Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Elektrėnų savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centrui dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovės pusėje – „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Elektrėnų savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centro priteisti 4 344 Eur dydžio neturtinę žalą, padarytą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.Ieškovas nurodė, kad 2013-09-07 buvo sumuštas ir greitosios medicinos pagalbos automobiliu atgabentas į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyrių, kur buvo diagnozuotas dešinio blauzdikaulio diafizės atviras skeveldrinis lūžis, piršto lūžis. Po gydymo stacionare 2013-09-16 epikrizėje jam buvo rekomenduoti perrišimai nuo 2013-09-17 (2 kartus per savaitę), siūlus traukti 10-ą parą po operacijos, antikoaguliantai ir planinė operacija – po vieno mėnesio. Epikrizės pastabose buvo nurodyta, kad planinė operacija galima tik po ortopedo-traumatologo konsultacijos planine tvarka. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės siuntimu 2013-09-16 ieškovas buvo paguldytas į VšĮ Elektrėnų savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių. Šioje įstaigoje visą mėnesį jokie veiksmai nebuvo atliekami. Suėjus vienam mėnesiui, ieškovas buvo nuvežtas į VšĮ Elektrėnų ligoninės gydytojos traumatologės A. M. konsultaciją, gydytoja rekomendavo perrišimus, nes ties fiksuojančio aparato strypais šlapiavo, o operacinį gydymą rekomendavo atlikti tada, kai praeis uždegimas. Ieškovo teigimu, nebuvo laiku pasirūpinta siuntimu ortopedo-traumatologo konsultacijai ir siuntimu planinei operacijai. Operacija, turėjusi būti atlikta 2013-10-16, buvo nukelta į 2014-02-25. Dėl to ieškovo sveikata smarkiai komplikavosi, liko neigiamų padarinių, jis patyrė neturtinę žalą.Atsakovė VšĮ Elektrėnų savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centras su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui nuo 2013-09-16 iki 2013-10-16 buvo įvykdytos visos VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojų rekomendacijos, operacijos nukėlimą į 2014-02-25 lėmė ieškovo sveikatos būklė (uždegimas) ir universitetinės ligoninės gydytojų pasirinkta gydymo taktika. Teigė, kad medicinos personalas veikė kaip sąžiningi, atidūs, atsargūs, rūpestingi ir kvalifikuoti specialistai, o ieškovo patirta žala dėl nesėkmingai gijusio lūžio turi būti laikoma atsitiktine.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo paaiškinimą, kad visą mėnesį su juo slaugos skyriuje nebuvo atliekami jokie gydymo veiksmai. Teismas rėmėsi atsakovės atsiliepimu ir gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 126-13 esančiais įrašais apie atliktas medicinines procedūras.Dėl teiginio apie netinkamą gydymą pirmąjį mėnesį teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad ieškovas apie šią aplinkybę nepranešė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – ir Komisija) ir šios aplinkybės nenurodė teismui pateiktame dublike.Nagrinėdamas, ar atsakovės sprendimas nuvežti ieškovą VšĮ Elektrėnų ligoninės gydytojos traumatologės A. M. konsultacijai ir sprendimas nesiųsti jo planinei operacijai 2013-10-16 buvo tinkamai atlikta gydymo paslauga ligoniui, teismas atsižvelgė į specialisto gydytojo ortopedo-traumatologo prof. Romo Jono Kalesinsko atsakymą Komisijai, kuriame įrašyta, jog atsakovės sprendimas 2013-10-16 numatytą operaciją nukelti vėlesniam laikui buvo pagrįstas, nes apie strypus šlapiavo, operacija nukelta išvengiant infekcinių komplikacijų.Dėl teiginio apie nepagrįstą operacijos nukėlimą teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas atsisakė prašymo skirti ekspertizę, nurodė, jog išnaudotos visos galimybės nustatyti byloje tiesą ir padarė išvadą, kad Komisija pagrįstai atmetė ieškovo prašymą nustatyti, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas jam buvo padaryta žala.

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neįrodyta aplinkybę, kad ieškovui nuo 2013-09-16 iki 2013-10-16 nebuvo atliekamos jokios procedūros, nes būtent atsakovė privalėjo įrodyti, kad jos buvo atliekamos. Spręsdamas dėl šios aplinkybės, teismas neturėjo remtis išvada, padaryta Komisijos, kuri šio klausimo netyrė, nes kreipimasis į Komisiją buvo parengtas be advokato pagalbos, todėl procedūrų neatlikimas nebuvo nurodytas, o Komisija, pažeisdama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tokios informacijos nepareikalavo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai operacijos nukėlimą pagal atsakovės gydytojos traumatologės A. M. konsultaciją pripažino pagrįstu, nes tokį klausimą galėjo spręsti tik VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikai. Be to, teismas nevertino, ar atsakovės medikai laiku pastebėjo operacijos nukėlimo priežastį, t. y. šlapiavimą ties fiksuojančio aparato strypais, ir ar ėmėsi tinkamų priemonių šiam reiškiniui pašalinti. Teismas neturėjo remtis Komisijai pateiktu specialisto atsakymu, nes pagal PTŽSAĮ nuostatas (24 straipsnio 8 dalis) Komisijos sprendimai nėra galutiniai ir neskundžiami.Prašymo skirti deontologinę ekspertizę atsisakyta tik dėl turtinės ieškovo padėties, todėl teismas, esant tokiai procesinei situacijai, turėjo Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu arba išvadą duodančia institucija ir bylą spręsti tik gavęs specialiomis žiniomis paremtas išvadas. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Elektrėnų savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centras prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Slaugos ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-09-16 iki 2013-10-16 ieškovui buvo įvykdytos visos VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojų rekomendacijos. Šią aplinkybę patvirtina išrašas iš medicinos dokumentų ir gydytojo Romo Jono Kalesinsko išvada.Gydytoja A. M. yra VšĮ Elektrėnų ligoninės gydytoja traumatologė, atsakovė negali būti atsakinga už kitos sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų veiksmus. Kita vertus, gydytojo R. J. Kalesinsko išvadoje aiškiai nurodyta, kad gydytojų sprendimas 2013-10-16 numatytą operaciją nukelti vėlesniam laikui buvo pagrįstas.Apeliantas, teigdamas, jog žalą patyrė dėl vėliau atliktos osteosintezės operacijos, nepateikia įrodymų, pagrindžiančių, kad operacija vėliau atlikta dėl atsakovės kaltės. Operacijos datos nukėlimą lėmė ieškovo sveikatos būklė ir universitetinės ligoninės gydytojų pasirinkta gydymo taktika.Trečiasis asmuo „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, padarytą netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, pagrįstumo. Nekonstatavus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).Apeliaciniame skunde teigiama, jog aplinkybę, kad ieškovui nuo 2013-09-16 iki 2013-10-16 nebuvo atliekamos jokios procedūros, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neįrodyta tik dėl to, kad toks reikalavimas nebuvo įrašytas pareiškime, pateiktame Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, ir ieškovo dublike.Ieškovas dėl sveikatos priežiūros įstaigoje, kaip jis teigia, padarytos neturtinės žalos kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (PTŽSAĮ 24 straipsnio 2 dalis), tačiau Komisija jo pareiškimo netenkino (b. l. 8). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (PTŽSAĮ 24 straipsnio 3 dalis). Taigi, teisme gali būti nagrinėjami tik tie reikalavimai, kurie ikiteismine tvarka buvo išspręsti Komisijoje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl apygardos teismo pastaba, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas) yra platesnio turinio nei ieškovo pareiškimas Komisijai, pagrįsta.Kita vertus, aplinkybę dėl ieškovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės laikotarpiu nuo 2013-09-16 iki 2013-10-16 pirmosios instancijos teismas vertino ne tik civilinio proceso normų reikalavimų aspektu, bet ir atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus. Išraše iš medicinos dokumentų (ligos istorija Nr. 126-13) nurodyta, kad ieškovui buvo taikytas gydymas medikamentais, atliekami perrišimai, tyrimai (b. l. 114). Specialisto konsultanto R. J. Kalesinsko atsakymo Komisijai 3 punkte įrašyta, kad VšĮ Elektrėnų savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centre (atsakovė) gydymo ir diagnostinių klaidų nebuvo padaryta (b. l. 15). Kitokių įrodymų šiuo klausimu byloje nėra, todėl teismo sprendimas atmesti ieškovo teiginį apie visą mėnesį nesuteiktą gydymą yra pagrįstas.Ligos istorijos Nr. 2013/21279 epikrizės (b. l. 11), kuri po ieškovo gydymo buvo surašyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, 13 punkto 4 papunktyje nurodyta atvykti planinei operacijai po 1 mėnesio, o skiltyje „Pastabos“ įrašyta, kad planinė operacija galima tik po ortopedo-traumatologo konsultacijos planine tvarka. Dokumente nėra nurodyta, kad ortopedo-traumatologo konsultacija privalomai turi būti atlikta tik VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ar kokioje nors kitoje konkrečioje gydymo įstaigoje arba asmeniškai įvardytų specialistų. Nesant tokių įrašų epikrizėje, planinė konsultacija dėl galimos operacijos pagrįstai buvo atlikta VšĮ Elektrėnų ligoninėje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, vertino Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto gydytojo ortopedo-traumatologo prof. R. J. Kalesinsko atsakymą į Komisijos 2014-12-06 raštą „Dėl informacijos pateikimo“. Šis dokumentas yra byloje tinkamas rašytinis įrodymas, kuriame fiksuojami faktiniai duomenys, leidžiantys konstatuoti reikšmingas bylai aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 197 straipsnio 1 dalis). Apelianto teisingai nurodoma procesinė aplinkybė, kad Komisijos sprendimai neprivalomi ieškinį nagrinėjančiam teismui, nepaneigia paminėto dokumento įrodomosios galios. Atsakymo 2 punkte įrašyta, kad „Centro gydytojų sprendimas V. G. 2013-10-16 numatytą operaciją nukelti vėlesniam laikui buvo pagrįstas, nes apie strypus šlapiavo, todėl operacija nukelta išvengiant infekcinių komplikacijų“. Teismui pateiktoje VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininėje dokumentacijoje (b. l. 106–113) nėra jokių įrašų, leidžiančių manyti, kad operacijos ieškovui laikas būtų buvęs nukeltas nepagrįstai, kad uždegimas ties fiksuojančio aparato strypais nebuvo laiku pastebėtas ar kilo dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Kitokių įrodymų šiuo klausimu byloje nėra, todėl apygardos teismas teisėtai atmetė ieškovo argumentą dėl nepagrįsto operacijos laiko nukėlimo. Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos <...> žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai yra vienareikšmiai, tarpusavyje neprieštaraujantys ir pakankami spręsti bylą iš esmės. Esant tokiai procesinei situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymo skirti ekspertizę atsisakymą ir nesprendė kreipimosi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos klausimo. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas privalėjo atskirai vertinti, ar atsakovės medikai laiku pastebėjo operacijos nukėlimo priežastį, t. y. šlapiavimą ties fiksuojančio aparato strypais, ir ar ėmėsi tinkamų priemonių šiam reiškiniui pašalinti. Operacijos nukėlimo klausimas tokiu aspektu – dėl nepastebėto uždegimo – nebuvo keliamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl, laikantis CPK 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintų rungimosi bei dispozityvumo principų, pagrįstai nebuvo tiriamas kaip atskiras nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, iš nutarties 17 punkte aprašytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas operacijos nukėlimo aplinkybes ir gydymo klaidų nenustatė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 straipsniai) įtvirtintų pagrindų, leidžiančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.