- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-18
- Bylos Nr.
- AN2-48-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00572-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. M.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties S. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo atmestas S. M. (toliau – S. M.) skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos Policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Kalvarijos PK) vyresniojo tyrėjo A. K. 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimo, kuriuo S. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 28 d., 05.49 val., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 88,00 km, (duomenys neskelbtini), vairavo krovininį automobilį „MAN TGX“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,43 promilių girtumas. Už tai S. M. buvo paskirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
2. Skunde apygardos teismui S. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį pakeisti, pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminą iki 5 mėnesių bei nustatyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžia laikoma nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d.
2.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad visiškai sutinka, jog jo padarytas nusižengimas yra vertinamas kaip ypač šiurkštus KET pažeidimas ir pavojingas visuomenei dėl potencialiai galimų sunkių pasekmių. S. M. teigimu, jis suvokia savo veiksmų pavojingumą, gailisi ir nesistengia minimalizuoti nusižengimo, o savo elgesio – pateisinti. Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga ne dėl to, kad galėtų patogiau ir greičiau nuvažiuoti iš vieno taško į kitą. Teisė vairuoti jam reikalinga, kad galėtų dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu išlaikyti 4 asmenų šeimą, o būtent sutuoktinę, kuriai dėl regėjimo negalios nustatytas tik 15% darbingumas, taip pat išlaikyti dvi studijuojančias dukras, vykdyti įsipareigojimus kredito įstaigoms, prižiūrėti sergantį tėvą.
2.2. S. M. nurodo, kad administracinėn atsakomybėn jis patrauktas ne už ANK 422 straipsnio 2 dalį, kaip kad nurodyta skundžiamoje nutartyje, o už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, kuriame numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ir jame nėra išskirtos transporto priemonių kategorijos, todėl tai, kad apeliantas vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, nėra ANK 422 straipsnio 5 dalies kvalifikuojantis požymis ir nėra sunkinanti aplinkybė.
2.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad S. M. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę darbo metu ir keliu, kuris pasižymi dideliu transporto priemonių srautu ir dideliu avaringumu, tačiau ignoravo tokias aplinkybes, kaip kad tai, jog nedidelį kiekį alkoholio (alaus) apeliantas vartojo nusižengimo išvakarėse ir vartodamas nedidelį kiekį alaus žinojo, kad jo darbas baigėsi, kitą dieną jam nereikės vairuoti transporto priemonės ir tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių vairavo, kadangi 5 ryto paskambino darbdavys ir pasakė, kad kitas vairuotojas neatvyks, todėl S. M. reikia atvykti iki Kauno. Pareiškėjas nurodo, kad dėl išvakarėse suvartoto alkoholio jis jautėsi gerai, tačiau tikriausiai neįvertino savo amžiaus ir organizmo gebėjimo skaidyti alkoholį. S. M. taip pat nurodo, kad prieš jam nustatant neblaivumą, jis vairavo itin trumpą, 1 km atstumą, dėl ko girtumo laipsnis prieš sėdant už transporto priemonės vairo ir policininko nustatyto galimai niekuo nesiskyrė. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog jo vairuotas automobilis būtų sustabdytas dėl netinkamų vairavimo veiksmų ar kilus įtarimui dėl vairuotojo neblaivumo.
2.4. Skunde nurodoma, kad neblaivumo laipsnis yra vienas iš požymių, kurį vertinant nustatomas nusižengimo pavojingumas. Alkotesteriu S. M. nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 2.3 punktas reglamentuoja, kad nustatant neblaivumą, metrologiškai patikrintą specialiąja technine priemone, turi būti įvertinta šios priemonės paklaida. Nagrinėjamu atveju įvertinus alkotesterio 0,01 promilių paklaidą, S. M. nustatytas 0,42 promilių neblaivumas, kuris 0,02 promilėmis viršija minimalią įstatyme įtvirtintą ribą, iki kurios kyla atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas S. M. ilgą vairavimo stažą vertino jo nenaudai, nurodydamas, kad būtent turėdamas ilgą vairavimo stažą asmuo galėjo ir turėjo suprasti, kad už vairo sėda neblaivus, o jo drausmingumas vairuojant transporto priemones, paliktas nuošaly. Toks vertinimas, pareiškėjo teigimu, yra visiškai priešingas nusistovėjusiai teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose, kur ilgas vairavimo stažas ir duomenų apie sistemingus KET pažeidimus nebuvimas yra vertinamas kaip teigiamai pažeidėją charakterizuojanti aplinkybė, nes drausmingas vairavimas leidžia spręsti ar nagrinėjamas nusižengimas padarytas atsitiktinai ar tai yra priešingas teisei elgesys, susiformavęs iš seniau. Sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukmės klausimą, svarbu įvertinti ne tik pažeidėjo padarytą veiką, bet ir jo asmenybę. S. M. nurodo, kad teisę vairuoti transporto priemones turi jau 32 metus: kategorijas AM, Al, A2, A nuo 1988 metų, kategorijas BĮ, B, Cl, C nuo 1990 metų, o kategorijas nuo Dl, D, BE, C1E, CE, D1E, DE nuo 1998 metų. Apelianto teigimu, per metus jis nuvažiuoja 50 000 tikslinių kilometrų, važinėja po Baltijos šalis ir Europą, o baustas yra už du ar tris KET pažeidimus.
Šalies argumentai
2.6. S. M. nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad ilgas vairavimo stažas, didelis nuvažiuojamų kilometrų skaičius, keletas KET pažeidimų, nepiktnaudžiavimas alkoholiu, nusižengimų nepadarymas po analizuojamo įvykio, niekaip nemažina nusižengimo pavojingumo. Atsakydamas į šį teismo argumentą, apeliantas nori pažymėti, kad savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodydamas anksčiau aptartus duomenis, jis nesiekė sumažinti, sumenkinti savo padaryto nusižengimo pavojingumo. Nurodydamas minėtas aplinkybes jis tiesiog siekė parodyti, kad šios aplinkybės nors ir nepateisina jo poelgio ir neeliminuoja jo atsakomybės, tačiau galbūt teikia teismui pagrįstą pagrindą manyti, kad prevencinį ir auklėjamąjį poveikį gali daryti ir švelnesnės nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės skyrimas.
2.7. Apeliantas nurodo, kad jam nesuprantama, kodėl analogiško pobūdžio bylose, tokios pačios aplinkybės kokios yra šioje byloje yra vertinamos pažeidėjo naudai, o nagrinėjamu atveju jos buvo visiškai ignoruotos. S. M. nurodo, kad jam paskirtą 800 Eur baudą, nors jau buvo netekęs darbo, sumokėjo. Teismo posėdžio metu pateikė įrodymus apie tai, kad yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, pasitikrino sveikatą, yra užsiregistravęs išklausyti papildomą vairuotojų mokymą, bet vis dar nėra surenkama grupė žmonių, tačiau šie įrodymai nebuvo priimti ir prijungti prie bylos, teismui nurodant, kad pastaruosius reikės pateikti VĮ „Regitra“, susigrąžinant teisę vairuoti. Savo skunde pirmosios instancijos teismui S. M. prašė atsižvelgti į aplinkybes, kad nors padarytas pažeidimas šiurkštus, tačiau dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios aplinkybės jo nusižengimo pavojingumo nemažina.
2.8. Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti jam sustabdyta jau beveik 4 mėnesius (nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d.) ir šis draudimas nebuvo pažeistas. S. M. nurodo, kad niekada nebuvo teistas ir naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėti. Patenkinus jo skundė S. M. galėtų nedelsiant grįžti į buvusią darbovietę ankstesnėms pareigoms, ką patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamas tarpininkavimo raštas iš buvusios darbovietės D. M. IĮ vadovės, tokiu būdu būtų nepažeista teisinga pusiausvyra tarp siekiamų tikslų nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
2.9. Skunde nurodoma, kad ženklus pajamų netekimas sąlygojo, jog įsipareigojimai už vienintelį šeimos būstą vykdomi iš skolintų pinigų. Kas mėnesį mokamos 248 Eur siekiančios įmokos. Galutinė kredito grąžinimo data – 2031 m. gegužės 31 d., o galutinė kredito grąžinimo suma – 29 431 Eur. Prie paskolos yra būtina sąlyga mokėti būsto ir gyvybės draudimus, kurių mėnesinė įmoka 21 Eur. S. M. nurodo, kad jis vienintelis šeimoje gali dirbti. Sutuoktinei dėl itin silpno regėjimo nustatytas tik 15% darbingumas ir ji yra nedarbinga. Nors ji ir norėtų dirbti, tačiau jos Užimtumo tarnyba neregistruoja. Apeliantas nurodo, kad šeimoje taip pat yra ir dvi dukros, kurių išlaikymui reikalingos pajamos, viena iš jų studijuoja. Kol turėjo teisę vairuoti, S. M. siųsdavo dukroms po 200-300 Eur per mėnesį. Teisės vairuoti turėjimo poreikį pagrindžia ne tik sutuoktinės sveikatos būklė, kurią pareiškėjas lydi į gydymo įstaigas, bet ir tėvo sveikatos būklė. Apelianto mama mirusi ir šiuo metu jo tėvas gyvena vienas.
2.10. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nenurodė jokių konkrečių motyvų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl apelianto atžvilgiu skyrus trumpesnį nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai. Pasak S. M. apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalyje apibrėžto reguliavimo ir toks teismo sprendimas yra neteisingas. Apelianto teigimu, vertinant visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsietai jos nesukurtų pagrindo administracinės atsakomybės švelninimui, tačiau jų kompleksiškas vertinimas, padaryto administracinio nusižengimo kontekste, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės AVPK Kalvarijos PK vyriausioji tyrėja, atliekanti viršininko funkcijas, E. B. prašo S. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
S. M. skundas atmetamas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo padaryto administracinio nusižengimo fakto bei kaltės neginčija. Jis nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių, prašydamas šį terminą sutrumpinti.
5. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).
6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
7. S. M. neginčija jo padaryto administracinio nusižengimo fakto, taip pat sutinka su jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu, tačiau savo skunde jis prašo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Išanalizavus apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad vertinamu atveju S. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, teisinio pagrindo nėra.
8. Nagrinėjamu atveju teisė vairuoti transporto priemones S. M. buvo atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs asmenys, kuriems nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 prom.), užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Už šį nusižengimą S. M. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – 1 metams. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, apygardos teismas konstatuoja, kad už itin šiurkštų KET pažeidimą S. M. buvo nubaustas tinkamai. Ir nors jam nustatytas neblaivumo laipsnis artimas minimaliam (kaip teigia pats apeliantas, alkoholį jis vartojo vakarą prieš tai, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų), tačiau atsižvelgiant į tai, kad S. M. turi ilgametę vairavimo patirtį, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju jis nebuvo pakankamai drausmingas, nesugebėjo tinkamai įvertintis savo fiziologinės organizmo būklės, todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad dar labiau švelninti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą S. M. pagrindo nėra.
9. Apelianto prašymas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta sankcijoje, t. y. sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš esmės grindžiamas vien nepatogumais, kuriuos jis patirs netekęs šios specialiosios teisės, nes jis nebegalės vykdyti darbinių funkcijų, išlaikyti dukrų, prižiūrėti senyvo amžiaus tėvo, mokėti turimą paskolą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra laikytinos tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turėdamas ilgametę vairavimo patirtį, dar prieš sėsdamas vairuoti automobilį S. M. galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias tiek jam, tiek jo artimisiems dėl tokio nusižengimo padarymo.
10. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad S. M. admistracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti jam sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl apeliantas privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, jog būtų pasiektas ir vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sudaroma galimybė asmenims ir toliau lengvabūdiškai vertinti savo elgesį, kadangi ir ateityje jie gali tikėtis išvengti administracinės atsakomybės ar jos sušvelninimo.
11. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. M. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, pasisakė dėl ANK 422 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nors nagrinėjamu atveju asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Sutiktina, kad S. M. vairavo krovininį automobilį, kurio vairuotojams keliama ypatinga pareiga – alkoholio koncentracija kraujyje ar iškvepiamame ore turi būti lygi 0 promilių. Nagrinėjamu atveju S. M. buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumo laipsnis, todėl jis administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Šią aplinkybę nurodė ir pirmosios instancijos teismo teisėjas, posėdžio metu nurodydamas, kad S. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tačiau nutartyje nurodė jau kitą straipsnį, kurio pagrindu vertino apelianto veiksmus. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad klausimas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo išspręstas netinkamai, kadangi sprendžiant šį klausimą buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su administracinio poveikio priemonės panaikinimu.
12. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo išsprendė tinkamai įvertinęs S. M. asmenybę, jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, dėl ko S. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.