Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-25 · Civilinė byla Nr. e2A-1092-640/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-25
Bylos Nr.
e2A-1092-640/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19414-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas, Jelena Šiškina, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje
Ieškovas
O. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1092-640/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19414-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.;3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmoks priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė O. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą, 4584,00 Eur draudimo išmokos, 200 Eur už žalos įvertinimą bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad su atsakovu Seesam Insurance AS, veikiančiu per Lietuvos filialą, sudarė ieškovei nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savanoriško draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė draudimo apsaugą nuo visų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius. Ieškovei priklausantis automobilis, kurį vairavo M. M., 2016 m. lapkričio 24 d. apie 20 val. 55 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, atsitrenkė į V. N. vairuojamą automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusį pagrindiniu keliu. Po minėto įvykio, eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje eismo įvykio kaltininku nurodė automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. M., kuris nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Su tuo sutiko abu eismo įvykio dalyviai. Ieškovė 2016 m. lapkričio 25 d. informavo atsakovą apie įvykį, tačiau atsakovas 2017 m. sausio 3 d. raštu Nr. 16/270-4020 „Dėl pranešto įvykio“ nurodė, jo atsisako mokėti draudimo išmoką. Atsisakymą mokėti draudimo išmoką atsakovas grindžia aplinkybe, jog pagal transporto trasologijos teismo eksperto dr. V. M. nuomonę, kuri buvo padaryta iš atsakovo pateiktos informacijos, ieškovės automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kito eismo įvykio dalyvio V. N., automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neabejotinai tarpusavyje kontaktavo, tačiau kai kurie automobilių sugadinimai ir jų padėtis po eismo įvykio neatitinka eksperto nustatytoms eismo įvykio aplinkybėms. Ieškovė nurodo, jog atsakovo užsakymu ekspertizę atlikęs V. M. neturi eismo įvykio eksperto kvalifikacijos, todėl jo atliktas tyrimas peržengia kompetencijos ribas, nustatant transporto priemonių judėjimo greitį ir kitas eismo įvykio aplinkybes. Minėta ekspertizės išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 22 str. 2 d., 1 p. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

Atsiliepimas

2. Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, jog yra Seesam Insurance AS Lietuvos filialo Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.24 punkte numatytas pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nes automobilių apgadinimų pobūdis prieštarauja dalyvių nurodytoms aplinkybėms. Atsakovas neginčija eismo įvykio fakto, taip pat jog atsakovo apdraustas ieškovės automobilis dalyvavo minėtame eismo įvykyje, tačiau laiko, kad apdraustos transporto priemonės vairuotojas M. M. nurodė neteisingas eismo įvykio aplinkybes, t. y. jog automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu judėjo 40 km/h greičiu. Atsakovo užsakymu atliktos eismo įvykio ekspertizės išvada patvirtina, jog eismo įvykio metu minėtas automobilis judėjo ne daugiau negu 5 km/h greičiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 4584,00 Eur draudimo išmoką, 200,00 Eur už žalos įvertinimą, iš viso 4784,00 Eur, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 4784,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 108,00 Eur žyminio mokesčio ir 1500,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (iš viso 1608,00 Eur bylinėjimosi išlaidų). Taip pat, pirmosios instancijos teismas atmetė UAB „Impulsana“ ir liudytojo V. N. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4. Nustatė, kad atsakovas neįrodė Seesam Insurance AS Lietuvos filialo Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.24 punkte numatyto draudiko teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką pagrindo. Jeigu klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti, draudikas neatlygina žalos apdraustajam objektui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad duomenų klastojimas, neteisingų duomenų pateikimas turi būti tyčinis, draudėjas turi aiškiai suvokti ne tik tai, kad duomenis pateikia neteisingus, tačiau ir turėti neteisingų duomenų pateikimo tikslą – suklaidinti draudiką taip, jog šis išmokėtų draudėjui nepriklausančią arba didesnio dydžio draudimo išmoką. Šiuo atveju, atsakovas nei atsakyme ieškovei, nei bylos nagrinėjimo metu neįvardijo duomenų, kurie ieškovės buvo suklastoti.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad itin reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudiminiu įvykiu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Impusana“ 2016 m. gruodžio 22 d. pateikta eksperto išvada Nr. MV 216-78 vertintina kaip rašytinis įrodymas, nes ji buvo atlikta atsakovo užsakymu, o ne teismui paskyrus ir negali būti vertintina kaip eksperto išvada (CPK 212 str.). Kitą vertus, ekspertizė nepaneigia eismo įvykio dalyvių nurodyto eismo įvykio mechanizmo bei eismo įvykyje dalyvavusių automobilių tarpusavio kontakto. Išvadoje nurodyta, jog visi automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai techniniu požiūriu yra pagrįsti eismo įvykio metu įvykusiu kontaktu, o techniniu požiūriu negalima pagrįsti tik automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio sugadinimų (įmušimų) ties jo priekine vidurine dalimi. Taigi, eksperto išvada nepaneigia eismo įvykio realumo, taip pat aplinkybės, jog visi automobilio atsakovo apdrausto automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai buvo padaryti ieškinyje nurodyto eismo įvykio metu. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir eismo įvykio metu atsakovo apdraustą transporto priemonę vairavusio asmens M. M. nurodytos eismo įvykio aplinkybės visiškai atitinka kito eismo įvykio dalyvio V. N. nurodytoms aplinkybėms ir joms neprieštarauja, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kad ieškovė ar eismo įvykio dalyviai būtų sąmoningai ir tyčia pateikę draudikui neteisingus duomenis apie eismo įvykį ir kad tokie neteisingi duomenys būtų įtakoję draudiminio įvykio priežastis ar pasekmes, atsiradusios žalos dydį. Pateikta eksperto išvada nepatvirtina, jog ieškovės automobilis VW Golf (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti apgadintas ieškinyje nurodyto eismo įvykio metu, taip pat nepaneigia esminių eismo įvykio dalyvių nurodytų eismo įvykio aplinkybių, t.y. kad apgadinimai negalėjo atsirasti įvykio metu dėl automobilių tarpusavio kontakto. Pažymėtina, jog minėtame dokumente yra akcentuojama tik tai, jog eismo įvykio metu automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo judėti ne daugiau negu 5 km/h greičiu, tačiau vertinant minėtą išvadą kitų byloje esančių įrodymų kontekste, darytina išvada, jog eismo įvykio dalyvis, vairavęs transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. M. galėjo suklysti dėl jo vairuojamo automobilio greičio eismo įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. M. nurodė, kad tikslaus automobilio judėjimo greičio nustatyti negalėjo, todėl reikalaujant draudimo įmonės atstovams pateikė apytikrį judėjimo greitį, buvusį iki eismo įvykio. Šias aplinkybės patvirtino ir antrojo automobilio vairuotojas V. N.. Taigi, asmenų parodymai sudaro pagrindą išvadai, kad dėl eismo įvykio metu buvusio transporto priemonės judėjimo greičio galėjo būti suklysta.

6. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė reikalauja draudimo išmokos transporto priemonės draudimo (KASKO) sutarties pagrindu. Pagal transporto priemonių draudimo taisykles draudimo išmoka dėl draudimo dalyku esančio automobilio sugadinimu padarytai žalai atlyginti mokama nepriklausomai nuo eismo įvykio priežasties. Todėl nepaaiškinamas ieškovės motyvas klastoti eismo įvykio aplinkybes ir teikti draudikui žinomai melagingus duomenis apie eismo įvykio aplinkybes.

7. Remiantis M. M. paaiškinimais ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ techninės apžiūros duomenų rezultatais, matyti, kad automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio buvo techniškai tvarkingas, todėl teismas darė išvadą, kad automobilis buvo sugadintas būtent eismo įvyko metu. Tokios aplinkybės paneigia atsakovo nurodytas atsisakymo mokėti draudimo išmoką priežastis. Kadangi atsakovas neįrodė pagrindo mažinti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, draudimo išmoka priteisiama iš atsakovo ieškovės naudai. Vadovaujantis turto vertinimo išvada, transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš eismo įvykį techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu – netikslingas. Kadangi automobilio vertė iki apgadinimo buvo 7200 Eur, apgadintos transporto priemonės likutinė rinkos vertė buvo apgadinimo 2500 Eur. Taigi eismo įvykio metu padarytas nuostolis ieškovei O. V. dėl automobilio sugadinimo yra 4700 Eur. Iš nuostolio sumos atėmus franšizės sumą (116 Eur) draudimo išmoka yra lygi 4584 Eur. Atsakovas sutiko su ieškovės nurodytais nuostolio suma ir draudimo išmokos apskaičiavimu bei jos dydžiu. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino, ieškovės reikalavimą dėl transporto priemonės vertinimo išlaidų atlyginimo, nes minėtos išlaidos buvo patirtos dėl neteisėto atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką.

8. Vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko įvykdymo. Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, o valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

9. Teismas atsisakė tenkinti prašymus dėl liudytojų išlaidų atlyginimo, nes V. M. buvo kviečiamas į teismo posėdį ne kaip ekspertas, o kaip liudytojas, tačiau 2017 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. 8-2017 nepatvirtina liudytojo patirtų išlaidų, atlygintinų pagal LR CPK 89 straipsnio 1 dalį, o liudytojas V. N. byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktines išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš jos visas bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodė, kad teismas padarė materialinės teisės taikymo klaidą, t.y. neteisingai aiškino draudimo sutarties taisyklių 8.1.24. p. turinį. Sudarydami draudimo sutartį ieškovė su atsakovu susitarė, kad atsakovas taisyklių pagrindu įsipareigoja atlyginti tiesioginius finansinius nuostolius padarytus ar patirtus dėl žalos apdraustam objektui, atsiradusius dėl draudimo sutartyje nurodytų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius. Taisyklių 8.1.24 p. dispozicijoje yra nurodytas alternatyvių aplinkybių sąrašas, kurioms esant įvykis bus laikomas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nebus mokama. Analizuojant Taisyklių 8.1.24 p. dispoziciją yra aišku, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jeigu : 1) klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius; 2) draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės; 3) kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Taigi draudikui pakanka įrodyti bent vieną iš šių aplinkybių, kad būtų galima įvykį traktuoti nedraudžiamuoju sudarytos draudimo sutarties prasme. Apeliantas viso proceso metu nuosekliai įrodinėjo, kad transporto priemonių vairuotojai M. M. ir V. N. apeliantui nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes ir priešingai nei įrodinėja ieškovas, to neįmanoma paaiškinti sąžiningu suklydimu. Atkreiptinas dėmesys, kad draudikui siekiant atsisakyti mokėti draudimo išmoką prieš tai nurodytu pagrindu, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, nėra būtina įrodyti, kad eismo įvykis sukeltas tyčia. Atsakovui pakanka įrodyti, kad įvykis įvyko kitomis, nei eismo įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis. Nepriklausomai nuo sudarytos KASKO draudimo sutarties, įvykis draudimo sutarties prasme laikytinas nedraudžiamuoju, nes patenka į draudimo taisyklėse nurodytų nedraudžiamųjų įvykių sąrašą.

12. Atkreipė dėmesį, kad M. M. nurodė, jog važiavo tiesiai apie 40 km/h greičiu, tačiau apelianto iniciatyva užsakius eismo įvykio tyrimą, nustatyta, kad automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo su VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu stovėjo jam skersai arba judėjo nedidesniu nei 5 km/h greičiu. Ieškovės sugyventinis eismo įvykio metu vairavęs transporto priemonę, teismo posėdyje iškėlė naują parodymų versiją, t.y. kad jis pamatė dominantį adresą, staigiai stabdė, kad galėtų pasukti ir neva dėl šios priežasties jo greitis eismo įvykio metu galėjo būti artimas stovėjimui, nors eismo įvykio deklaracijoje jis nurodė važiavęs 40 km/h greičiu. Pastebėtina, kad M. M. ne vienus metus dirba transporto srityje bei vairuoja transporto priemones, todėl yra neįtikėtina, kad po eismo įvykio raštu duodamas parodymus galėjo kardinaliai klysti dėl važiavimo greičio įvykio metu, nes važiavimas 40 km/h greičiu ir stovėjimas važiojamojoje dalyje patyrusiam vairuotojui negali kelti abejonių.

Šalies argumentai

13. V. N. teigė, kad jo automobilis nebuvo patyręs eismo įvykių, tačiau jo teiginį paneigia UAB „Impulsana“ atlikto tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad deklaruotu automobilių susidūrimu negali būti paaiškinamas automobilio Vals. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio sugadinimas (įmušimas), ties jo priekine vidurine dalimi. Po ekspertizės atlikimo, V. N. prisipažino, kad transporto priemonė 2016 m. lapkričio 15 d. Šiaulių mieste buvo apgadinta, nors kaltininkas ir nebuvo nustatytas, todėl atliekant ekspertinį tyrimą ir buvo nustatyta, kad ne visi VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra susiję su deklaruotu eismo įvykiu. Apie jokį kitos transporto priemonės (VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjimą ar sustojimą sankryžoje duodant parodymus apie įvykį draudimo bendrovei raštu nurodyta nebuvo.

14. M. M. pakeitęs savo parodymus duotus raštu draudimo bendrovei nurodė, kad ieškodamas adreso į sankryžą įvažiavo nedideliu greičiu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 43 min. 00 sek, iki 43 min. 20 sek.), o V. N. duodamas parodymus nurodo, kad M. M. į sankryžą įvažiavo staiga t.y. „išniro prieš akis“ (teismo posėdžio garso įrašas nuo 59 min. 20 sek, iki 59 min. 45 sek.). Akivaizdu, kad neįmanoma tuo pačiu metu važiuoti lėtai kaip nurodo M. M. ir išnirti staiga (kartu ir sustoti) kaip nurodo V. N.. Taigi, iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, jog eismo įvykio dalyvių draudimo bendrovei deklaruotos eismo aplinkybės neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių, todėl deklaruotas eismo įvykis draudimo sutarties Nr. 270 0161637 Taisyklių 8.1.24 p. atžvilgiu vienareikšmiškai vertintinas kaip nedraudžiamasis, o eismo įvykio dalyvių bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai jau esant susipažinus su atlikto tyrimo išvadomis vertintini nepatikimais ir jais vadovautis priimant byloje sprendimą negalima.

Atsiliepimas

15. Ieškovė atsiliepime prašė apelianto Seesam Insurance AS apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 600 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

16. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas tyrė visus byloje esančius įrodymus, tiek įrodančius autoavarijos faktą, tiek įrodančius draudžiamojo įvykio faktą, bei konstatavo, jog yra įrodytas 2016 m. lapkričio 24 d. autoįvykio faktas. Šios fakto atsakovas, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje narinėjant bylą, neginčijo. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką, t.y. kad byloje kilo ginčas, kaip turi būti kvalifikuojamas 2016 m. lapkričio 24 d. autoįvykis: Draudiminis ar nedraudiminis, bei su nuostolių padarymu susijusio reikalavimo išmokėti draudimo išmoką pagrįstumo klausimas.

17. Atsakovas savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką ieškovei grindžia tuo, kad ieškovės automobilį vairavęs M. M., po to, kai 2016 m. lapkričio 24 d. įvyko draudžiamasis įvykis, pateikdamas atsakymus į atsakovo anketos klausimus, nurodė nevisiškai tikslias eismo įvykio aplinkybes, todėl, atsakovo manymu, ieškovas pažeidė Taisyklių 8.1.24 punktų sąlygas leidžiančias atsakovui pripažinti 2017 m. lapkričio 24 d. „Autoavariją“ nedraudžiamuoju įvykiu. Toks atsakovo draudimo sutarties sąlygų aiškinimas yra nesąžiningas, bei pažeidžia esminius prievolių įvykdymo principą - sąžiningumą. Akivaizdu, kad po eismo įvykio pateikti M. M. paaiškinimai nedaro 2017 m. lapkričio 24 d. autoįvykio, kurio egzistavimą pripažįsta pats atsakovas, nedraudžiamuoju, nes jų nevisiškas tikslumas nepaneigia draudžiamojo įvykio „Autoavarijos“ fakto, kurio pagrindu atsakovui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką.

18. Ieškovės automobilis VW GOLF buvo apdraustas „KASKO“ draudimu nuo visų įmanomų rizikų, draudimo laikotarpis tęsėsi nuo 2014 m. kovo 23 d. iki 2017 m. kovo 23 d., pagal pratęsiamas 3 KASKO draudimo sutartis. Šio automobilio draudimas jau galiojo 31 mėnesį iki draudžiamojo įvykio, todėl neįmanoma paaiškinti, kokiais motyvais vedama ir kodėl neteisėtai būdais ieškovė galėjo siekti draudimo išmokos. Netgi kitomis aplinkybėmis įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakovas draudimo išmoka, bet kokiu atveju, turėtų mokėti.

Šalies argumentai

19. Ieškovės nuomone, aukščiau nurodyta atsakovo elgsena, kai draudimo išmoka atsisakoma išmokėti dėl veiksniu, kurie neturi jokio priežastinio ryšio su draudžiamuoju įvykiu, paneigia draudimo esmę ir draudimo sutartimi siekiamus tikslus.

20. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės automobilį vairavęs M. M. žalą padarė tyčia arba nuslėpė įvykio priežastis, aplinkybes ir padarinius, arba kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Atsakovui pateikta neteisinga, klaidinanti informacija apie draudžiamąjį įvykį ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to, M. M. padarytas Draudimo taisyklių tariamas pažeidimas - pateikimas neteisingos ar klaidingos informacijos apie draudžiamąjį įvykį - negalėjo būti priežastiniu ryšiu susijęs su draudžiamuoju įvykiu. Eksperto išvadoje nurodyta, jog visi ieškovės automobilio sugadinimai techniniu požiūriu yra pagrįsti eismo įvykio metu įvykusiu kontaktu.. Eksperto rašytinio tyrimo išvada ir jo paaiškinimai teismo posėdyje atitinka eismo įvykio dalyvių M. M. ir V. N. teiktus parodymus teismo posėdžio metu, tiek pagal automobilių sugadinimų pobūdį, tiek pagal automobilių padėtį po eismo įvykio.

Šalies argumentai

21. Apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis ir nagrinėjama byla ratio decidendi skiriasi teik pagal faktines aplinkybes, tiek pagal taikomą teisės normą, todėl apeliantė netinkamai rėmėsi nurodytoje nutartyje kasacinio teismo išdėstytais teisės išaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2016 m. kovo 22 d. sudarė automobilio savanoriškojo draudimo (KASKO) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę VW Golf (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis Nr. 006, 2015 m. kovo 1 d. redakcija (toliau vadinama - Taisyklėmis) bei Bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis, 2010 m. sausio 1 d. redakcija (toliau - BDSS). Ieškovė 2016 m. lapkričio 25 d. atsakovui pranešė apie tai, kad 2016 m. lapkričio 24 d. apie 20:55 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje susidūrė automobiliai VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vadovaudamasis taisyklių 8.1.24 punktu, minėtą įvykį pripažino nedraudiminiu. Kadangi ieškovė su tokiu atsakovo sprendimu nesutiko, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino ir sprendimu iš atsakovo priteisė draudimo išmoką bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas tenkindamas ieškinį nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad 2016 m. lapkričio 24 d. eismo įvykis gali būti laikomas nedraudžiamuoju draudimo taisyklių 8.1.24 punkto nurodytu pagrindu, nes neįrodyta, kad eismo įvykio dalyviai turėjo tyčią klastoti duomenis apie eismo įvykį ir jo padarinius.

24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl draudimo išmokos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovei draudimo išmoką ir prašo jį panaikinti. Apelianto nuomone, šiuo atveju nereikia įrodyti, kad eismo įvykis sukeltas tyčia.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nesant ieškovo tyčinius veiksmus patvirtinančių įrodymų, negali būti vertinamas kaip tyčia ar didelis neatsargumas, atleidžiantis draudiką nuo sutartinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje V.A. v. UAB draudimo kompanija ,,Lindra”, civilinė byla Nr. 3K-3-250/2004). Taigi, vadovaujantis teismų praktika, atsakovas negali būti atleistas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jei neįrodė tyčinių apdraustojo veiksmų.

28. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – draudimo įstatymas) 96 straipsnio 7 dalimi, draudikas privalo įrodyti aplinkybės, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs sąlygas ir tvarką, kurioms esant draudikas (atsakovas) galėtų atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tai, ar atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką ar ją sumažinti, draudikas sprendžia išsiaiškinęs aplinkybes ir duomenis apie draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, pažeidimo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Taigi ne bet kuris draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiškintinas kaip atimantis teisę į draudimo išmoką, nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys, kai kurie neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta pirmiau aptartos Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies (98 straipsnio 8 dalis šiuo metu galiojančioje redakcijoje) normos paskirtis kaip ribojančios draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. DUAB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. AB ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-180/2012).

29. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas turėjo pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką ieškovei (pripažinti eismo įvykį nedraudiminiu), nes eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijoje ir paaiškinimuose nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, kurių negalima paaiškinti sąžiningu suklydimu.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta taisyklių sąlyga negali būti aiškinama išimant ją iš konteksto, nes taisyklių 8.1.24 punktas numato, kad įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju, jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Priešingu atveju, draudėjui būtų sudaroma galimybė piktnaudžiauti teise ir dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju, atsakovas siekdamas atsisakyti mokėti ieškovei draudimo išmoką, privalėjo įrodyti, kad VW Golf (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis neabejotinai buvo ne 40 km/h, tai turėjo esminės reikšmės įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir asmuo vairavęs automobilį elgėsi nesąžiningai, t.y. tyčia nurodė tikrovės neatitinkantį greitį, tam, kad gautų draudimo išmoką arba kad draudimo išmoka būtų didesnė, tačiau to nepadarė ir remdamasi savo užsakymu atlikta ekspertize teigė, kad buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą nemokėti draudimo išmokos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateiktame rašytiniame įrodyme, UAB „Impulsana” eksperto 2016 m. gruodžio 22 d. išvadoje Nr.MV2016-78 nurodyta, kad automobilių VW Golf Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir VW Golf Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) sugadinimai iš esmės suderinami tarpusavyje. Asmens atlikusio ekspertizę išvadoje nurodoma, kad nėra suderinami tik VW Golf (duomenys neskelbtini) variklio dangčio įmušimai, esantys ties dangčio viduriu. Šiuo atveju pažymėtina, kad ant variklio dangčio buvo nustatyti ir kiti įmušimai, automobilio numerių, priekinių žibintų, radiatoriaus ir pan. pažeidimai, kurie laikytini eismo įvykio padariniais. Taip pat, nustatyta, kad VW Golf Vals. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono apgadinimai atsirado būtent nuo automobilio VW Golf Vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nes apgadinimuose nustatyti automobilio dažai, valstybinio numerio įspaudai. Šiuo atveju, ekspertizę atlikęs asmuo techniniu požiūriu vertindamas, kad VW Golf (duomenys neskelbtini) judėjo sankryžos link 40 km/h greičiu, negalėjo pagrįsti tik aplinkybės, kad automobilis VW Golf (duomenys neskelbtini) galėjo judėti 40 km/h greičiu. Eksperto nuomone, automobilis turėjo stovėti vietoje arba judėti ne daugiau, nei 5 km/h greičiu.

31. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eismo įvykio kaltininkas galėjo suklysti dėl automobilio važiavimo greičio, tačiau ši aplinkybė negali paneigti autoįvykio buvimo fakto, kuris laikytinas draudiminiu įvykiu ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad 40 km/h važiavimo greitis buvo nurodytas eismo įvykio deklaracijos paaiškinimuose, tačiau eismo įvykio deklaracijos forma nėra patvirtinta valstybės institucijos (nustatytuoju teisiniu reguliavimu jokia valstybės institucija ir nėra įgaliota patvirtinti eismo įvykio deklaracijos formos). Ši forma yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajame draudime dalyvaujančių draudikų ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sutarta naudoti forma, todėl ji yra tik rekomendacinis dokumentas eismo dalyviams. Taigi, deklaracijos užpildymas reiškia eismo įvykio dalyvio subjektyvių įvykio aplinkybių įvertinimą, t.y. eismo dalyvių nuomonės pateikimą ir šiuo atveju joje nurodytas numanomas važiavimo greitis negali būti vertinamas kaip asmens nesąžiningumas. Konkrečioje situacijoje važiavimo greitis nedaro esminės reikšmės, nes byloje nėra ginčo dėl eismo įvykių dalyvių kaltės, asmenys sutinka, kad dėl eismo įvykio yra kaltas šalutiniu keliu judėjęs automobilis, o pateiktas rašytinis įrodymas (ekspertizė) patvirtina, kad esminiai automobilių apgadinimai yra padaryti būtent minėtų automobilių susidūrimo metu, t.y. ne fiktyvaus ar suklastoto eismo įvykio metu. Kitą vertus, iš atlikto tyrimo matyti, kad buvo vertinama situacija, kai VW Golf Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo 40 km/h greičiu, nors asmuo vairavęs į automobilį nurodė, kad važiavo 40-50 km/h greičiu ir stabdė pastebėjęs ieškovės atutomobilį. Taigi, darytina išvada, kad pateiktas įrodymas nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, kad VW Golf Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu neabejotinai judėjo iki 5 km/h, o ne 40 km/h greičiu.

32. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios isntancijos teismo sprendimui panaikinti, apeliantas neįrodė aplinkybių sudarančių pagrindą pripažinti 2016 m. lapkričio 24 d. įvykusį eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios istancijos teismas pagrįstai ir teisėtai bylos atveju priteisė ieškovei draudimo išmoką, todėl pirmosios isntancijos sprendimas paliktinas galioti.

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškovė nagrinėjamu atveju prašė jai priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, sudėtingumą, joje sprendžiamo klausimo naujumą sprendžia, kad prašoma priteisti suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2017 m. II ketvirtį numatytas maksimalus dydis buvo 1090,31 Eur) , todėl yra priteistina ieškovės naudai iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės O. V. naudai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Andrius IgnotasJelena ŠiškinaRūta Veniulytė-Jankūnienė