Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K., valstybės įmonei Turto bankui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas L. K. prašo atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po tėvo R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Be pareiškėjo, R. K. turėjo kitą sūnų D. K., kuris šioje byloje yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu.

Pareiškėjo bei suinteresuoto asmens D. K. tėvai R. K. ir J. K. buvo išsituokę nuo 1991 metų. Tėvų ištuokos metu jis, pareiškėjas L. K. buvo mažametis. Po ištuokos R. K. su savo nepilnamečiais vaikais nebendravo, ryšių nepalaikė. R. K. mirė ištuokoje, gyvendamas (duomenys neskelbtini), testamento sudaręs nebuvo. Po tėvo mirties likusio palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjas L. K. ir suinteresuotas asmuo D. K. yra vieninteliai mirusiojo pirmos eilės įpėdiniai. Po mirusiojo R. K. mirties liko palikimas – turtinė/paveldėjimo teisė į R. K. mirusios motinos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Po E. K. mirties R. K. su kitais įpėdiniais kreipėsi į notarą su prašymu dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Paveldėjimo byla pagal R. K. pareiškimą buvo užvesta, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į E. K. turtą nebuvo išduotas mirus pačiam R. K..

Pareiškėjas nurodo, kad tik 2024 metų birželio mėnesį kitus E. K. paveldėtojus atstovaujantis advokatas susisiekė su juo ir informavo apie mirusio jo tėvo R. K. palikimą, t. y. neįgyvendintą turtinę teisę paveldėti dalį E. K. palikimo.

Nurodo, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą praleido dėl svarbios priežasties. Pareiškėjas R. K. nepalaikė artimų ryšių su tėvu, kadangi tėvai buvo išsituokę, tėvo mirties dienai pareiškėjas buvo dar nepilnametis. Apie mirusio tėvo turtinius reikalus pareiškėjas taip pat nieko nežinojo. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro nebuvo matyti, jog mirusiojo vardu būtų registruotas turtas. Kitas pirmos eilės mirusiojo R. K. įpėdinis D. K. palikimo po tėvo mirties nepageidauja.

Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą bei nurodė, kad su pareiškimu sutinka bei patvirtino, kad į tėvo palikimą nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad jie paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei patvirtino, kad nėra gavę pranešimo dėl palikėjo R. K. palikimo perėjimo valstybei. Jei išnagrinėjus bylą teismas įsitikins, jog yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti.

Palikimas atsirado R. K. mirties momentu, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.50 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad įpėdinio valia priimti palikimą gali būti išreikšta ir konkliudentiniais veiksmais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas L. K. yra palikėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, tai patvirtina VĮ Registrų centro 2024 m. liepos 31 d. išduota pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-6950. Šia pažyma patvirtinama ir tai, kad pareiškėjo L. K. bei jo brolio, suinteresuoto asmens šioje byloje D. K., tėvas R. K. mirė ištuokoje. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (su istorija) matosi, kad R. K. vardu nėra registruoto paveldimo turto, tačiau NTR duomenų bazės išrašais patvirtinama, kad po mirusiojo R. K. mirties liko palikimas – turtinė/paveldėjimo teisė į R. K. mirusios motinos E. K., palikimą. Varėnos rajono 2-o notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2023 m. gruodžio 11 d. raštu dėl duomenų pateikimo Nr. 126-s patvirtinama, kad 2003 m. balandžio 7 d. mirus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) palikimą Varėnos r. 2-ame notarų biure priėmė vaikaitė G. S., dukra B. S. ir sūnus R. K.. Jiems turtas paliktas testamentu, sudarytu ir patvirtintu 2002 m. liepos 18 d. Varėnos r. 1-o notarų biuro notarės D. Kisielienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams neišduotas.

Pareiškėjas pareiškime nurodęs, kad po ištuokos, jo bei jo brolio tėvas R. K. su jais nebendravo, ryšių nepalaikė. Po R. K. mirties pareiškėjas į notarą dėl paveldėjimo bylos nesikreipė, kadangi paties R. K. vardu nėra registruoto paveldimo turto. Tik 2024 m. birželio mėn. su juo susisiekus kitus E. K. paveldėtojus atstovaujančiam advokatui, jis buvo informuotas apie mirusio tėvo R. K. palikimą, t. y. neįgyvendintą turtinę teisę paveldėti dalį E. K. palikimo. Suinteresuotas asmuo šioje byloje, pareiškėjo brolis D. K. raštu patvirtino, kad į mirusio tėvo palikimą nepretenduoja.

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir jeigu jis yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po palikėjo R. K. mirties priimti arba atsisakyti priimti. R. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas L. K. yra pirmos eilės įpėdinis. Nors pareiškimas dėl termino atnaujinimo teisme gautas tik 2024 m. rugpjūčio 14 d., byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažįstama, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdamas į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, teismas sprendžia, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra teisinis pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkinamas, pareiškėjui atnaujintinas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, kuris atsirado po R. K. mirties (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo L. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po jo tėvo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.