Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-11-25 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 63 str., 1 metams laisvės atėmimo, vad. BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2014-06-20 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 75 paroms arešto, taikant BK 64-1 str., bausmė sumažinta iki 50 parų arešto, bausmę atlikęs;

3) 2017-10-10 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 7 d. 45 paroms arešto, taikant BK 64-1 str. , bausmė sumažinta iki 30 parų arešto, 2017-12-07 paleistas iš bausmės atlikimo vietos po bausmės atlikimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 2.31 promilės neblaivumas), 2018-08-14 d. apie 21 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, kilus konfliktui dėl garsiai leidžiamos muzikos, tyčia, paėmęs į ranką didelį virtuvinį peilį ir artindamasis link mamos I. P. ir tėvo V. P. bei jų atžvilgiu išsakydamas grasinančio pobūdžio žodžius: „aš jus paskersiu“ ir taip prieš pastaruosius naudodamas psichologinį smurtą grasino jiems fiziniu susidorojimu, esant pakankamam pagrindui nukentėjusiesiems manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

2018-08-14 I. P. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2018-08-14 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), bute ji gulėjo lovoje savo kambaryje, kai grįžo į namus neblaivus sūnus M. P.. Jis atsisėdo virtuvėje vienas. Ji prie jo nėjo, nes bijo jo elgesio. Kai M. P. paleido per savo planšetėje garsiai muziką, sugyventinis V. P., paprašė ją pritildyti. Tada sūnus pradėjo juos įvairiais žodžiais kolioti ir metė planšetę į dujinę viryklę. Ji paskambino savo dukrai N. P. ir paprašė ateiti su savo vyru ir apraminti sūnų. Kai M. išgirdo, kad ji skambina dukrai, jis įsiuto, priėjęs prie virtuvinės spintelės kažko joje ieškojo ir eidamas link jų iš virtuvės į kambarį pasakė: "aš vis tiek jus išskersiu". Ji atsisuko ir suriko, jog ima peilį. Tuo momentu sugyventinis V. stovėjo tarpdury tarp kambario ir virtuvės užsisukęs nuo sūnaus. Jis staigiai atsisukęs spyrė į spintelės dureles. Įvyko grumtynės, sugyventinis V. P. iš sūnaus atėmė peilį. Ji labai išsigando, nes ir anksčiau sūnus yra prieš ją smurtavęs ir dažnai grasina, jog padegs ar užmuš. Mano, jog jos ir sugyventinio atžvilgiu buvo kilęs realus pavojus gyvybei, nes sūnus rankose laikė peilį bei ėjo link jų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą sūnui M. P. dėl grasinimų susidoroti (b. l. 8-13).

2018-08-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tai patalpos mediniame name. Patalpose nėra tvarkinga (b. l. 14-22).

2018-08-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. P. pateikė peilį, kuriuo, kaip ji sakė, buvo grasinta (b. l. 69). 2018-08-30 peilis buvo apžiūrėtas. Peilis yra ištisinis, juodos spalvos rankena su trimis baltos spalvos metalo spaustukais, tiesia smailėjančia geležte. Peilio rankenos ilgis yra 12 cm, plotis plačiausioje vietoje - 2,3 cm. Peilio geležtės ilgis yra 19 cm, ties rankena geležtės plotis - 2,3 cm. Peilio bendras ilgis yra 31 cm. Peilio geležtės ašmenys yra lygūs. Ant peilio geležtės yra užrašas „Let's CooK accessories“. Ant geležtės įvairiose vietose matosi įvairūs įbrėžimai, prie rankenos matosi pašalinių medžiagų rudos spalvos dėmės. Apžiūrėjus peilį ant jo nusikalstamos veikos pėdsakų nesimato. Po apžiūros peilis įdėtas į policijos specialią pakuotę Nr. 320844 (b. l. 70-75).

2018-08-15 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Daliaus Sorakos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-08-15 d. 22.37 val. M. P. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0234, patikros sertifikato Nr. 0817621, nustatytas 2,31 promilių neblaivumas. V. P. ir I. P. buvo blaivūs (b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2018-08-15 M. P. parodė, kad galvos traumų neturėjęs, psichikos ir priklausomybių ligomis neserga, gydytojo - narkologo ir gydytojo – psichiatro įskaitose neįrašytas. Nepripažino, kad grasino fiziniu susidorojimu savo tėvams I. P. ir V. P.. Nurodė, kad gyvena su tėvais ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus broliu N. P., tėvams priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2018-08-14 apie 21.00 val. baigė gerti alų, kaimynas išėjo į namus, o tėvas nuėjo į kambarį. Jis pats, sėdėdamas prie namų, ant laiptų, toliau gėrė alų, klausėsi muzikos iš nešiojamo kompiuterio. Apie 21 val. 30 min. prie jo atėjo tėvas V. P. ir jį įžeidinėdamas pradėjo reikšti pretenzijas dėl garsiai leidžiamos muzikos. Tėvas muziką išjungė. Tada atsistojęs tėvui kaire ranka sudavė vieną nestiprų smūgį į krūtinės kairę pusę ir tėvui iš rankų ištraukė savo kompiuterį bei vėl paleido muziką, o kompiuterį padėjo ant žemės. Tada stovint prie namų, ant laiptų, tėvas kumščiu jam sudavė vieną smūgį galvą. Jiedu nugriuvo ant žemės, grūmėsi, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė. Tėvas jį paleido, jie atsistojo. Jis pasiėmė kompiuterį ir nuėjo į namus. Tėvas nuėjo į kambarį, o jis - į virtuvę, kur atsisėdęs ant sofos gėrė alų ir klausėsi muzikos. Maždaug po 20 minučių pas juos į namus atėjo sesers N. P. sugyventinis A. Z.. Jis stovėdamas virtuvėje, prie durų, reiškė pretenzijas, kad jis girtauja, gyvena pas tėvus ir su jais konfliktuoja. Supykęs ant A. Z. dėl jo reiškiamų priekaištų, atsistojęs nuo sofos ir priėjęs prie jo jam su kaire ranka sudavė vieną smūgį veidą. A. Z. jam taip pat sudavė vieną smūgį į nosį. Tada abu susikibo ir nugriuvę virtuvėje ant sofos keletą minučių grūmėsi, tačiau vienas kitam smūgių nesudavė. Po to vienas kitą paleido ir jis atsistojęs bei nuo kriauklės paėmęs molinį puodelį juo metė į A. Z.. Ar tuo puodeliu jam sudavė smūgį į galvą, nepamena. A. Z. iš galvos pradėjo bėgti kraujas ir jis išėjo į lauką. Jis tada virtuvėje nuo žemės surinko sudaužyto puodelio šukes, jas išmetė į šiukšlių dėžę bei nuėjęs atsigulė ant sofos, virtuvėje. Maždaug po 10 minčių pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė bei pristatė į policijos komisariatą. Tėvams fiziniu susidorojimu negrasino, prieš juos su peiliu nepuolė. Su mama iš viso jokio konflikto nebuvo, nes su ja keturis mėnesius nesikalba, jų tarpusavio santykiai blogi. Su tėvu bendrauja, santykiai geri. Konflikto, kuris tarp jo ir tėvo vyko kieme, niekas nematė. Tuo metu, kai namo virtuvėje konfliktas vyko tarp jo ir A. Z., tėvai buvo kambaryje ir mano, kad nieko nematė. Brolio namuose nebuvo, todėl jis nieko irgi nematė (b. l. 112-115).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu įtariamasis M. P. 2018-08-23 parodė, kad 2018 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, konflikto namuose (duomenys neskelbtini), metu, jis nei motinai I. P., nei tėvui V. P. susidoroti su jais negrasino. Konflikto metu į rankas jokio peilio paėmęs nebuvo. Dėl tėvo V. P. rankos kumščiu suduoto smūgio jam į galvą suskaudo, tačiau nestipriai, fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Jokių sužalojimų nuo smūgio nebuvo. Dėl patirto sužalojimo niekur nesigydė, į medikus nesikreipė. Tėvui V. P. jokių pretenzijų neturi. Dėl A. Z. suduoto smūgio rankos kumščiu į nosį, skaudėjo, juto fizinį skausmą, iš nosies bėgo kraujas, nosis buvo ištinusi. Dėl sužalojimo į medikus nesikreips. Šiuo metu nosies patinimas atslūgęs, jokių sužalojimų nesimato. Vykti pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai atsisakė. A. Z. jokių pretenzijų neturi. Įvykio metu buvo neblaivus, buvo išgėręs alaus, tačiau įvykius prisimena gerai, neblaivumas suvokti visos situacijos netrukdė. Kodėl tėvai teigia, kad jis jiems grasino tikslių priežasčių nežino, tačiau mano, jog dėl to, kad nori jį iškraustyti iš namų (b. l. 121-123).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais aukščiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinime aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, M. P. peiliu grasino nukentėjusiesiems, savo tėvams, kurie tokius kaltinamojo veiksmus suprato kaip grasinimą nužudyti ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku buvo namuose neblaivus, puolė tėvą jam suduodamas dėl to, kad jis pareiškė pretenzijas dėl garsiai klausomos muzikos, susimušė ne tik su tėvu, bet vėliau ir su sesers sugyventiniu. Be to, nors teisiamojo posėdžio metu ir neigė, jog negrasino nukentėjusiesiems – tėvams, tačiau nurodė, jog jeigu būtų turėjęs peilį, tai jį būtų ir panaudojęs. Tai yra iš esmės pripažino grasinęs, kai tokio amžiaus kaltinamajam visiškai suprantama, kas yra įvardinama grasinimu. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis V. P. teismui paaiškino, jog M. P. nespėjo panaudoti peilio, nes jis iš jo peilį išmušė ir paslėpė stalčiuje. Tačiau jo pasisakymus ir bandymus panaudoti peilį jį ir I. P. suprato, abu suprato kaip grasinimą sužaloti ar nužudyti, išsigando.

Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus, pažymi, kad jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški.

Nukentėjusiųjų, įspėtų dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nėra jokių duomenų, realaus pagrindo, dėl ko jie siektų apkalbėti kaltinamąjį, juolab, jog tai yra jų sūnus, melagingai apkaltinti padarius veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra padarius kriminalinį nusikaltimą. Pats kaltinamasis pripažino, kad iš ties būtų panaudojęs peilį.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Teismas remiasi šių iš esmės netiesioginių (dėl grasinimo peiliu) parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Esant tokiai situacijai, kaltinamojo neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis turėjo ir buvo nusiteikęs panaudoti peilį, kuriuo iš esmės grasino durti, grasino žodžiais. Taigi, kaltinamasis išties sudarė grasinamą aplinką. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, nes tuo abejoti nėra pagrindo, privalėjo suvokti ir suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo nukentėjusiesiems išsakyti grasinančio konteksto žodžiai, bandymas panaudoti peilį, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad savo veiksmais grasina nukentėjusiesiems siekdamas sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti. Kadangi dėl grasinimo peiliu nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra laikoma baigta. Išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nedirbantis, nevedęs, psichikos sveikatos centro narkologinėje ir psichikos ligų įskaitoje neįrašytas. M. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, remiantis BK 54 straipsniu, teismas sprendžia, kad M. P. skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos motyvus, pasekmių sunkumą, darytina išvada, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismo vertinimu bausmės tikslai numatyti BK 41 str. 2 d. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. remiantis BK 75 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymą atidedant. Be to, bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Vadovaujantis BK 75 str. 2 dalies nuostatomis M. P. įpareigotinas dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 140 str. M. P. buvo sulaikytas 2018-08-14 d. 22.15 val. (b. l. 104), paleistas 2018-08-15 d. 16.55 val. (b. l. 116).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-15 nutarimu M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 124-125), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, pakuotėje Nr. 320844, saugomas Alytaus apskrities VPK (b. l. 76-77), pripažintinas menkaverčiu ir sunaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 75, 273, 291, 297, 301-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (nuo 2018-08-14 d. 22.15 val. iki 2018-08-15 d. 16.55 val.).

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu (vienerius metus) dirbti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privaloma atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nurodyti M. peleniui, kad jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį pripažinti menkaverčiu ir sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.