Kauno apylinkės teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Švedijos Karalystės Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Švedijos karalystės Varbergo apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio K. N. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gautame liudijime nurodyta, kad K. N. 2023 m. balandžio 5 d. Varbergo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas 425 dienų (1 metų 2 mėnesių) laisvės atėmimo bausme už vagystę ir vagystę įsilaužiant ( 2 nusikalstamos veikos). Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 26 d., paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2024 m. balandžio 15 d. Pagal liudijime pateiktą informaciją, nuteistasis K. N. yra sulaikytas Švedijos Karalystėje. Jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas išsiųsti jį iš šalies ir jam uždrausta atvykti į šalį visam laikui. K. N. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuteistasis iš pradžių sutiko, bet vėliau teisme gautas jo raštas dėl nesutikimo būti perduotam į Lietuvą. Atsižvelgiant į išvardinta, Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo spręsti Varbergo apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas nuteistojo gynėjo advokato Aleksandro Pociaus atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad Tarnybos teikimas gali būti tenkinamas kadangi ES Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 6 str. 1 d. sako, kad nedarant poveikio 2 dalies taikymui, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir vykdyti gavus nuteistojo sutikimą pagal išduodančiosios valstybės teisę. Švedijos Karalystės pateiktame liudijime nurodoma, kad nuteistasis sutiko, jog nuosprendis ir liudijimas būtų perduoti vykdymui į Lietuvos Respubliką (liudijimo K skyrius, 2 punktas). Tais atvejais kai nuteistasis nesutinka, jog jam paskirto nuosprendžio vykdymas būtų perduotas vykdyti kitai valstybei, jo nuomonės gali būti nepaistoma vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, kurioje sakoma, kad nuteistojo sutikimas nereikalingas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami: a) valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; b) valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį<...>. LR įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 str. sako, kad Lietuva pripažįsta ir vykdo kitos šalies nuosprendį, jeigu tuo siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai. Žinant, kad nuo 2003 metų K. N. deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), palankesnės sąlygos socialinei reabilitacijai Lietuvos Respublikoje nekelia abejonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

Vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR, Švedijos Karalystė, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis), perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti), nuosprendį, kuriuo K. N. nuteistas 425 dienų (1 metų 2 mėnesių) laisvės atėmimo bausme, ir liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui. Liudijime patvirtinta, kad nuteistasis K. N. yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Kaip nurodyta liudijime, nuteistasis iš pradžių sutiko būti perduodamas į Lietuvą, bet vėliau , t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d. teisme gautas Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos raštas dėl K. N. nesutikimo būti perduotam į Lietuvą. Pažymėtina, kad nuteistojo sutikimas ar nesutikimas dėl jo perdavimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje nėra būtina ir privaloma sąlyga nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje gyvena jo vaikai, tėvai, jo rodomas nenoras atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje yra abstraktus ir neparemtas jokiais faktiniais duomenimis. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad siekimas komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo užsienio valstybėje nesudaro pagrindo nepripažinti nuosprendžio (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-170-332/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis byloje Nr. 1S-2-417/2019). Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisės ir saugumas yra užtikrinamas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį, kardomojo kalinimo vietos administracija nuteistąjį siunčia į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Taip pat nuteistasis dėl savo saugumo gali būti perkeliamas į kitą pataisos įstaigą arba izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnis, 70 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Švedijos karalystės Varbergo apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio K. N. atžvilgiu nenustatyta. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir turimą medžiagą, darytina išvada, kad Švedijos karalystės Varbergo apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendis K. N. atžvilgiu pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius.

Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Teismas tik sprendžia klausimą tik dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau nekeičia ir savaip neinterpretuoja Europos Sąjungos valstybės narės sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės nustatytų aplinkybių.

Varbergo apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu K. N. nuteistas už vagystę ir už vagystę įsibraunant. Taigi, K. N. padarė 2 nusikalstamas veikas ir už jas Varbergo apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu nuteistas 425 dienų (1 metų 2 mėnesių) laisvės atėmimo bausme, taip pat buvo priimtas sprendimas K. N. deportuoti iš Švedijos.

Liudijime nurodyta faktinės dviejų nusikalstamų veikų aplinkybės, nurodant, kad buvo įvykdyta vagystė iš automobilio ir vagystė įsilaužiant į gyvenamąjį būstą. Liudijime nurodyta, kad Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 4a straipsnis numato atsakomybę už vagystę įsilaužiant, minėto kodekso 8 skyriaus 1 straipsnis numato atsakomybę vagystę. Iš nuosprendžio ir nusikalstamų veikos faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistasis nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą iš automobilio ir už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą. Šios nuteistojo K. N. veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)) 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų požymius.

Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas Švedijos Karalystės Varbergo apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu K. N. paskirtą bausmę pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 1 straipsnį ir 4a straipsnį suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytomis bausmėmis.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kadangi nuteistajam paskirta bausmė neviršija maksimalios bausmės, kurią galima skirti už svetimo turto pagrobimą iš transporto priemonės ir už vagystę įsibraunant į patalpą, suderinus nuteistajam Varbergo apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos BK nuostatomis, K. N. paliktina 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Liudijime pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR nurodyta, kad nuteistajam paskirtos bausmės – laisvės atėmimo bendra trukmė 425 dienos (1 metai 2 mėnesiai); bausmės pabaiga pagal išduodančiosios valstybės teisę turėtų būti visiškai atlikta 2024 m. balandžio 15 d.; K. N. iki 2023 m. birželio 26 d. yra atlikęs 131 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistąjį perėmus iš Švedijos Karalystės bausmės pradžia nuteistajam skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo dienos, o į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Švedijos Karalystėje atliktos bausmės - laisvės atėmimo laikas (atlikta bausmės dalis -131 diena bei bausmės dalis nuo 2023 m. birželio 26 d. iki nuteistojo K. N. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos) (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 ir 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu,

nutaria:

Švedijos Karalystės Varbergo apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendį K. N. atžvilgiu pripažinti ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

K. N. nuteistam Švedijos Karalystės Varbergo apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi ir palikti šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo K. N. perėmimo iš Švedijos Karalystės dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti K. N. iki perėmimo dienos iš dalies atliktą bausmę Švedijos Karalystėje pagal Švedijos Karalystės Varbergo apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendį (131 dieną ir nuo 2023 m. birželio 26 d. iki nuteistojo K. N. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos).

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam K. N., jo gynėjui.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą išsiųsti Švedijos Karalystės kompetetingai institucijai - Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybai, Lietuvos kalėjimų tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos.