Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Nuorašas Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-9708-1038/2016

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. rugpjūčio 12 d.

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016 m. birželio 8 d., apie 08.50 val., Viršupio g., Vilniuje, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kuriuo nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Šiais veiksmais S. T. buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

Administarcinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. T. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltės nepripažįsta, nurodė, kad jis važiavo, sustabdė pareigūnai, kurie paprašė dokumentų. Jis pateikė dokumentus ir tą plastikinę kortelę, laikiną vairuotojo pažymėjimą, viską pateikė, pareigūnai nurodė, kad nesupranta, kas tai. Teisę vairuoti transporto priemones kategorijai B gavo 2016 m. kovo 17 d. Izraelyje, ten nustatyta tokia tvarka, kad tam, jog gautum vairuotojo pažymėjimą, reikia dviejų mėnesių. Iki to laiko išduoda laikiną pažymėjimą, kuriame angliškai parašyta viskas. Nurodė, kad nuolatinio vairuotojo pažymėjimo dar negavo, tačiau galioja laikinas. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas Izraelyje darbui. Nurodė, kad yra Izraelio pilietis, prieš tai buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Izraelio pilietybę priėmė 2001 m., išvažiavo gyventi į Izraelį, šeimą Lietuvoje sukūrė 2003 m. Lietuvoje gyvena jo šeima, tėvai, brolis, tačiau jis dirba Izraelyje, ten praleidžia daugiausia laiko, gauna pajamas iš ten, ten gyvena nuomojamame būste. Deklaravęs gyvenamąją vietą yra Lietuvoje, gyvena pas žmonos tėvus, kai atvyksta, laikinas leidimas gyventi galioja iki 2018 m. Niekada nėra turėjęs lietuviško vairuotojo pažymėjimo. Nurodė, kad jei grįžtų čia gyventi, laikytų egzaminus ir dėl lietuviškų teisių, tą spręs po dviejų metų, kai baigsis leidimas gyventi Lietuvoje.

Pažymėtina, kad 2016 m. liepos 22 d. teismas paskelbė pertrauką, siekiant apklausti liudytoją policijos pareigūną D. A., tačiau jis, asmeniškai gavęs teismo šaukimą, į liepos 29 d. posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, pakartotinai kviečiamas į 2016 m. rugpjūčio 12 d. – taip pat neatvyko, grįžo neįteiktas šaukimas, kad atostogauja. Teismo sprendimu, byloje esant rašytiniam D. A. tarnybiniam pranešimui, kuris teismo posėdžio metu buvo tiesiogiai ištirtas, bei bylos duomenims, pateiktiems ir paties S. T. dėl jo turimo vairuotojo pažymėjimo, byla 2016 m. rugpjūčio 12 d. posėdyje, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. T., išnagrinėta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą. Lietuvos Respublikos KET 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis, kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. IV-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkte (su 2012 m. lapkričio 9 d. Nr. IV-800 pakeitimais; toliau – ir Pažymėjimų išdavimo taisyklės) įtvirtinta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungos ar Europos Ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per 1 metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.

Pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkte įtvirtinta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoką – tai pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduoti); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsniu, kuriame nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1211-312/2015).

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. T. yra Izraelio Respublikos pilietis, turintis leidimą tik laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2018 m. balandžio 18 d. (b. l. 30), Lietuvos Respublikoje deklaravęs savo gyvenamąją vietą, turintis čia šeimą (sutuoktinę tris vaikus) (b. l. 9), tačiau, kaip pats nurodė dirbantis Izraelyje, kur gauna pajamas šeimos išlaikymui ir ten praleidžia daugiausiai laiko, į Lietuvą grįžtantis kas kelis mėnesius aplankyti šeimos. Be to, kaip pateikė bylai duomenis ir pats S. T. jis tik 2016 m. kovo 17 d. Izraelyje išlaikė vairavimo egzaminus ir įgijo teisę vairuoti B kategorijai priskiriamas transporto priemones (b. l. 19), jam Izraelyje nustatyta tvarka išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), jo galiojimo data nurodyta iki 2016 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 20, 22, 25), kurį S. T. pateikė jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams. Tokią aplinkybę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė ir jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškinime, jog turėjo laikiną vairuotojo pažymėjimą, išduotą Izraelio Licence No. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Kaip matyti, teismui pateiktas laikinas S. T. vairuotojo pažymėjimas, jo vertimas į Lietuvių kalbą patvirtina, kad laikino vairuotojo pažymėjimo numeris yra būtent (duomenys neskelbtini), jis galiojo nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d., t. y. ir inkriminuojamo S. T. pažeidimo padarymo dieną – 2016 m. birželio 8 d. Teismas konstatuoja, kad S. T. nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublika negali būti pripažinti, nes jis čia atvyksta kas kelis mėnesius neilgam laikotarpiui, t. y. nepraleidžia čia per kalendorinius metus daugiau kaip 185 dienų, taip pat dirba ir didesnę metų laiko dalį gyvena Izraelyje, kur 2016 m. kovo 17 d. jam išduotas vairuotojo pažymėjimas, kaip pats nurodė, reikalingas darbe. Netikėti tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotais parodymais, patvirtinus juos teismui pateiktais išvertais į lietuvių kalbą dokumentais, nėra teisinio pagrindo. Todėl Lietuvos Respublikoje 2016 m. birželio 8 d., apie 08.50 val., sustabdytas policijos pareigūnų Vilniuje, Viršupio g., S. T. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, t. y. turėjo laikiną galiojantį Izraelio Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kuris atitinka 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punktą. Teismas pabrėžia, kad negalima ir teisingumo bei protingumo principų neatitiktų situacija, kai asmuo būtų įpareigotas pirmiau nurodyta Pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkte nustatyta tvarka pasikeisti tik ką įgytą Izraelyje vairuotojo pažymėjimą, kur jis dirba ir jam šis dokumentas yra reikalingas, į Lietuvos Respublikoje išduotą pažymėjimą, kai nustatyta tvarka tokiu atveju Izraelio pažymėjimas iš jo būtų paimtas. Dėl to, kas nurodyta S. T. veiksmuose nenustatyta ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla jam nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

S. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, jo veikoje nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.