- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- 1-803-1046/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26422-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Kaltinamasis
- P. A.
- Civilinis ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2015-11-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2) 2016-07-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-24 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams vienam mėnesiui trims dienoms, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaitytas P. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-04-30 iki 2016-05-01 (2 paros), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), teistas 2012-04-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – areštu 50 (penkiasdešimt) parų, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu bei subendrinus iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime suėmime išbūtas laikas nuo 2011-08-08 iki 2012-04-10; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji P. A. ir P. A., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 4 d. 19.45 val. iki 2016 m. birželio 5 d. 06.00 val., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais atsuktuvu sugadinus įėjimo į namą durų spyną bei duris 100 Eur vertės, po to P. A. atsuktuvu sugadinus lango rėmą, atplėšus verandos lango stiklo tvirtinimo medines juosteles ir išėmus stiklą, tyčia sugadino svetimą, nedidelės 120 Eur vertės V. B. turtą, tęsdami nusikalstamus veiksmus, per langą abu įsibrovė į patalpą – V. B. gyvenamąjį namą – bei slapta pagrobė svetimą 275 Eur vertės turtą: 51 cm įstrižainės televizorių „Samsung“ su nuotolinio valdymo pultu bendros 200 Eur vertės ir dvi namų kino garso kolonėles bendros 75 Eur vertės.
Kaltinamasis P. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016-06-04 su P. A. namuose, pirtyje, vartojo alkoholinius gėrimus. Paskui išėjo į degalinę nusipirkti cigarečių. Buvo gerokai išgėrę. Grįždami namo sugalvojo užeiti į B. namą. Žinojo, kad B. išvykę į Airiją ir namuose nieko nėra. Norėjo pasižiūrėti, ar viduje nėra kokių nors vertingų daiktų. Į vidų įlindo išėmę langelio stiklą atsuktuvu. Prieš tai bandė patekti pro duris, bet jų išlaužti nepavyko. Kambariuose beveik jokių daiktų nebuvo, tik viename kambaryje stovėjo didelis televizorius ir kolonėlės. Televizoriaus „Samsung“ su nuotolinio valdymo pultu nematė. Kolonėlės buvo didelės, pailgos, gal metro aukščio. Jų buvo 4 ar 5. Jos stovėjo prie televizoriaus. Iš kambario paėmė dvi kolonėles. Kitų daiktų neėmė ir neieškojo, tik pasivaikščiojo po kambarį ir viskas. Ten nelabai buvo ko ieškoti, nes buvo beveik tuščia. Keturias namų kino kolonėles taip ir paliko prie televizoriaus. Nematė nei MP3 ausinuko, nei interneto modemo, net nežino, kaip jis atrodo. Neėmė ir 30 mobiliojo ryšio telefono baterijų, nes jų neturėtų kur dėti. Pas patį namuose pilnas stalčius senų telefonų su baterijomis. Taip pat neėmė ir dviejų sportinių džemperių. Drabužių turi pakankamai savo. Paimtas kolonėles parsinešė namo ir padėjo pirties palėpėje. Po kokių dešimt dienų P. A. pardavė jas kažkokiam žmogui už 10 eurų, už kuriuos nusipirko alkoholinių gėrimų. Savo poelgį vertina blogai. Jeigu būtų buvę blaivūs, tikrai būtų nėję. Dabar gydosi nuo alkoholizmo, vartoja vaistus. Žalos dar neatlygino, nes pasirodė kiek per didelė suma. 120 eurų civilinį ieškinį dėl sugadintų durų ir lango pripažįsta. Namuose turi trejas duris ir sugadintas galėtų pakeisti.
Kaltinamasis P. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad viską, kaip buvo, papasakojo P. A.. Papildomai paaiškinti gali tai, kad įlindę į B. namą, pasivaikščiojo po kambarius, truputį virtuvėje ir kambaryje padarinėjo stalčius, bet ten buvo tik visokie popieriai. Pats buvo atidaręs ir spintą, bet ten niekas nesudomino. Name pamatė tik kelias kolonėles, kurios gulėjo ant žemės. Paėmė dvi, nes kitos buvo sulūžusios, be kojelių. Daugiau nieko neėmė. Tiesiog tiek daiktų, kiek išvardinta kaltinime, nebūtų panešę, kadangi buvo stipriai išgėrę. Neįsivaizduoja, kaip dviese būtų panešę ir penkias dideles kolonėles, ir televizorių. Minėtas dvi kolonėles parnešė namo ir užkėlė į palėpę, o už kelių dienų pardavė žmogui už 10 eurų, nes viena buvo neveikianti, o kita palūžusi. Dėl turto sugadinimo kaltę pripažįsta visiškai. Siūlėsi nueiti kitą dieną ir sutaisyti duris, bet B. sūnus M. pradėjo gąsdinti, reikalauti pinigų, liepė duoti 1000 eurų. Tada supyko ir su jais nebebendravo. Dėl pavogtų kolonėlių žalos irgi neatlygino. Dėl savo poelgio apgailestauja. Atsiprašo nukentėjusiosios. Įvykio metu buvo neblaivus. Jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai taip nebūtų pasielgęs.
Nukentėjusioji V. B. parodė, kad apie įvykį paskambinusi į Airiją pranešė kaimynė J. J.. Ji pasakė, kad yra išimtas namo langas ir kažkas buvo viduje bei, kad kažkas pavogta. Kas konkrečiai paimta, nepasakė, nes kaimynė tik retkarčiais ateidavo ir kokie daiktai buvo viduje nežinojo. Namuose įvykio metu niekas negyveno. Pati į Airiją išvyko 2014 metais. Vyras su dukra į Airiją atvyko 2015 metais balandžio mėnesį. Paskutinis namuose gyveno sūnus M. B., kurį iš ligoninės išleido 2015 metų gruodžio mėnesį ir tada jis kelias savaites buvo namuose, o 2016 m. sausio 8 d. atskrido į Airiją. Nuo tada iki vagystės namuose niekas negyveno. Tik kaimynė J. J. ateidavo pašerti šuns ir aptvarkyti aplinkos. Kas konkrečiai pavogta sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 4 d. su sūnumi M. grįžusi į Lietuvą. Prieš tai vyras buvo grįžęs atostogų, bet tuose namuose jis negyveno, o nuomojosi kambarį pas kaimynę, kurios nei pavardės, nei adreso ji (V. B.) nežino. Namuose vyras bijojo būti, nes sūnus M. turėjo skolų ir dėl jų grasino ne tik sūnui, bet ir vyrui. Už skolas sūnų buvo stipriai sumušę. Nežino, kur vagystės metu buvo sudėti daiktai, nurodyti kaltinime, nes pati tuo metu buvo Airijoje, o paskutinis matęs tuos daiktus buvo sūnus M.. Neatsimena, ar 2014 metais prieš išskrendant į Airiją namuose buvo kolonėlės. Dabar namuose yra dvi kolonėlės, bet jos sulaužytos. Sūnus sako, kad buvo keturios. Nematė nei ausinuko, nei interneto modemo, o telefono baterijų visada visur buvo primėtyta. Tuo metu sūnus M. gyveno atskirai. Iki vagystės namuose buvo du televizoriai. Vienas didelis, kuris ir dabar yra, o kitą televizorių sūnui M. į ligoninę buvo atvežęs draugas. Dingo tas iš ligoninės parsivežtas televizorius, likusi tik jo kambarinė antena. Pati asmeniškai to televizoriaus net nematė, apie jį tik žino iš sūnaus pasakojimų. Dėl kolonėlių irgi nieko negali pasakyti. Nuo 2014 metų į Lietuvą buvo grįžusi tik pas sūnų M. į ligoninę 2015-06-15. Lietuvoje, slaugydama sūnų, išbuvo mėnesį. Po to vėl grįžo į darbą Airijoje. Tuo laikotarpiu gyveno savo namuose. Tada buvo tiek rūpesčių, kad nežiūrėjo į namie esančius daiktus. Kas pirko kolonėlės, nežino. Daiktai buvo pirkti už sūnaus pinigus. Už jos (nukentėjusiosios) pinigus buvo pirkti tik du vyriški džemperiai. Civilinį ieškinį reiškia tik dėl dviejų džemperių vagystės bei dėl durų ir stiklo sugadinimo. Džemperiai buvo pirkti nauji. Nemano, kad sūnus juos sunešiojo, nebent pardavė kam nors. Nežino, ar sūnus dėl savo skolų galėjo dalį daiktų parduoti, bet jis po tos traumos labai sunkiai orientavosi, jo mąstymas labai sutriko.
Liudytoja J. J. parodė, kad B. jai buvo palikę prižiūrėti namus ir šuniuką, kurį šėrė kiekvieną dieną. Vieną dieną pamatė, kad išimtas langas ir išplėštos durys. Iškvietė policiją ir informavo savininkus. Dalyvavo policijos pareigūnams apžiūrint įvykio vietą. Kiek žinojo namo vidų, tai iš karto pastebėjo, kad nėra maždaug trijų kolonėlių ir mažo televizoriaus. Spintų ir stalčių nedarinėjo ir nežinojo, kas yra viduje. Mažą televizorių matė ir tada, kai dar M. B. buvo Lietuvoje, nes jį po ligoninės prižiūrėjo visą mėnesį, ir po to, kai jis išvyko į Airiją. Po M. B. išvykimo niekas iš B. nebuvo grįžęs. Kolonėles taip pat matė. Jų buvo 5 ar 6. Vienos didesnės, kitos mažesnės. Nelabai gerai jas įsidėmėjo. Nei ausinuko, nei modemo, nei telefono baterijų nematė. Džemperių ant lovų nebuvo, o spintų neapžiūrinėjo. Paskutinį kartą iki vagystės buvo tik prie šuniuko tos dienos ryte, bet prie namo nėjo ir nieko nepastebėjo. Vagystės žymes pastebėjo tik vakare. Kai tik pastebėjo įsilaužimo žymes, iš karto iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvažiavo greitai. Išvažiuodami policijos pareigūnai paprašė ką nors padaryti, kad būtų apsaugotas namas, nes jis liko nerakintas. Kitą dieną ji (J. J.) langą užkalė kartonu, o duris užsuko medvaržčiais. Namas per naktį buvo atrakintas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo M. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, iš kurių matyti, kad M. B. parodė, jog 2016 m. pradžioje, tikslios datos nepamena, išvyko iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į Airiją, kur jau buvo išvykusi visa jo šeima. Namus paliko tvarkingus, raktus nuo namų paliko kaimynei J. J., kad ji prižiūrėtų namus, pašertų šuniuką. 2016 m. birželio 5 d. vakare tėvams paskambino kaimynė J. J. ir pasakė, kad į jų namus buvo įsibrauta ir namai gali būti apvogti. Išvykstant iš namų, namuose buvo du plokščiaekraniai televizoriai. Vienas iš jų buvo didelis, o kitas – mažesnis, 51 cm įstrižainės, SAMSUNG firmos, juodos spalvos. 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos tiksliai nepamena, grįžo su mama į namus iš Airijos. Namuose pasigedo mažesnio televizoriaus, kurį išvykstant buvo palikęs padėtą svetainėje ant stalo. Minėtą televizorių, kai gulėjo Panevėžio ligoninėje, jam buvo padovanojęs draugas, kurio įvardinti nenori, nes jo nėra Lietuvoje. Televizorius pavogtas su nuotolinio valdymo pultu. Dar pavogti du jo vyriški džemperiai, kurie buvo pakabinti spintoje. Džemperiai buvo nauji, labai mažai dėvėti. Taip pat pavogtas MP3 ausinukas SONY, interneto modemas, įvairūs laidai su kyštukais, ne mažiau kaip 30 vienetų mobiliojo ryšio telefonų SAMSUNG baterijų. Dažnai keisdavo telefonus, be to, jam tų baterijų buvo atidavęs vienas pažįstamas, tai dėl to jų tiek daug ir susikaupė. Išvykstant iš namų į Airiją, namuose paliko 6 namų kino garso kolonėles. Kai grįžo į namus, namuose buvo likusi tik viena aplūžusi garso kolonėlė, kitos 5 dingusios. Žala dėl vagystės padaryta mamai, nes viskas buvo pirkta už jos pinigus (1 t., b. l. 98–99; garso įrašo laikas nuo 01:10:23 iki 01:13:16).
Iš 2016-06-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo vakarinėje sienoje, 1 metro nuo žemės aukštyje, yra langas mediniu rėmu. Langas susideda iš trijų dalių. Lango dešinėje, apatinėje dalyje, nėra lango stiklo, kiaurymės išmatavimai 0,31x0,6 metro. Nuo lango rėmo paimami 3 rankų pėdsakai, kurie nukopijuojami į daktiloplokšteles Nr. 1 ir Nr. 2. Nuo namo vakarinės sienos 1,4 metro atstumu, ant žolės, rastas atsuktuvas su juodos ir geltonos spalvų derinio rankena. Įėjimo durų staktoje, ties spyna, rasta metalinė plokštelė su deformacijos pėdsakais, pažeista staktos mediena. Namo prieškambaryje, ant grindų, 0,25 metro atstumo nuo pietinės sienos ir 1,2 metro atstumu nuo vakarinės sienos, rasta atsuktuvo metalinė dalis. Ant virtuvės grindų, 0,9 metro atstumu nuo vakarinės sienos ir 0,8 metro atstumu nuo šiaurinės sienos, rastas avalynės pėdsako fragmentas. Apžiūros metu paimta: mikrodalelės nuo lango (be stiklo) rėmo, kvapo pėdsakas, atsuktuvas, biologinis pėdsakas, atsuktuvo dalis, avalynės pėdsakas, 3 daktiloplokštelės su rankų pėdsakais (1 t., b. l. 9–23).
Iš 2016-06-15 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. 50-(379)-IS1-378 matyti, kad du rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 1 (pėdsakas „A“), Nr. 2, rasti 2016-06-05 įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš V. ir V. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tinkami asmeniui identifikuoti. Šie pėdsakai palikti ne liudytojos J. J., o kito asmens ar asmenų (1 t., b. l. 31–34).
Iš 2016-06-16 Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos viršininko tarnybinio pranešimo matyti, kad tikrinant latentinius rankų pėdsakus daktiloskopinių duomenų registre buvo nustatyta, jog rankų pėdsakai sutampa: rankos pėdsakas „A“ (nuotrauka Nr. 1) sutampa su P. A. daktiloskopinėje kortelėje esančiu rankos piršto atspaudu, o kitas rankos pėdsakas (nuotrauka Nr. 2) sutampa su P. A. daktiloskopinėje kortelėje esančiu rankos piršto atspaudu (1 t., b. l. 37).
Iš 2016-07-27 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų matyti, kad buvo paimti P. A. ir P. A. rankų atspaudai (1 t., b. l. 39–40, 42–43).
Iš 2016-08-05 Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. 50-(523)-IS1-513 matyti, kad du rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti tirti pateiktose daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 1 (pėdsakas „A“), Nr. 2, rasti 2016-06-05 įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš V. ir V. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra tinkami juos palikusio asmens identifikavimui. Rankos piršto pėdsakas „A“, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1, yra paliktas įtariamojo P. A. kairės rankos bevardžiu pirštu; rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 2, yra paliktas įtariamojo P. A. kairės rankos nykščiu (1 t., b. l. 47–54).
Iš 2016-09-20 apžiūros protokolo matyti, kad 2016-06-05 įvykio vietos apžiūros metu paimta atsuktuvo dalis yra balto metalo, strypo formos. Bendras atsuktuvo dalies ilgis – 62 mm. Ant atsuktuvo dalies matyti įspausto užrašo fragmentas – „CHROME-VA“ (1 t., b. l. 70–72).
Iš 2016-07-27 kratos protokolo matyti, kad P. A. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso R. G., buvo atlikta krata. Kratos metu iš V. ir V. B. gyvenamojo namo pagrobtų daiktų nerasta (1 t., b. l. 131–132).
Iš 2016-07-27 kratos protokolo matyti, kad 2016-07-27 atlikta krata P. A. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso E. L.. Kratos metu pagrobtų, V. B. priklausančių daiktų nerasta (1 t., b. l. 137–138).
Iš 2016-07-29 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad savo parodymus P. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas V. ir V. B. namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei langą, per kurį, išėmę lango stiklą, abu su P. A. įsibrovė į namo vidų ir įvykdė vagystę (1 t., b. l. 154–157).
Iš 2016-08-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad savo parodymus P. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas V. ir V. B. namą, esantį (duomenys neskelbtini), namo duris, kurias bandė išlaužti atsuktuvu, bei langą, per kurį, išėmę lango stiklą, abu su P. A. įsibrovė į namo vidų ir įvykdė vagystę (1 t., b. l. 175–180).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei sugretinus juos tarpusavyje matyti, kad kaltinamieji P. A. ir P. A. bendrais veiksmais atsuktuvu sugadinę įėjimo į namą durų spyną bei duris 100 Eur vertės, po to P. A. atsuktuvu sugadinus lango rėmą, atplėšus verandos lango stiklo tvirtinimo medines juosteles ir išėmus stiklą, tyčia sugadino svetimą, nedidelės 120 Eur vertės V. B. turtą ir, tęsdami nusikalstamus veiksmus, per langą abu įsibrovė į patalpą – V. B. gyvenamąjį namą – bei slapta pagrobė svetimą, V. B. priklausantį turtą. Dėl įsibrovimo į gyvenamąjį namą, siekiant ten rasti vertingų daiktų, kuriuos būtų galima parduoti, bei įsibraunant turto, t. y. durų bei lango, sugadinimo kaltinamieji savo kaltę tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino visiškai. Tačiau abu kaltinamieji viso proceso metu nuosekliai tvirtino iš kaltinime nurodytų daiktų pavogę tik dvi garso kolonėles, kurias vėliau pardavė už 10 Eur, ir daugiau jokių nukentėjusiajai priklausančių daiktų neėmę. Kaltinamiesiems P. A. ir P. A. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jie, įsibrovę į patalpą – gyvenamąjį namą – iš ten pagrobė 51 cm įstrižainės televizorių „Samsung“ su nuotolinio valdymo pultu bendros 200 Eur vertės, keturias namų kino garso kolonėles bendros 150 Eur vertės, MP3 ausinuką „Sony“ 40 Eur vertės, interneto modemą „BITĖ Labas“ 60 Eur vertės, televizoriaus pajungimo laidus su kyštukais 25 Eur vertės, ne mažiau kaip 30 mobiliojo ryšio telefonų „Samsung“ baterijų bendros 30 Eur vertės, vyrišką sportinį džemperį „Nike“ 40 Eur vertės ir vyrišką sportinį džemperį „Adidas“ 30 Eur vertės. Kaip minėta, abu kaltinamieji ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme tvirtino paėmę tik dvi garso kolonėles. Tačiau, teismo vertinimu, bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji P. A. ir P. A. pavogė ne tik dvi garso kolonėles, dėl kurių vagystės ginčo byloje nėra, bet ir 51 cm įstrižainės televizorių „Samsung“ su nuotolinio valdymo pultu. Ir nors kaltinamieji nepripažįsta pavogę minėtą televizorių, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma teismui leidžia daryti priešingą išvadą. O būtent, tiek iš nukentėjusiosios V. B., tiek ir iš liudytojų M. B. bei J. J. parodymų matyti, jog visi šie asmenys viso proceso metu nuosekliai tvirtino B. namuose iki vagystės buvus ne vieną, kaip teigė kaltinamieji, o du televizorius, iš kurių vienas buvo mažas, kitas – didelis. Nukentėjusioji V. B. parodė, kad mažesnį televizorių jos sūnui M. B., kai šis gulėjo ligoninėje, padovanojo draugas. M. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad minėtą televizorių jam gulint Panevėžio ligoninėje padovanojo draugas (1 t., b. l. 99). Liudytoja J. J. teisme parodė, kad įvykus vagystei ji iš karto pastebėjo, kad B. namuose trūko kelių (maždaug trijų) garso kolonėlių ir mažesnio televizoriaus. Šį televizorių matė ir po M. B. išvykimo į Airiją. Abu televizoriai stovėjo viename kambaryje – svetainėje. Po M. B. išvykimo į namus niekas nebuvo atėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. taip pat nuo pirmosios apklausos nuosekliai tvirtino, kad B. namuose tikrai buvo du televizoriai, o įvykus vagystei mažesniojo nebeliko. Visų minėtų asmenų parodymai šioje dalyje sutampa ir yra nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo ir remiasi jais kaip tinkamais kaltinamųjų kaltės įrodymais. Tuo tarpu dėl likusių kaltinime išvardytų daiktų vagystės teismui kyla pagrįstų abejonių. Visų pirma pažymėtina tai, kad byloje nėra įrodyta, kiek B. namuose iki vagystės buvo garso kolonėlių ir tai, kad kaltinamieji pavogė daugiau nei dvi garso kolonėles. Nukentėjusioji V. B. teisme parodė, kad neatsimena, ar 2014 metais prieš jai išskrendant į Airiją namuose buvo kolonėlės. Dabar namuose yra dvi kolonėlės, bet jos sulaužytos. Sūnus sako, kad buvo keturios. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu V. B. tvirtino, kad buvo pavogtos penkios garso kolonėlės. Liudytoja J. J. teisme parodė, kad po vagystės pamatė, jog trūksta maždaug trijų, o ne keturių, garso kolonėlių. Ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtino pastebėjusi, jog po vagystės B. namuose neliko vienos garso kolonėlės, o kitas dvi matė besimėtančias M. B. kambaryje. Iš M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis nurodė, jog prieš išvykdamas namuose paliko 6 garso kolonėles, o grįžęs rado tik vieną aplūžusią, kitos 5 buvo dingusios. Taigi iš visų šių asmenų parodymų akivaizdu, kad jie yra prieštaringi ir nesutampa tarpusavyje, o būtent, nesutampa nei iki vagystės buvusių, nei po vagystės likusių jų nurodytas garso kolonėlių skaičius ir ši aplinkybė neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamieji P. A. ir P. A. pavogė ne dvi, o keturias garso kolonėles.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ir tai, kad kaltinamieji P. A. ir P. A. pavogė MP3 ausinuką „Sony“, interneto modemą „BITĖ Labas“, televizoriaus pajungimo laidus su kyštukais, ne mažiau kaip 30 mobiliojo ryšio telefonų „Samsung“ baterijų, vyrišką sportinį džemperį „Nike“ ir vyrišką sportinį džemperį „Adidas“. Teisme apklausta nukentėjusioji V. B. negalėjo paaiškinti, kur prieš vagystę buvo sudėti šie daiktai, teigdama, kad buvo išvykusi į užsienį ir nežino, kur kas buvo padėta, o tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-22 apklausoje tiksliai nurodė daiktų buvimo vietas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad pati į Airiją gyventi ir dirbti išvyko 2014 metais. 2015 metais pas ją atvyko vyras su dukra, o sūnus M. B. liko Lietuvoje. Sūnus ilgą laiką gulėjo ligoninėje. Buvo atvykusi jo aplankyti, pabuvo mėnesį, gyveno savo namuose, bet negali pasakyti, kur buvo padėti kaltinime nurodyti daiktai, nesidomėjo tuo. Sūnus M. B. turėjo labai daug skolų, už tai buvo sumuštas. Vyrui dėl sūnaus skolų irgi buvo grasinta, todėl V. B., grįžęs į Lietuvą atostogų, net negyveno namuose – buvo apsistojęs pas kaimynę, kurios nei adreso, nei pavardės ji (V. B.) nežino. Neatmeta galimybės, kad sūnus M. B. galėjo parduoti daiktus. Liudytoja J. J. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nors ir buvo B. namuose dar iki vagystės, bet ten nematė nei vyriškų džemperių, nei ausinuko, nei interneto modemo, nei telefono baterijų. Kaip matyti iš 2016-07-27 kratos protokolų, atlikus kratas P. A. ir P. A. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose kratų metu iš V. ir V. B. gyvenamojo namo pagrobtų daiktų nerasta (1 t., b. l. 131–132; 137–138). Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad po to, kai J. J. pastebėjo, jog buvo įsibrauta į B. namus ir įvykio vietą apžiūrėjo policijos pareigūnai, iki to laiko, kol išimtas langas buvo užkaltas kartonu, o durys sutvirtintos medvažčiais, vieną naktį viskas buvo atvira ir į namus galėjo patekti bet kokie pašaliniai asmenys. Taigi visos šios aplinkybės neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad visus kaltinime išvardytus daiktus pavogė kaltinamieji P. A. ir P. A.. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, iš kaltinamiesiems P. A. ir P. A. pareikšto kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad jie pavogė svetimą, V. B. priklausantį 575 Eur vertės turtą: keturias namų kino garso kolonėles bendros 150 Eur vertės, MP3 ausinuką „Sony“ 40 Eur vertės, interneto modemą „BITĖ Labas“ 60 Eur vertės, televizoriaus pajungimo laidus su kyštukais 25 Eur vertės, ne mažiau kaip 30 mobiliojo ryšio telefonų „Samsung“ baterijų bendros 30 Eur vertės, vyrišką sportinį džemperį „Nike“ 40 Eur vertės, vyrišką sportinį džemperį „Adidas“ 30 Eur vertės.
Teismo vertinimu, šioje byloje yra įrodyta tai, kad P. A. ir P. A., veikdami tiesiogine tyčia, suvokdami, jog pašaliniai asmenys be savininkų leidimo neturi teisės patekti į gyvenamąjį namą, sugadinę svetimą V. B. priklausantį 120 Eur vertės turtą, pateko į gyvenamąją patalpą – namą, iš kurio pagrobė svetimą turtą – televizorių su nuotolinio valdymo pultu bendros 200 Eur vertės ir dvi garso kolonėles bendros 75 Eur vertės (vienos kolonėlės vertė – 37,50 Eur), šiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarydami materialinės žalos, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamųjų P. A. ir P. A. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, požymius.
Kaltinamojo P. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, taip pat tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.
Kaltinamojo P. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, taip pat tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.
Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 695 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 94) dėl 120 Eur dydžio sugadinto turto ir bendros 575 Eur vertės pavogto turto – keturių namų kino garso kolonėlių bendros 150 Eur vertės, 51 cm įstrižainės televizoriaus „Samsung“ su nuotolinio valdymo pultu bendros 200 Eur vertės, MP3 ausinuko „Sony“ 40 Eur vertės, interneto modemo „BITĖ Labas“ 60 Eur vertės, televizoriaus pajungimo laidų su kyštukais 25 Eur vertės, ne mažiau kaip 30 mobiliojo ryšio telefonų „Samsung“ baterijų bendros 30 Eur vertės, vyriško sportinio džemperio „Nike“ 40 Eur vertės, vyriško sportinio džemperio „Adidas“ 30 Eur vertės. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pareiškė, kad civilinį ieškinį palaiko tik dalyje dėl 120 Eur sugadinto turto ir 40 Eur vertės vyriško sportinio džemperio „Nike“ bei 30 Eur vertės vyriško sportinio džemperio „Adidas“, kadangi kitus pavogtus daiktus pirko ne ji pati , o sūnus M. B. ir jie priklausė sūnui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra įrodyta tik tai, kad kaltinamieji P. A. ir P. A., įsibraudami į gyvenamąjį namą, sugadino langą bei duris bendros 120 Eur vertės ir pavogė dvi garso kolonėles bendros 75 Eur vertės bei 51 cm įstrižainės televizorių „Samsung“ su nuotolinio valdymo pultu bendros 200 Eur vertės, o dėl kitų daiktų vagystės nėra surinkta pakankamai įrodymų ir nukentėjusioji dalies civilinio ieškinio atsisakė, nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies iš kaltinamųjų P. A. ir P. A. solidariai nukentėjusiosios naudai priteisiant 120 Eur už sugadintą langą bei duris. Dalyje dėl dviejų vyriškų džemperių vagystės nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmetamas, o likusioje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas, nes, kaip minėta, nukentėjusioji šios ieškinio dalies atsisakė, o M. B., kuriam nukentėjusiosios teigimu priklausė minėti daiktai, civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nėra pareiškęs.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. A., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnis ir 12 straipsnis). Veikos baigtos, tyčinės. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra net trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, šias nusikalstamas veikas įvykdė būdamas prieš tai teistas (2 t., b. l. 4–14), ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 17–20), tačiau jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 15, 21), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 56). Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirta laisvės apribojimo bausmė įtakos kaltinamojo P. A. elgesiui nepadarė, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, siekiant paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, parenkant bausmės rūšį, teismo vertinimu, kaltinamajam P. A. už apysunkį nusikaltimą tikslinga skirti sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį skiriant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą paskiriant arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus. Paskirtos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos yra padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai bei padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, subendrintinos apėmimo būdu, paskiriant galutinę bausmę. Be to, atsižvelgiant į tai, kad po to, kai kaltinamojo P. A. atžvilgiu 2015-11-24 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas ir kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kaltinamasis P. A. įvykdė naujas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, o 2016-07-07 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaltinamasis pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė, kuri buvo subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-24 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su minėtu 2016-07-07 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. A. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. A., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnis ir 12 straipsnis). Veikos baigtos, tyčinės. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, šias nusikalstamas veikas įvykdė būdamas vieną kartą prieš tai teistas ir tik neseniai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (2 t., b. l. 24–48), jau po nusikalstamų veikų, už kurias teisiamas šiuo nuosprendžiu, įvykdymo ne kartą buvo baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 51–52), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 49–50), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 55). Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. A. atsiprašė nukentėjusiosios, paaiškino, kad norėjo įstatyti naujas duris, bet nukentėjusioji neįsileido jo, taip pat nurodė, kad registruotis darbo biržoje ir įsidarbinti šiuo metu negali, nes yra paimtas jo asmens dokumentas, tačiau atgavęs jį, galėtų įsidarbinti ten pat, kur šiuo metu dirba kaltinamasis P. A.. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamajam P. A. už apysunkį nusikaltimą tikslinga skirti sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį skiriant artimą įstatyme numatytam vidurkiui, o už baudžiamąjį nusižengimą paskiriant arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus. Paskirtos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos yra padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai bei padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, subendrintinos apėmimo būdu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamomis veikomis padaryta žala nebuvo didelė, kad kaltinamasis P. A. teisme atsiprašė nukentėjusiosios, kad nors jis ir charakterizuojamas ne itin teigiamai, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju dar nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog P. A. apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaltinamajam P. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam P. A. paskirta kardomoji priemonė – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 14239516, saugomos baudžiamojoje byloje (1 t. viršelis) – paėmimas – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentas grąžintinas P. A..
Daiktai – biologinis pėdsakas, supakuotas popieriniame voke, saugomas Panevėžio apskrities VKP daiktų saugojimo patalpoje (kvitas Nr. 0000432) (1 t., b. l. 24–25); stiklainis su kvapo pėdsaku, perduotas saugoti į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybą (1 t., b. l. 26); atsuktuvas su nulūžusia strypo dalimi, supakuotas spec. pakete Nr. 156110, saugomas Panevėžio apskrities VKP daiktų saugojimo patalpoje (kvitas Nr. 0000434) (1 t., b. l. 68–69); metalinė atsuktuvo dalis, supakuota spec. pakete Nr. 133289, saugoma Panevėžio apskrities VKP daiktų saugojimo patalpoje (kvitas Nr. 0000433) (1 t., b. l. 73–74), sunaikintini kaip menkaverčiai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamųjų P. A. ir P. A. lygiomis dalimis išieškotinos 5,10 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kiekvieno priteisiant po 2,55 Eur į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir P. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-07 teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris buvo subendrintas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-24 teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi ir P. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 5 punktu, 10 punktu, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir P. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 10 punktu, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant P. A. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 14239516 – paėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir dokumentą grąžinti P. A..
Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš P. A. ir P. A. solidariai nukentėjusiosios V. B. naudai priteisiant 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį dalyje dėl dviejų vyriškų džemperių bendros 70 Eur (septyniasdešimties eurų) vertės atmesti. Likusioje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus – biologinį pėdsaką, supakuotą popieriniame voke, saugomą Panevėžio apskrities VKP daiktų saugojimo patalpoje (kvitas Nr. 0000432); stiklainį su kvapo pėdsaku, perduotą saugoti į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybą; atsuktuvą su nulūžusia strypo dalimi, supakuotą spec. pakete Nr. 156110, saugomą Panevėžio apskrities VKP daiktų saugojimo patalpoje (kvitas Nr. 0000434); metalinę atsuktuvo dalį, supakuotą spec. pakete Nr. 133289, saugomą Panevėžio apskrities VKP daiktų saugojimo patalpoje (kvitas Nr. 0000433), sunaikinti kaip menkaverčius.
Priteisti iš P. A. ir P. A. po 2,55 Eur (du eurus 55 ct) proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.