Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Transpex“ atstovaujamos bankroto administratoriaus Vidmanto Mazio ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė BUAB „Transpex“ atstovaujama bankroto administratoriaus Vidmanto Mazio kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. G. bei M. T. 813 415,00 Eur turtinę žalą; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:Klaipėdos apygardos teismas 2015-07-03 nutartimi bendrovei UAB „Transpex“ iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė Vidmantą Mazį. Ši nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015-07-14. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai, administratorius 2015-07-24 pranešimu Nr. 07-18018 ir reikalavimu Nr. 07‑18019 įpareigojo BUAB „Transpex“ vadovą A. G. sudaryti balansą, nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, t. y. 2015-07-14, bei perduoti administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus, tačiau įmonės vadovas A. G. nei turto, nei dokumentų neperdavė.Bankroto administratorius informaciją apie bendrovės turimą turtą surinko iš viešųjų registrų duomenų. Nurodė, kad juridinių asmenų registro (toliau – JAR) pateikto 2013-12-31 balanso duomenimis, BUAB „Transpex“ turimo turto vertė buvo 2 808 562,00 Lt (813 415,00 Eur). Bendrovei priklausantį turtą sudarė 49 884,00 Lt (14 447,00 Eur) vertės ilgalaikis turtas bei 2 785 678 Lt (798 968,00 Eur) trumpalaikis turtas. Taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012‑06‑18 iki 2015-05-04 bendrovei vadovavo M. T., kurį vėliau pakeitė A. G..Ieškiniu pažymima, kad iš pateikto 2013 metų balanso matyti, kad bendrovė nuo 2013 metų pabaigos buvo nemoki ir tuo metu bendrovei vadovavusiam M. T. buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Nepaisant egzistavusios pareigos, tai padaryta nebuvo. Teigia, jog po M. T. bendrovei vadovavo A. G., kuris minėtos pareigos taipogi neįvykdė. Vėliau, bendrovei iškėlus bankroto bylą, paskirtam administratoriui nebuvo perduoti nei bendrovės dokumentai, nei turtas. Atkreipė dėmesį, jog iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai gali įvykdyti Įmonių bankroto įstatyme nustatytą pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą tik tuo atveju, jeigu ankstesni bendrovės valdymo organai tinkamai įvykdė jiems teisės aktais pavestas prievoles. Tokiu atveju, jei ankstesni bendrovės valdymo organai turto ir dokumentų nėra perdavę, atsakomybė už žalą, padarytą neperdavus įmonės dokumentų ir turto, taikoma ne tik paskutiniajam, bet ir ankstesniems bendrovės valdymo organų nariams.Ieškovė taip pat nurodė, jog esamu atveju nėra įmanoma nustatyti, kiek kiekvienas atsakovas prisidėjo prie žalos atsiradimo. Solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju žalą padariusiųjų asmenų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys preziumuojamas.2018-03-14 teisme gautas ieškovės BUAB „Transpex“ bei atsako M. T. prašymas patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas M. T. įsipareigojo sumokėti ieškovei BUAB „Transpex“ 1 000,00 Eur sumą, skirtą ieškovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme padengti. Ieškovė savo ruoštu pareiškė, jog atsisako nuo atsakovui M. T. pareikšto ieškinio dėl 813 415,00 Eur žalos atlyginimo, kaip pareikšto nepagrįstai. Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-27 nutartimi minėta taikos sutartis patvirtinta. Ieškovės atstovas advokatas Modestas Vogulis ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-07-03 nutartimi ieškovei UAB „Transpex“ iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė Vidmantą Mazį. Bankroto administratorius 2015-07-24 reikalavimu Nr. 07‑18019 įpareigojo BUAB „Transpex“ vadovą A. G. sudaryti balansą, nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2015-07-14 duomenimis, bei perduoti administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus. Taip pat bankroto administratorius 2015-07-24 prašymu Nr. 07-18014 dėl informacijos pateikimo, įpareigojo buvusį vadovą M. T. pateikti administratoriui visą informaciją ir duomenis apie tai, kokius dokumentus ir turtą jis perdavė naujai paskirtam (išrinktam) įmonės administracijos vadovui A. G.. Nepaisant teiktų raginimų, įmonės vadovas A. G. administratoriui nei turto nei dokumentų neperdavė. 2016-04-13 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. G. bei M. T. 813 415,00 Eur turtinę žalą; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2016-04-18 nutartimi ieškovės ieškinys buvo priimtas ir atsakovams numatytas 20 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui A. G. buvo išsiųsti ieškovės ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 1965-11-15 Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse rba komercinėse bylose įteikimo užsienyje 5 straipsniu, tačiau 2017-01-30 buvo gautas Izraelio teismų administracijos teisinės pagalbos užsienio šalims pranešimas, jog nurodytu adresu ieškomas gavėjas yra nežinomas, o antstolis nurodytu adresu tokio asmens nerado. Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-03 ir 2017-02-28 nutartimis nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, patikslinti atsakovo adresą arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Ieškovės atstovui 2017-03-10 prašyme nurodžius, kad kito atsakovo adreso nežino ir galimybių sužinoti neturi, kad kuratoriaus skyrimo atsisako, bei paprašius procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi, atsakovui A. G. procesinius dokumentus nutarė įteikti viešo paskelbimo būdu. 2017-03-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, tarp ieškovės BUAB „Transpex“ ir atsakovo M. T. patvirtinta taikos sutartis. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismui 2017-03-27 nutartimi patvirtinus tarp ieškovės BUAB „Transpex“ ir atsakovo M. T. sudarytą taikos sutartį, civilinė byla Nr. e2‑261-459/2018 atsakovui M. T. buvo nutraukta, todėl šiuo atveju civilinė byla nagrinėjama tik dėl atsakovo A. G.. Ieškovės atstovas 2018-04-13 prašymu dėl bylos nagrinėjimo nurodė, jog prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodė, jog ieškovė ieškinyje pareikštus reikalavimus A. G. palaiko visa apimtimi ir ieškinį prašo tenkinti. Pagal VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, BUAB „Transpex“ buvo įsteigta 2010-06-14. 2015-05-04 pasirašius akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, vieninteliu ieškovės akcininku ir vadovu tapo A. G.. Bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių teises ir interesus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš BUAB „Transpex“ vadovo ir akcininko A. G. 813 415,00 Eur padarytos žalos bendrovei atlyginimą.Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnio ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Pareiga įmonės valdymo organui arba jo vadovui perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus įtvirtinta Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Reiškiant reikalavimą atlyginti žalą, padarytą netinkamais įmonės vadovo veiksmais, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles ieškovas tokio pobūdžio bylose privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos. Nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Be to, ieškovas turi įrodyti žalos (nuostolių) faktą ir dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-03 nutartis iškelti bankroto bylą BUAB „Transpex“ įsiteisėjo 2015‑07‑14. Nustatyta, kad atsakovas A. G. pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus antstoliui nevykdė, neteikė jokių dokumentų ir neperdavė turto. Neperduoto turto vertę ieškovas įrodinėja paskutiniame BUAB „Transpex“ pateiktame 2013 metų balanse įrašyto turto verte. VĮ Registrų centrui pateiktame balanse nurodoma, jog turtas sudaro 813 415,00 Eur (2 808 562,00 Lt), iš jų ilgalaikis turtas 14 447,00 Eur (49 884,00 Lt.), trumpalaikis turtas 798 968,00 Eur (2 785 678,00 Lt). Atsakovas nei teismui, nei bankroto administratoriui neteikė nei duomenų, nei paaiškinimų, kur yra į paskutinį įmonės balansą įtrauktas turtas. Veikdamas kaip atsakingas bei rūpestingas vadovas ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą turėdamas pareigą organizuoti bendrovės veiklą, atsakovas realiai baigus įmonės ūkinę veiklą, turėjo saugoti bendrovės turtą. Bendrovės ūkinėje veikloje vadovas kuria komercinius santykius su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, kurie apie bendrovės galimybę vykdyti finansinius įsipareigojimus gali spręsti pagal duomenų VĮ Registrų centrui pateikimą, todėl tai, jog įmonės vadovas yra ir vienasmenis akcininkas, neleidžia jam su įmonės turtu elgtis kaip su asmeniniu turtu.Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, ABĮ 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002). Daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų, be abejo, ir teisių, atsiranda būtent įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu, pavyzdžiui: ABĮ 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytose įstatymų nuostatose įtvirtintos vadovo pareigos yra labiau civilinio teisinio pobūdžio – vienvaldiškai veikti bendrovės vardu jos santykiuose su kitais asmenimis, bendrovės ir kitų bendrovės organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam bendrovei, laikytis konfidencialumo ir kt. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu (pavyzdžiui, ABĮ 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina ir tai, kad už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Esminis bendrovės valdymo organo civilinės atsakomybės bruožas – visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis), kurį, be kita ko, lemia pirmiau nurodytas specifiškas bendrovės vadovo teisinis statusas, taip pat (su šiuo statusu susiję) vadovui keliami aukšti elgesio standartai ir suteiktų įgaliojimų mastas. Be to, teismas pažymi, jog pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Iš įmonės 2013 metų balanso matyti, jog BUAB „Transpex“ turėjo turto už 813 415,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 721 219,58 Eur. Tai reiškia, jog įmonė faktiškai buvo nemoki nuo 2013 metų, todėl įmonės vadovas žinodamas tokią situaciją privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o šios savo pareigos neįvykęs privalo atlyginti bendrovei padarytą žalą.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinyje ieškovės administratorius kaip žalos atsiradimo pagrindą nurodė ieškovei priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto neperdavimą. Ieškovės administratorius nurodė, kad iškėlus bankroto bylą BUAB „Transpex“ ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, atsakovas A. G. ieškovei privalėjo perduoti turtą, kuris nurodytas 2013 metų VĮ Registrų centras pateiktame balanse, tačiau šis turtas bankroto administratorei neperduotas. Ieškovė nurodė, kad dėl neperduoto turto patirta žala sudaro 813 415,00 Eur. Taigi ieškovė padarytą žalą ir žalos atlyginimo klausimą byloje iš esmės kildino iš aplinkybės, kad ieškovei neperduotas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas perdavė dokumentus ir turtą administratoriui. Taip pat nėra duomenų apie priežastis, kodėl dokumentai ir turtas nustatytu terminu įmonės bankroto administratoriui neperduoti. Darytina išvada, kad atsakovas, kaip buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas, teisės aktų nuostatomis įpareigotas veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens, juridinio asmens organų narių, kitų asmenų atžvilgiu, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens, kreditorių interesams, šių reikalavimų nevykdė, ir tokie jo veiksmai lėmė žalos įmonei padarymą. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė, todėl konstatuotina, kad tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo A. G. kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Egzistuojant visoms atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 813 415,00 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 straipsniai, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, CPK 178 straipsnis).Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo A. G. priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (813 415,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2017-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Ieškovės atstovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme. Kartu su ieškiniu yra pateikta 2016-04-04 atstovavimo sutartis, kuria advokatui Modestui Voguliui vavedama atstovauti BUAB „Transpex“. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nenagrinėtinas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl atsižvelgiant į ieškinio sumą bei į tai, kad ieškinys paduotas elektroninio ryšio priemonėmis ir mokėtina žyminio mokesčio suma yra 75 procentai, valstybei iš atsakovo A. G. priteistina 7 076,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).Taip pat buvo patirtos kitos bylinėjimosi išlaidos, būtent išlaidoss, susijusios su procesinių dokumentų vertimu. Nustatyta, jog atsakovas yra (duomenys neskelbtini) valstybės pilietis, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) valstybėje, todėl siunčiant procesinius teismo dokumentus buvo būtina išversti į anglų kalbą ir dėl to valstybė patyrė 76,64 Eur bylinėjimosi išlaidų už vertimo paslaugas (sąskaitos faktūros: Serija DVBH Nr. 132; DVBH Nr. 240; DVBH Nr. 253; DVBH Nr. 320 ). Kadangi pateiktas ieškinys tenkintinas visa apimtimi, todėl iš atsakovo A. G. valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų vertimu – 76,64 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Transpex“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 813 415,00 Eur (aštuonis šimtus tryliką tūkstančių keturis šimtus penkioliką eurų) skolą.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Transpex“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) 5 procentų metines palūkanas už priteistą skolos sumą (813 415,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 7 076,00 Eur (septynis tūkstančius septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 76,64 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui padavus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui, sprendimas už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti peržiūrėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.