Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės( pirmininkės ir pranešėjos), Zinos Mickevičiūtės ir Romualdo Januškos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Gjensidige Baltic”, veikiančiai per AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Toldomus” ieškinį atsakovui AB „Gjensidige Baltic”, veikiančiai per AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą, trečiajam asmeniui R. J. IĮ „Argus” saugos tarnybai dėl draudimo išmokos, procesinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2011 m. balandžio 22 d. įvykusios vagystės metu iš UAB „Toldomus" aptvertos teritorijos pavogti įvairūs elektros varikliai ir elektros kabeliai, kurių vertė 68.162,91 Lt. Šios vagystės metu taip pat buvo neatstatomai sugadinta įmonės turto už 565,00 Lt, atstatymo darbai įvertinti 6.750,00 Lt. Taigi iš viso šios vagystės metu Ieškovas patyrė 75.477,91 Lt dydžio turtinę žalą. 2011 m. balandžio 26 d. Ieškovas pareiškimu kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatą, kuriame buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aukščiau minėtų daiktų vagystės.

2012 m. balandžio 19 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus rašte Nr. 89-74-S-2088 nurodyta, kad "Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 74-1- 00177-11 dėl vagystės, kurios metu iš UAB „Toldomus" teritorijos buvo pavogta įvairaus turto, pradėtas ikiteisminis tyrimas vadovaujantis LR BK 178 str. 2 d. <...> Kadangi ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamojoje byloje Nr. 74-1-00177-11 kitų pagrobtų UAB „Toldomus" priklausančių daiktų: 11 elektros variklių, 10 m. elektros kabelio, 39 vnt. pjūklų, nepavyko surasti bei nustatyti įtariamųjų, todėl 2012 m. balandžio 13 d. gautas Molėtų rajono apylinkės prokuratūros nutarimas atskirti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 74-1-00177-11 dalį medžiagos į atskirą tyrimą. Atskirame tyrime, kuriam suteiktas naujas baudžiamosios bylos Nr. 74-1-00103-12, toliau ieškoma likusiųjų UAB „Toldomus" pagrobtų daiktų bei įtariamųjų". Taigi ikiteisminis tyrimas dėl dviejų elektros variklių vagystės yra baigtas, įtarimai pareikšti trims asmenims, tuo tarpu dėl kitų UAB „Toldomus" pavogtų daiktų bylos medžiaga atskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, kol kas nėra nustatyta įtariamųjų ir nėra rasta pavogtų daiktų.

Po 2011 m. balandžio 22 d. įvykusios vagystės Ieškovas, laikydamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.1012 str. numatytos tvarkos, tinkamai pranešė apie draudiminį įvykį Atsakovui, tačiau Atsakovas tik 2012 m. sausio 10 d. sumokėjo Ieškovui dalį draudimo išmokos - 14.447,51 Lt. Likusi draudimo išmokos dalis iki šiol nėra sumokėta.

2012 m. vasario 15 d. rašte Nr. (03-3.4)-10.1-960 atsakovas nurodė, kad: „už elektros variklius DRS200L4/FI (2 vnt.), bei jų montavimo darbus apskaičiuotas 16.137,51 Lt bei 3.310,00 Lt nuostolis atitinkamai. Bendrą nuostolį sudaro 19.447,51 Lt, atėmus 5.000,00 Lt franšizę, Ieškovui apskaičiuota 14.447,51 Lt suma”. 2012 m. vasario 17 d. bankroto administratorius kreipėsi į Atsakovą su prašymu išmokėti likusią draudimo išmokos dalį – 61030,40 Lt, tačiau 2012 m. vasario 22 d. rašte Nr. (03-3.4)-10-l-1112 Atsakovas nurodė, jog: „2011 m. balandžio 22 d. vagystės metu iš UAB „Toldomus" teritorijos pavogti du elektros varikliai DRS200L4/F1. Ar 2011 m. balandžio 22 d. vagystės metu pavogti kiti daiktai, nenustatyta. <...> Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 74-1-00177-11 nėra baigtas. Sprendimas dėl draudimo išmokos už kitus daiktus bus priimtas pasibaigus ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje nr. 74-1-00177-11”.

2011 m. balandžio 22 d. įvykusi vagystė, remiantis Atsakovo įmonių turto draudimo taisyklėmis Nr. 131, yra laikoma draudiminiu įvykiu, kuriam įvykus turi būti išmokama draudimo išmoka. Ieškovui išduotame įmonių turto draudimo liudijime, serija ĮT Nr. 016113, prie draudimo rizikų numatyta, kad draudžiamos šios rizikos: ugnis; gamtinių jėgų poveikis; vandens poveikis; vagystė: turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl trečiųjų asmenų veikos. Taigi remiantis šiomis aplinkybėmis, 2011 m. balandžio 22 d. įvykusi vagystė turi būti laikoma draudiminiu įvykiu.

Be to, ieškovo tvirtinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kuria teismai turi vadovautis draudiminio įvykio - vagystės - atveju, tais atvejais, kai draudimo sutartis nenumato vagystės, kaip draudiminio atsitikimo, individualizuojančių požymių. Kasacinis teismas nurodė, kad draudiminis įvykis, vadinamas vagyste, turi būti aiškinamas tokia prasme, kaip vagystę suvokia paprastas, normalus asmuo; jam nėra svarbus turto netekimo būdas; svarbiausią reikšmę turi faktas, kad savininkas netenka turto, nežino, kur jis yra ir turi pagrindą manyti, kad jį kitas asmuo pasisavino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2003 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Olegas ir sūnūs" prieš UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimą", bylos Nr. 3K-7-175/2003. Teismų praktika 19, p. 88). Be to, nepriklausomai nuo to, draudėjas yra fizinis asmuo ar juridinis asmuo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs: „nors ieškovas yra verslo subjektas, tačiau jis nesiverčia draudimo veikla, draudimo sutartį sudarė standartinėmis sąlygomis, prisijungimo būdu, todėl Taisyklių 2.1.1.9 punkte nesant vagystę, kaip draudiminį atsitikimą, išsamiau individualizuojančių požymių, šalių skirtingai suprantamos sutarties sąlygos aiškintinos draudėjo naudai" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007 UAB „Fortūnos žiedas" vs. UADB „ERGO Lietuva").

. Molėtų rajono apylinkės teismas 2013-01-29 sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė priteisti ieškovui BUAB „Toldomus“ iš atsakovo AB „Gjensidige Baltic”, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą,61030,40 Lt (šešiasdešimt vieną tūkstantį trisdešimt Lt 40 cnt.) draudimo išmokos, 6% metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme - 2012-08-240 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo AB „Gjensidige Baltic”, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą, į valstybės biudžetą teismo turėtas pašto išlaidas- 20,75 Lt (dvidešimt Lt 75 cnt.) ir 1830,91 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt litų 91 cnt.) žyminio mokesčio- viso 1851,66 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną litą 66 cnt.).

Teismas rėmėsi LR CK 6.1012 str. 1 d., kur nurodyta, jog draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Šios normos 2 d. nurodyta, jog jeigu draudėjas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti.

LR CK 6.987 str. numato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Teismas nurodė, kad draudimo sutarties šalys paprastai nesideri dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Atsakovo įmonių turto draudimo taisyklėse Nr. 131, patvirtintose 2010 m. birželio 17 d. protokolu Nr. 8. numatyta, kad draudžiamasis įvykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Šių taisyklių II dalies 2.4.1 punkte kaip draudiminiu įvykiu įvardijama vagystė su įsilaužimu: turto pagrobimas įsilaužus į užrakintą patalpą, saugyklą, talpą, seifą ar saugomą aptvertą teritoriją. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 74-1-00177-11 dėl vagystės vadovaujantis LR BK 178 str. 2 d. Taigi 2011 m. balandžio 22 d. įvykusi vagystė, remiantis atsakovo įmonių turto draudimo taisyklėmis Nr. 131, yra laikoma draudiminiu įvykiu, kuriam įvykus turi būti išmokama draudimo išmoka. Ieškovui išduotame įmonių turto draudimo liudijime, serija ĮT Nr. 016113, prie draudimo rizikų numatyta, kad draudžiamos šios rizikos: ugnis; gamtinių jėgų poveikis; vandens poveikis; vagystė: turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl trečiųjų asmenų veikos. Todėl remiantis šiomis aplinkybėmis, 2011 m. balandžio 22 d. įvykusi vagystė turi būti laikoma draudiminiu įvykiu. Atsakovas neįrodė LR 6.1014 str. nurodytų sąlygų atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo. Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 131 II dalies 10.18. p. nurodyta, jog jeigu nustatytas draudimo išmokos mokėjimo pagrindas ir dydis, draudikas išmoka draudimo išmoką per 30 dienų nuo paskutinio reikšmingo dokumento gavimo dienos (b.l.19).

Taisyklių II dalies 10.19. p. nurodytos aplinkybės, kai draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą. Šis draudimo išmokos išmokėjimo atidėjimas galimas tik tada, kai įvykis yra pripažintas draudiminiu. Draudikas apskritai nei pripažino įvykį draudiminiu, nei atsisakė pripažinti įvykį draudiminiu.

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Gjensidige Baltic”, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą, prašo Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia ta aplinkybe, kad ieškovas nei ieškiniu, nei vėliau nepateikė duomenų apie pavogtą turtą, rėmėsi tik vienašališku pareiškimu, adresuotu Utenos apskrities VPK. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu kėlė turto priklausymo ieškovui fakto klausimą, neaišku, kaip nustatyta draudimo išmoka- ieškovas niekaip neįrodinėjo, kokiu būdu paskaičiavo ir įvertino kiek kainuotų atkurti prarastą turtą.

Teismas priėmė sprendimą remdamasis tikrovės neatitinkančia ir prieštaringa informacija. Baudžiamojoje byloje liudytoju apklaustas UAB „Toldomus“ direktorius pripažino, kad varikliai buvo nenaudojami, nurašyti ir gulėjo ant žemės. Teismas baudžiamojoje byloje surinktų dokumentų neišreikalavo ir jų netyrė. Atsakovas kelia abejones dėl antrosios vagystės 2011-04-22 fakto.

Ieškovas tvirtina, kad vagystės metu patirtą žalą apskaičiavo remdamasis turimais dokumentais, kurių atsakovas neprašė išreikalauti. Nurodo, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo Molėtų rajono apylinkės teismui.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2010-09-09 d. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (toliau Atsakovas) ir UAB „Toldomus“ (toliau Ieškovas) buvo sudaryta įmonių draudimo sutartis Serija ĮT Nr.016113 (b.l.13). Pagal šią sutartį draudėjas-ieškovas apdraudė pas draudiką-atsakovą savo turtą, esantį Toliejų k., Molėtų raj., 8069000 Lt sumai (b.l.13) nauja atkuriamąja verte. Šioje sutartyje galiojimas nustatytas nuo 2010-09-11 iki 2011-09-10 d. 2011-04-22 d. iš UAB „Toldomus“ teritorijos buvo įvykdyta vagystė, kurios metu, kaip nurodo ieškovas, buvo pavogti įvairūs elektros varikliai ir elektros kabeliai bei neatstatomai sugadinta įmonės turto už 75 477,91 Lt. Dėl šios vagystės Utenos AVPK Molėtų raj. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.74-1-00177-11 pagal LR BK 178 str. 2 d. Dėl dalies daiktų- dviejų elektros variklių vagystės kalti asmenys buvo nustatyti ir 2012-10-12 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu N. G., G. V., S. Ž. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti dėl iš UAB „Toldomus“ aptvertos teritorijos įvykdytos elektros variklių 19 526,40 Lt vertės vagystės (b.l.8891). Dėl kitų, kaip ieškovas tvirtina, pagrobtų UAB „Toldomus“ priklausančių daiktų: 11 elektros variklių, 10 m elektros kabelio, 39 vnt. pjūklų, nepavyko surasti bei nustatyti įtariamųjų, todėl 2012-04-13 Molėtų rajono apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas išskirti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr.74-1-00177-11 dalį medžiagos į atskirą tyrimą. Atskirame ikiteisminiame tyrime, kuriam suteiktas baudžiamosios bylos Nr.74-1-00103-12, ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir iki šiol kalti asmenys nenustatyti.

Dėl šių neišaiškintų daiktų praradimo aplinkybių ir kilo byloje ginčas dėl draudiminio įvykio ir pareigos mokėti draudimo išmoką . Teismas vertina tą aplinkybę, kad ieškovo teritorija, kur buvo pavogtas turtas, buvo saugoma, o ieškovas saugos darbuotojams pretenzijų neturi. Molėtų rajono apylinkės teismas šį faktą vertino kritiškai, tačiau be pakankamo faktinio pagrindo.

Ieškovas, tvirtindamas, kad jam padaryta neatlyginta 61 030,40 Lt žala, to patvirtinimui pateikė UAB „Toldomus“ pareiškimą Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK viršininkui. Šiame pareiškime išvardinti pavogti ir dėl vagystės sugadinti daiktai, nurodyta įrenginių atstatymo darbų vertė pavogtų daiktų vertė 68 162,91 Lt.

Tretysis asmuo R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, tvirtina, kad per laikotarpį, kai apsaugos paslaugas ieškovui teikė R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba, jokio įvykio, kurio metu įvykdyta tokio masto vagystė, nebuvo įvykę. Kaip minėta, ieškovas jokių pretenzijų trečiajam asmeniui dėl netinkamai vykdomų paslaugų pagal Fizinės apsaugos sutartį Nr.F-TOB-0098, sudarytą 2010-05-25, nereiškė. Buvo saugoma UAB „Toldomus“ gamybinės bazės teritorija, joje esantys statiniai bei objekte laikomas kilnojamas turtas Toliejų k. Molėtų r.( b.l. 65) Todėl šiomis aplinkybėmis iškyla abejonės dėl vagystės fakto. Tai kad ikiteisminis tyrimas vykdomas negali besąlygiškai reikšti ieškovo nurodomo vagystės fakto.

Bylos nagrinėjimo Molėtų rajono apylinkės teisme metu atsakovas draudimo bendrovė pageidavo, kad būtų išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga, išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-112-99/2012, kad būtų išaiškintos aplinkybės dėl vagystės su įsilaužimu, kaip draudiminio įvykio, fakto. Teismas be pakankamo pagrindo šio reikalavimo netenkino, vengdamas kilusio ginčo nagrinėjimo apsunkinimo ( b.l. 28). Tačiau greitas bylos išnagrinėjimas negali būti pagrindu nesiaiškinti visų ginčui teisingai išspręsti svarbių aplinkybių.

Akivaizdu, kad nagrinėjamojoje byloje priteisiant draudimo išmoką būtina pagrįsti ne tik žalos padarymo faktą, bet ir draudiminio įvykio faktą.

LR CK 6.987 str. numato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Atsakovo įmonių turto draudimo taisyklėse Nr. 131, patvirtintose 2010 m. birželio 17 d. protokolu Nr. 8. numatyta, kad draudžiamasis įvykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus Draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Šių taisyklių II dalies 2.4.1 punkte kaip draudiminiu įvykiu įvardijama vagystė su įsilaužimu: turto pagrobimas įsilaužus į užrakintą patalpą, saugyklą, talpą, seifą ar saugomą aptvertą teritoriją.

Kadangi tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl ieškovo teisės gauti draudimo išmoką, šalys nurodo prieštaringas aplinkybes, todėl yra pagrindas išreikalauti jau išnagrinėtą baudžiamąją bylą ir išskirtą dėl įvykio kitą bylą, kad patikrinti ieškovo ir atsakovo argumentų pagrįstumą ir padaryti teisingas išvadas. Ikiteisminio tyrimo bylose gali būti konkretesnių duomenų apie ieškovo turto praradimo aplinkybes, pavyks išsiaiškinti, ar saugos tarnyba atsiliepimu į ieškinį nurodė teisingas aplinkybes.

Molėtų rajono apylinkės teismas, netenkindamas reikalavimo išreikalauti ikiteisminio tyrimo dokumentus, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ( CPK 176-185 str.) bei priėmė sprendimą, nenustatęs visų nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės( CPK 327 str. 1 d. 2 p.). remiantis tuo, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo Molėtų rajono apylinkės teismui ( CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas

n utaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Molėtų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.