežuvinio kaulo tarpo, liežuvio pasaito; kaklo priekinio paviršiaus - skydinės kremzlės plokštelių sandūros; kaklo kairės pusės - skydinės kremzlės kairės plokštelės projekcijos; kiauryminė kaklo kairės pusės - skydinės kremzlės apatinio trečdalio projekcijos, gerklų; kaklo priekinio kairio paviršiaus - jungo duobės; kaklo kairės pusės; kaklo dešinės pusės; kairio žando; kiauryminė krūtinės kairio priekinio paviršiaus; kiauryminė pilvo po dešiniu šonkauliu lanku su kepenų dešinės skilties sužalojimu žaizdos. Šie sužalojimai, padaryti duriančiai pjaunančio įrankio geležte, galimai ir tokio, kaip tyrimui pateikto aprašyto peilio geležte, nes tam neprieštarauja išorinių sužalojimų matmenys odoje, audiniuose, kanalų ilgiai, lyginant su minimo peilio geležtės matmenimis. Sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju, besikomplikavus aspiracija krauju, įvyko mirtis,

2) 19 odos nubrozdijimų kaklo kairėje pusėje - petyje, dešiniame skruoste, nosies pamate - viršutinėje lūpoje, apatinės lūpos kairėje pusėje, kaklo kairėje pusėje, kairiame žande, ties kairės akies vokų išoriniu kampu, krūtinės kairėje pusėje, dešiniame klube, šlaunyje, kairiame klube, ant kairio šonkaulių lanko, dešiniame dilbyje. Šie sužalojimai padaryti kietu aštriu smailiu daiktu, galimai ir tokiu, kaip aukščiau nurodyto peilio geležte, jos dalimi, ir įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą,

3) 7 durtinės žaizdos dešinės ausies spenelyje, dešiniame žande, dešiniame pažandyje, ties lūpų dešiniu kampu, kaktoje, dešinės akies vokų vidiniame kampe – nosyje. Šie sužalojimai padaryti duriančią savybę turinčiu daiktu, pagal pobūdį­ galimai šakutės 4 virbais bei gyvam asmeniui atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo,

4) 18 pjautinių žaizdų kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos delne - nykščio iškilumoje, ties 3 ir 5 delnakaulių galinių dalių projekcija, kairės plaštakos nykščio - antro piršto tarpe, dešinės plaštakos nykščio - 2 piršto tarpe, dešinės rankos nykščio išoriniame paviršiuje, dešinės rankos 2 piršto delniniame paviršiuje, 3 piršto delniniame paviršiuje. Šie sužalojimai padaryti duriančiai jaunančio įrankio geležte, neatmetama dengiantis nuo smūgių, ginantis, bei gyvam asmeniui atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo.

Tikėtina, kad mirtis galėjo įvykti apie 1–2 sav. laikotarpiu iki tyrimo pradžios 2023-03-20. Teismo medicinos duomenų, leidžiančių nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą, nėra. Sužalojimų išsidėstymas, jų gausumas, kryptis leidžia teigti, kad jėgos veikė iš priekio, galimai ir šonų, nukentėjusiam esant įvairiose padėtyse, labiau tikėtina, kai liemuo, galva buvo artima vertikaliai ar jai artimai padėčiai (II t., b. l. 6-20).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G116/2023(10) konstatuota, kad apžiūrėjus 2023-03-19, A. V. kūne senų ar šviežių sužalojimų nėra (II t., b. l. 33-34).

1. Ant kedų (5 mėg.), šakutės (6 mėg.), nuoplovoje nuo peilio geležtės (7 mėg.), nuoplovoje nuo peilio rankenos (8 mėg.), nuoplovoje nuo suolo atlošo (9 mėg.) rastas žmogaus kraujas, kuris sutampa su V. B. DNR profiliu.

2. Ant pilko megztinio (3 mėg.), džemperio (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gauti nepilni mišrūs daugiau nei dviejų asmenų DNR profiliai, kurie nėra tinkami tolimesniam asmenų identifikavimui; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. V. DNR profiliu (II t., b. l. 40-54).

Tirtos peilio dalys, taip pat iš šulinio ištrauktas nužudytojo telefonas SAMSUNG apžiūrėti daiktų apžiūros protokolais (II t., b. l. 124-130; t. I, b. l. 62-66).

Policijos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant dingusio V. B. paiešką, buvo bendrauta su eile dingusiojo pažįstamų, kuriems V. B. ne kartą (paskutinį kartą š. m. kovo 8 d.) minėjo norintis nusižudyti (II t., b. l. 55).

Policijos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant dingusio V. B. telefono išklotinių analizę nustatyta, jog paskutinį kartą V. B. bendravo telefonu 2023-03-09 12.24 val., po to kitiems abonentams prisiskambinti V. B. nepavyko (II t., b. l. 68-70).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo A. V. kaltę tyčia itin žiauriai nužudžius V. B..

Kaltinamasis pripažįsta badydamas ir pjaustydamas peiliu bei šakute tyčia nužudęs V. B., tačiau teigia, jog toks nužudymo būdas neturėtų būti vertinamas itin žiauriu, kadangi V. B. mirė dėl to, kad jis perpjovė nukentėjusiajam gerklę, o ne nuo dūrių, kurie buvo nežymūs. Vienok tokias kaltinamojo interpretacijas paneigia teismo medicinos specialisto išvada. Kaip teigia pats kaltinamasis, iš pradžių jis smurtavo prieš V. B. peiliu, ir tik tuomet, kai nukentėjusiajam sugriebus peilio geležtę šis sulūžo, pagriebė šakutę ir ją toliau badė nukentėjusįjį. Tačiau iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. B. viso buvo padaryti 65 durtiniai pjautiniai kūno sužalojimai, iš kurių tik 7 galėjo būti padaryti šakute, likę 58 – peiliu. Lyginant šias specialisto išvadas su kaltinamojo parodymais matyti, kad visi kūno sužalojimai buvo padaryti V. B. dar esant gyvam, tame tarpe ir 21 durtinė pjautinė žaizda, kurių visuma atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį.

Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip nužudymas itin žiauriai. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kan­ki­nant ar ki­taip itin žiau­riai), kai kal­ti­nin­ko vei­ka dėl gy­vy­bės at­ėmi­mo bū­do ar ki­tų ap­lin­ky­bių pa­si­reiš­kia ypa­tin­gu žiau­rumu. Kan­ki­ni­mas – tai tam tik­rą lai­ką trun­kan­tys veiks­mai, su­ke­lian­tys di­de­les fi­zi­nes, dva­si­nes kan­čias nu­ken­tė­ju­sia­jam tie­sio­gi­niu po­vei­kiu į jo kū­ną ar­ba su­da­ran­tys są­ly­gas kil­ti to­kioms kan­čioms (dėl skaus­mo, al­kio, troš­ku­lio, šal­čio, karš­čio, ver­čiant at­lik­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį že­mi­nan­čius veiks­mus ir pan.). Nu­žu­dy­mas ki­taip itin žiau­riai yra ta­da, kai gy­vy­bė at­ima­ma itin skaus­min­gu bū­du (pvz., nuo­di­jant skaus­min­gai vei­kian­čiais nuo­dais, de­gi­nant, už­ka­sant, nu­me­tant iš di­de­lio aukš­čio ir pan.) ar­ba pa­da­rant nu­ken­tė­ju­sia­jam daug kū­no su­ža­lo­ji­mų. Šiuo at­ve­ju ne­tu­ri reikš­mės, kiek lai­ko nu­ken­tė­ju­sy­sis po pa­nau­do­to smur­to iki mir­ties jau­tė kū­no su­ža­lo­ji­mų su­kel­tą skaus­mą. Nu­žu­dy­mas itin žiau­riai ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas ir ta­da, kai prieš at­imant gy­vy­bę ar jos at­ėmi­mo me­tu iš nu­ken­tė­ju­sio­jo bu­vo ty­čio­ja­ma­si (jis ver­čia­mas pats sa­ve ža­lo­ti ir pan.), ar­ba kai kal­ti­nin­kas ty­čia truk­do su­teik­ti pa­gal­bą jo su­ža­lo­tam nu­ken­tė­ju­sia­jam, ar­ba kai nu­žu­do­ma su­ar­dant žmo­gaus kū­no ana­to­mi­nį vien­ti­su­mą (pvz., nu­ker­ta­ma gal­va ir pan.), ar­ba kai nu­ken­tė­ju­sy­sis nu­žu­do­mas jo ar­ti­mų­jų aki­vaiz­do­je, taip su­ke­liant jiems di­de­les dva­si­nes kan­čias. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal šį punk­tą, jei kal­ti­nin­kas su­vo­kė itin žiau­rų gy­vy­bės at­ėmi­mo ypa­tu­mą.

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, teismo medicinos specialisto išvados, kūno sužalojimai V. B. prieš mirtį buvo padaryti 65 trauminiais durtiniais-pjautiniais poveikiais peiliu ir šakute, kas patvirtina, jog kaltinamasis keletą - keliolika minučių žalojo V. B., badydamas ir pjaustydamas jį peiliu bei šakute, keldamas nukentėjusiajam dideles fizines kančias. Akivaizdu, jog keletą – keliolika minučių intensyviai badydamas ir pjaustydamas nukentėjusįjį peiliu (nustatyti 58 tokio pobūdžio trauminiai poveikiai) ir šakute, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kol patirti sužalojimai komplikavosi trauminiu šoku, oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, aspiracija krauju, kaltinamasis aiškiai suvokė, jog atima nukentėjusiajam gyvybę itin žiauriai. Tuo būdu A. V. kaltė padarius BK 129 str. 2 d. 6 p. numatytą nusikaltimą visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Kaltinamajame akte A. V. veika buvo papildomai kvalifikuota ir pagal BK 129 str. 2 d. 13 p. nurodant, kad A. V. smurtavo prieš nukentėjusįjį, siekdamas išreikšti neapykantą homoseksualinei grupei priklausančiam asmeniui dėl seksualinės orientacijos. Teismo įsitikinimu, ši kaltinimo dalis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Visų pirma, byloje nenustatyta, kad nužudytasis V. B. buvo homoseksualus, priešingai, šią aplinkybę paneigė ne tik nužudytąjį apie 30 metų pažinojęs kaltinamasis, bet ir nužudytojo sesuo V. B. bei krikštasūnis V. B..

Vienintelis įrodymas, kuriuo šioje dalyje buvo grindžiamas kaltinimas, yra jau minėtas iš suėmimo vietos kaltinamojo tyrėjai rašytas laiškas, kurio turinį kaltinamasis iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-11 papildomai apklaustas tyrėjos (2 t., b. l. 116-118). Pažymėtina, kad pirminės apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu 2023-03-20 kaltinamasis šios aplinkybės nenurodė (2 t., b. l. 108-111), lygiai kaip ir 2023-03-21 parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 120-122) bei apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos dėl suėmimo skyrimo (3 t., b. l. 31-32), o galutinės apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-25 šią aplinkybę paneigė (3 t., b. l. 107-108), lygiai kaip ir apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Nukentėjusysis V. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 87-99). Nurodo, kad tokiu dydžiu vertina dėl mamos brolio ir savo krikšto tėvo netekties patirtą neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniu išgyvenimu ir sukrėtimu. V. B. nuo mažens jį prižiūrėdavo, visur važiuodavo ir daug laiko leido kartu, buvo artimesnis nei tėvas, tėvai išsituokę ir tėvo realiai neturėjo, nes tėvas tiek jį, tiek mamą mušdavo, skriausdavo, naudodavo psichologinį smurtą, su dėde bendraudavo ir išvykęs gyventi į Kauną. Taip pat prašo priteisti išlaidas 240 eurų, sumokėtas advokatei už civilinio ieškinio parengimą.

Nukentėjusioji V. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1407, 69 euro turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 97-118; t. 3, b. l. 147-152). Nurodo, kad tokiu dydžiu vertina dėl brolio ir savo sūnaus krikšto tėvo, su kuriuo nuolat artimai bendravo, netekties patirtą neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniu išgyvenimu ir sukrėtimu, psichinės sveikatos pablogėjimu, ką patvirtina ir pateikiama Psichikos sveikatos centro pažyma. Turtinę žalą sudaro dokumentais patvirtintos jos turėtos brolio laidojimo išlaidos, iš kurių nėra minusuota jos gauta 392 eurų dydžio brolio laidojimo pašalpa.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. V. veiksmais, kuriais brutaliai buvo atimta V. B. brolio, V. B. dėdės ir krikšto tėvo gyvybė. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusieji dėl šios netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą, ką patvirtina ir medicininė pažyma apie V. B. psichinės sveikatos pablogėjimą. Kita vertus, iš pačių nukentėjusiųjų parodymų ir policijos surinktos vykdant V. B. paiešką medžiagos galima spręsti, jog nukentėjusiųjų santykiai su nužudytuoju nebuvo tokie glaudūs, kokius pastarieji deklaruoja. V. B. jau eilę metų dirbo užsienyje, į Lietuvą grįždavo gana retai, o grįžęs, kaip nurodė pati V. B., girtaudavo su draugais ir begirtaudamas kasmet 2-3 kartus iki savaitės laiko dingdavo, be to, buvo nusivylęs gyvenimu, dažnai, tame tarpe ir prieš aptariamą nusikaltimą, pažįstamiems kalbėdavo ketinantis nusižudyti. Nukentėjusysis V. B. nurodė jau 4-5 metus gyvenantis Kaune, taigi su V. B. susitikdavo dar rečiau, nei jo mama. Iš aukščiau pasakyto galima teigti, jog nužudytojo ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykiai nebuvo tokio artumo ir glaudumo, kad velionis būtų galėjęs rasti juose atsparą išsakomam nusivylimui gyvenimu, kurį verčiau bandydavo įveikti girtaudamas su atsitiktiniais asmenimis, nagrinėjamu atveju – ir su kaltinamuoju, ir paskutiniuosius keletą metų turėjo daugiau epizodinį pobūdį. Įvertinus visas šias aplinkybes, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas laiko teisingu ir sąžiningu V. B. ir V. B. nustatyti ženkliai mažesnį nei jų prašomas neturtinės žalos atlyginimą, kiekvieno iš jų prašomą priteisti sumą mažinant iki 5000 eurų. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra pakankamai senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų ir tik dalinai darbingas, jo turimas turtas nėra didelės vertės, jis yra nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, todėl akivaizdu, jog didesnės pinigų sumos išieškojimas ir kaltinamojo bus vargu ar rezultatyvus.

Iš dalies tenkintinas ir nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Byloje yra nukentėjusiosios pateikti dokumentai, patvirtinantys jos turėtas 1407, 69 euro dydžio laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidas, kolegija jas pripažįsta pagrįstomis, atitinkančiomis protingumo ir teisingumo kriterijus. Todėl ieškinys, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d. ir 2 d., tenkintinas 1015,69 eur. sumoje, iš prašomos priteisti sumos minusuojant nukentėjusiosios gautą 392 eurų dydžio laidojimo pašalpą.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo (2 t., b. l. 72-80) terminas kaltinamajam pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo.

Iš kaltinamojo nukentėjusiajam V. B. išieškotina 240 eurų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms už civilinio ieškinio parengimą apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 159-165). Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajam A. V. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba šioje baudžiamojoje byloje, todėl iš jo valstybės naudai prašoma priteisti 175 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismui taip pat buvo pateikta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 166-168), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai V. B. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba šioje baudžiamojoje byloje, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai prašoma priteisti 401,26 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-51-788/2021, 2K-67-697/2021). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, kadangi kaltinamasis viso proceso metu buvo suimtas, o už jam inkriminuotą nusikaltimą gali būti skiriamas ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 51 str. 1 d. 5 p., 7 p.) Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo taip pat būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą. Be to, senyvo amžiaus ir tik dalinai darbingas kaltinamasis neturi ženklesnės vertės turto, yra nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, iš jo priteisiama pakankamai didelė civilinių ieškinių suma, taigi pagal savo turtinę padėtį jis nebūtų pajėgus atlyginti prašomų priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo atmestinas.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiojo kelionės išlaidos 46 eurai 80 ct.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

· įvairūs tyrimo metu paimti objektai, išvardinti kaltinamajame akte ir saugomi Tauragės AVPK paketuose Nr. 001739, 001737, 001736, 001745, 001727, 001728, 001729, 001730, 0776, 001744, 001731, 001732, 001733, 001734, 001742, 001743, 001740, 001741, Nr. S-233/2023(01), 249748, POLICIJA001492 sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.),

· iš A. V. paimti du mobiliojo ryšio telefonai, supakuoti pakete Nr. 249618, grąžintini kaltinamajam A. V. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.),

· vokas su 2 CD ir vokas su daktiloskopine kortele paliktini saugojimui prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu keturiolikai metų. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023-03-19. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajai V. B. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1015,69 euro turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje V. B. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajam V. B. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje V. B. civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. V. 240 eurų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam V. B., taip pat 46 eurus 80 ct. proceso išlaidų valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo atmesti.

Pratęsti nuteistajam A. V. laikino nuosavybės teisių apribojimo į jam priklausantį turtą:

1. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko Tauragės KAC laikomas pinigines lėšas,

2. žemės sklypą, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., sklypo plotas 0.0684 ha., (duomenys neskelbtini), vertė: 1210 Eur,

3. sodo pastatą, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 101.30 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 14000 Eur,

4. pastatą - šiltnamį, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 116 Eur,

terminą iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

· įvairius tyrimo metu paimtus objektus, išvardintus kaltinamajame akte ir saugomus Tauragės AVPK paketuose Nr. 001739, 001737, 001736, 001745, 001727, 001728, 001729, 001730, 0776, 001744, 001731, 001732, 001733, 001734, 001742, 001743, 001740, 001741, Nr. S-233/2023(01), 249748, POLICIJA001492 – sunaikinti,

· voką su 2 CD ir voką su daktiloskopine kortele palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam A. V. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.