Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos – antstolės R. P. teikimą dėl bausmės rūšies pakeitimo Š. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. kovo 5 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. vasario 25 d. gautas antstolės R. P. prašymas dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi – laisvės apribojimu.

Teikime nurodyta, kad 2022 m. kovo 14 d. priimtas vykdyti 2022 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. e1-916-917/2021, kuriuo skolininkui Š. U. paskirta 34 MGL, tai yra, 1700 Eur, bauda. Vykdant nurodytą vykdomąjį dokumentą ir atliekant skolininko turtinės padėties patikrinimus nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, skolininkui priklausančio registruotino turto (daiktinių teisių) nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininko atžvilgiu yra vykdomos 7 vykdomosios bylos. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkas nedirba, kito skolininkui priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro teikiamus duomenimis skolininko įkalinimo įstaigose nėra. Nurodymu priverstinai nurašyti lėšas areštavus skolininko vardu atidarytą banko sąskaitą, piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, taip pat nenustatyta. Skolininkas nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti, tačiau to nepadarė. Priverstinėmis vykdymo priemonėmis baudos nepavyksta išieškoti skolininkui neturint pakankamai turto ir pajamų, skolininkas taip pat nedeklaravęs gyvenamosios vietos. Skolininkas nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtų baudų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų skolininko tinkamą pareigų vykdymą, tai yra, domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t., bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš skolininko nebuvo išieškota bauda.

Nuteistasis Š. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą, statybose. Laisvės apribojimo bausmės atlikti nenori. Paskirtą baudą gali sumokėti, galbūt būtų įmanoma ją sumokėti dalimis.

Posėdžio metu nuteistasis paprašė padaryti pertrauką, kad galėtų susitarti su antstole.

Sekančio teismo posėdžio metu Š. U. nurodė, kad su antstole dėl baudos sumokėjimo susitarė ir padarė 200 Eur įmoką. Kadangi visos 7 vykdomosios bylos, vykdomos Š. U. atžvilgiu yra pas tą pačią antstolę, jie raštu susitarė, kad nuteistasis mokės po truputį, konkretaus termino nenusistatė.

Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuteistasis sumokėjo minimalią dalį baudos, geranoriškai sutiko baudą sumokėti, susitarė dėl to su antstole, todėl mano, kad reikia palikti galimybę šią baudą sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmes savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Remiantis BPK 352 straipsnio 3 dalimi, teismas gali baudą pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė teikimu kreipėsi į teismą dėl baudos bausmės Š. U. pakeitimo į laisvės apribojimo bausmę, nes nuteistasis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu 34 MGL, tai yra 1700 Eur, dydžio baudos buvo nesumokėjęs, bauda neišieškota.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis Š. U. nurodė, kad šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, statybose. Laisvės apribojimo bausmės atlikti nenori, todėl nuvykęs pas antstolę raštu susitarė, kad paskirtą baudą sumokės dalimis per nenustatytą terminą, atliko pirmąjį 200 Eur pavedimą. Teismui pateikė pavedimo faktą patvirtinantį kvitą (b. l. 131). Antstolė sutiko, jog bauda nebūtų keičiama.

Bylos nagrinėjimo metu neišsiaiškinta jokių neginčijamų aplinkybių, dėl kurių buvimo būtų galima konstatuoti, kad Š. U. vengė sumokėti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. Be kita ko, nuteistasis susitarė su antstole dėl baudos sumokėjimo dalimis, kas tik įrodo nuteistojo norą susimokėti teismo paskirtą baudą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Š. U. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 34 MGL, tai yra, 1700 Eur, dydžio baudos sumokėti nevengė, šiuo metu yra susitaręs su antstole baudą sumokėti dalimis. Dėl šių aplinkybių anstolės teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

antstolės R. P. teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.