Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmeniui kuriam siūloma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę E. K., jo gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,

nukentėjusiosios K. B. atstovei pagal įstatymą L. J. bei įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Sketeriui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbančiam, nevedusiam, neteistam (teistumas išnykęs),

padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

E. K. buvo prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones jam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą BK 151¹ str. 1 d. dėl to, kad jis laikotarpyje nuo 2017 m. vasario mėn. 1 d. iki 2017 m. birželio mėn. 30 d., sandėlio patalpose, esančiose adresu Mokyklos g. 9A, Obeliuose, Rokiškio r., bei miškelyje, esančiame netoli Obelių geležinkelio bėgių, Rokiškio r., būdamas pilnametis, esant dideliam amžiaus ir fizinės brandos skirtumui tarp jo ir nukentėjusios K. B., su jos sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, ne mažiau keturių kartų lytiškai santykiavo su šešiolikos metų nesulaukusia nepilnamete K. B., gim. (duomenys neskelbtini) už tai kaip atlygį duodamas K. B. cigarečių, taip pažeisdamas nepilnametės K. B. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė, kad E. K. ir K. B. amžiaus, dvasinės bei fizinės brandos skirtumai negali būti pripažinti dideliais, todėl vadovaujantis BK 151¹ str. 5 d., šių asmenų lytiniai santykiai kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nelaikytini baudžiamojo įstatymo uždrausta veika.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Asmuo, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones E. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su K. B. anksčiau bendravo. Pirmą kartą ją sutiko galimai rudenį Obelių vaikų globos namų katilinėje kur pjuvenos, ten pirmą kartą užsiėmė meile. Jam tai buvo pirmas kartas. Tada dar nežinojo kiek jai metų. Jam buvo 22 metai. Iš veido ji jam atrodė, kad pilnametė. Neatrodė labai jauna, o jos pačios neklausė. Pati irgi nesakė kiek jai metų. Vėliau draugai jam pasakė, kad jai buvo 14 metų. Kai miškeliuose susitikinėdavo jau žinojo, kad jai 14 metų. Žino, kad su tokiomis jaunomis mergaitėmis negalima mylėtis, negali atsakyti kodėl taip darė. Kai baigdavo darbus ji jam paskambindavo. Jei jis pasakydavo, kad pinigų ar rūkyti neturi, ji jį „toli, toli“ pasiųsdavo. Ji jo prašydavo cigarečių, jei neturėdavo ji kelias dienas ar savaitę neskambindavo. Duodavo cigarečių, ji jam atsilygindavo meile, lytiniais santykiais. Prievartos ir jėgos nebuvo, viskas vyko su sutikimu. Po daug laiko kai jie nebebendravo ji ir vėl jam paskambino ir siūlė susitikti, klausė gal cigarečių turi, tačiau jis pasakė, kad yra pavargęs ir niekur neis, tada ji jį toli pasiuntė ir po to karto daugiau jos nebesutiko. Iš viso gal keturis kartus buvo susitikę, po pirmo karto, kitus kartus santykiavo miške prie bėgių netoli Šileikių kaimo. Ne vien į cigaretes keisdavo meilę, jis jai ir telefoną seną buvo davęs ir kortelę buvo nupirkęs ir pinigų duodavo. G. A. žino, kad ji už cigaretes santykiavo, nes K. skambindavo iš G. A. telefono, kad jai cigarečių atneštų ir kad „tą“ gautų.

Jis vaistų nevartoja, jam sakė, kad jo lėtas mąstymas, truputį atsilieka smegenys. Pas gydytojus nesilanko. Artimųjų neturi, gauna neįgalumo pašalpą, yra darbingas 35 procentais, gyvena pas šeimininkę, pas ją dirba už maistą ir gyvenamąją vietą.

K. B. atstovė pagal įstatymą atstovė pagal įstatymą L. J. apklausta paaiškino, kad E. ir K. yra vaikų globos namų auklėtiniai. Pati K. B. apie santykius su E. K. jai nieko nesakė. Kadangi ji ją atstovauja, kartu važiavo į apklausas. Ji sudėtinga asmenybė, jos gyvenimas sudėtingas ir ji labai daug sukrėtimų patyrusi. Šiai dienai psichikos ligų nėra nustatyta, bet yra nustatyta aktyvumo, dėmesio sutrikimas, elgesio, emocijų sutrikimai. Vieną dieną būna gera ir paslaugi, o kartais būna, kad ji elgiasi netinkamai pati tai suprasdama ir stengiasi save pateisinti. Linkusi manipuliuoti, kad viskas būtų kaip ji nori. Gali grasinti savižala. Manipuliacijų, grasinimų, kad ji žalosis padaugėjo po šio įvykio. Visko būna, porą kartų per metus skelbiama jos paieška, pasitaiko savižalos atvejų. Tikriausiai dėl jai nustatytų įvairių sutrikimų jai kartais sunku laikytis elgesio normų. Šiaip ji protinga ir mokslai jai gerai sekasi. K. B. mokosi pagal bendrąsias programas, jos intelektas normalus. Sunkiai susiranda pastovių draugų. Savo naudai nevengia meluoti. Kaltina kitus ir stengiasi save pateisinti. Apie šį įvykį ji nekalba, neprisimena, nes praėjo pora metų. Be to jos gyvenimas ir elgesys pakankamai chaotiškas ir per tą laiką jau buvo daug kitų įvykių. Ji žemo ūgio, smulki. Ji tuo metu tikrai neatrodė vyresnė. E. K. irgi gyveno globos namuose. Pas jį ribotas suvokimas, bet kiek žino jis nėra agresyvus, piktybiškas. Jis mandagus, paslaugus ir į globos namus ateina, pasiprašo jei kažko reikia. Jis rašyti ir skaityti nemoka, tai jei reikia jie jam padeda. Amžių K. B. jis galėjo suvokti, bet jo suvokimas kas yra uždrausta gali būti ribotas. Pas K. B. yra noras artumo ir ji nesuvokia, kad toks artumas nėra gerai. Ją ir tėvai ir globėja paliko ir ji ieško artumo. Jie kartu globos namuose negyveno, bet E. K. ateina į globos namus brolių aplankyti.

Teismo psichiatrė ekspertė R. D. paaiškino, kad E. K. intelekto defektas yra gana ryškus, bet iš dalies suprasti informaciją E. K. gali. Jis procese gali dalyvauti ne kaip pilnavertis dalyvis, pasisakymai turėtų būti vertinami kritiškai. Pilna apimtimi kaltinimo esmės ir procesinių teisių negali pilnai suprasti. Rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismo psichiatras ekspertas K. M. paaiškino, kad apibendrinus turimą bylos medžiagą, medicininę dokumentaciją matyti, kad tiriamajam buvo diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimas minimalus, tyrimo metu orientuotas teisingai. Įvertino, kad E. K. yra labai menkas socialinis supratingumas. Veikos supratimas yra formalus, primityvus. Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad jo gebėjimai atitinka žemus intelektinius sugebėjimus. Bendrą intelekto koeficientą įvertino 59 pagal tarptautinę klasifikaciją, tai atitinka labai žemus intelektinius gebėjimus. Pagal protinį atsilikimą, jo dvasinė branda atitiktų 9-12 metų amžių. Jam buvo diagnozuotas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ir gydymo. Jo nuomone E. K. ir K. B. dvasinė raida vertinant ekspertizės aktuose nustatytas aplinkybes yra panaši. Kiek jis matė iš E. K. biografijos, jis buvo tėvų socialiai apleistas, vėlai pakliuvo pas pedagogus, šis menkas socialinis supratingumas ir susidėjo iš šių dviejų dalykų: intelekto defekto ir pedagoginio socialinio apleistumo. Palaiko išvadą, jog jam reikalingas priverstinis gydymas ambulatorinėmis sąlygomis, nes yra psichikos sutrikimas, kuris reikalauja dėmesio ir gydymo. Jo negydant gali būti pavojingas visuomenei. Jam gali būti skiriamas nebūtinai medikamentinis gydymas, gali būti skiriama socialinė reabilitacija, darbo terapija. Tyrimo metu ryškios E. K. agresijos, impulsyvumo nestebėta.

L. S. D. parodė, kad ji pažįsta E. K. ir K. B.. Gyvena Obelių vaikų globos namuose. Apie santykius tarp K. B. ir E. K. žino tik, kiek K. B. jai pasakojo. Ji jai pasakojo, kad ėjo trise prie vaikų globos namų katilinės gerti, visi trys prisigėrė. K. B. sakė, kad E. K. ją parvertė ir išprievartavo, o G. A. važinėjo su dviračiu ir žiūrėjo, kad niekas neateitų. Ji gyrėsi savo draugėm, kad ją išprievartavo. Suprato, kad E. K. su K. B. turėjo lytinių santykių. Pati nieko nematė. K. B. yra jai sakiusi, kad eina su E. K. susitikti dėl cigarečių. Labai jaunai atrodo K. B. smulki, mažutė, liekna. Mano, kad K. B. išvaizda atitinka metus.

Liudytoja J. K. parodė, kad K. B. jai žinoma ji konsultuoja ją kaip psichologė. Jai K. B. pasakė, kad ją išprievartavo 2017 m. rugpjūčio 22 d., jai išeidinėjant iš darbo. Ji ją susistabdė ir džiugiai pasakė, kad nori pasakyti paslaptį. Ji pasakė, kad ją išprievartavo ir dabar turi lytinių santykių, sakė, kad jaučiasi keistai, nes jie jai ir patinka ir nepatinka, nežino kodėl tai daro. Kaip ir nepatinka jai tai, bet kai ten būna jaučia artumą. Ji buvo lyg tai euforijoj, lyg tai pasimetusi, sumišusi. Vėliau pasakojo, kad ją išprievartavo, kad ji nenorėjo, tuo metu buvo daugiau žmonių. Konkrečiai vietos nedetalizavo, nepasakojo jokių aplinkybių, neminėjo kokiomis aplinkybėmis turi lytinių santykių. Pas ją išreikštas artumo poreikis. Tas tikriausiai ją ir traukia, bet ji apskritai kaži ar supranta kas tie lytiniai santykiai, užtai ją tai trikdo. Kad gauna atlygį ji nesakė. Ji atrodė kaip savo amžiaus, jos išvaizda pakankamai atitinka amžių.

Nukentėjusioji K. B., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad gyvena Rokiškio rajone, Stasiūnų kaime. Prieš tai gyveno Obelių vaikų globos namuose. Įvykis buvo toks, kad ją išprievartavo. Rūkė lauke vasario mėnesį su drauge S. D.. Atėjo E. K. su G. A. ir pasiūlė išgerti. S. atsisakė, o ji sutiko. Nuėjo su G. laukti, kol E. atveš iš parduotuvės alaus. Nuėjo į pastatą už lauko tualetų globos namų teritorijoje prie tokių stulpų. Parūkė lauke, o po to užlipo į viršų ir ten gėrė. Gėrė maždaug nuo 8 iki 9 valandos vakaro. Tada nuėjo į kitą vietą, į katilinę, kuri buvo netoli. Ten toks pjuvenų sandėlis. Tada gėrė vėl. E. pasiūlė pasimylėti už cigaretes. Ji pasakė „ne“ ir norėjo išeiti. Tada E. pagriebė jai už rankos ir pargriovė ant pjuvenų. Ji nukrito ant nugaros. G. tylėjo ir nieko nesakė. Buvo išsigandusi tuo metu. G. ją laikė už rankų ir kojų, o E. ją nurengė. Buvo su megztiniu, maike, liemenuku, kelnėm, kelnaitėm, kojinėm ir kroksais. Ją nurenginėjo E. . Nurengė tik apatinę rūbų dalį. Pirmiausia E. pradėjo mauti kelnes kartu su triusikais. G. ją tik laikė ir nieko nekalbėjo. Buvo tamsu ir nematė jų veidų. Iš pradžių sakė „paleiskit mane“ gal du ar tris kartus. Jie niekaip į tai nereagavo. Paskui tik verkė ir nieko nebesakė. Pradėjo verkti, kai jai numovė kelnes. Tada E. nusimovė biški savo kelnes ir įkišo į ją savo lytinį organą. Organo nematė. Tada G. pasitraukė nuo jos ir išėjo važinėtis dviračiu. E. savo lytinį organą įkišo jai į makštį pilnai. E. jai laikė abi rankas. Jai skaudėjo. Apie dvidešimt minučių E. mylėjosi. Ji verkė tyliai ir nežino, ar E. matė, kad ji verkia. Po to E. ištraukė organą ir paleido ją, jie apsirengė. E. spermos nenuleido. Tada jis pakvietė G. ir jai sakė, kad jeigu pasakys kam nors, sudaužys ją, primuš. Ji pažadėjo nieko niekam nesakyti. Grįžusi į globos namus nuėjo į dušą, pamatė, kad kelnaitės kruvinos. Jas išmetė. Po to nuėjo miegoti. Kitą dieną skaudėjo makštį. Jai tai buvo pirmas kartas. Prieš tai neturėjo lytinių santykių. Daugiau kartų su E. lytinių santykių neturėjo. Pasakė apie tai psichologei J. , nes norėjo išsipasakoti. Jai 14 metų (t. 1, b. l. 50-54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1069/2017(05) nurodyta, kad K. B. ginekologinės apžiūros metu nustatyti nešvieži surandėjusiais kraštais mergystės plėvės plyšimai. Jie galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytų pirmųjų lytinių santykių metu, t. y. 2017 metų vasario mėnesį kišant varpą ar panašiai. K. B. apžiūros ir ginekologinės apžiūros metu kūno sužalojimų, kokių nors sužalojimų lyties organų srityje, ir jų aplinkoje (išskyrus senus mergystės plėvės plyšimus), išeinamosios angos srityje ir jos aplinkoje nenustatyta (t. 1, b. l. 105).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 88-TPK-2/2018 išvadoje nurodyta, kad nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu E. K. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu vidutiniu protinu atsilikimu. Jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio, suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Ir šiuo metu E. K. serga vidutiniu protinu atsilikimu. Jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. E. K. dėl savo psichikos būklės negali visiškai suprasti savo veiksmus, kaltinimo ir procesinių veiksmų esmę, aplinkybes, gali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus, bei teisiamajame posėdyje. E. K. yra nustatyti psichikos sutrikimai, kurie yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su jam inkriminuojama nusikalstama veika. Šiuo metu E. K. tokių atminties sutrikimų, kurie atkartojant buvusius įvykius neturi (t. 2, b. l. 52-54).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 88-TPK-13/2019 išvadoje nurodyta, kad E. K. nustatytas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo. E. K. atsilieka nuo jo amžiaus tarpsnio normų. Remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK – 10) atitiktų 9 – 12 metų amžių (t. 2, b. l. 154-156).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-44/2019 išvadoje nurodyta, kad K. B. pažintinė raida atitinka amžių, tuo tarpu jos emocinė ir socialinė raida yra sutrikusi (t. 2, b. l. 161-171).

Teismo išvados

Pagal BK 151¹ str. 1 d. atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. BK 151¹ str. 1 d. objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius sudaro pilnamečio asmens lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu negu 16 metų asmeniu jam sutinkant, t. y. nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik pakaltinamas ir pilnametis, t. y., jau sulaukęs 18 metų amžiaus asmuo. Be to, ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, t. y., pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus. Be to, įstatymų leidėjas BK 151¹ str. 5 d. numatė dar ir papildomas būtinas patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 151¹ str. 1 d. sąlygas. BK 151¹ str. 1 d. nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jei tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. K. padarius BK 151¹ str. 1 d. uždraustą veiką teismas nustatė, kad formaliai, išoriškai E. K. veikimas gali būti laikomas atitinkančiu požymius veikimo numatyto BK 151¹ str. 1 d., nes jis būdamas pilnamečiu santykiavo su šešiolikos metų nesulaukusia nepilnamete K. B.. Ginčo dėl fakto byloje nėra, o ir pats E. K. neneigia aplinkybių, kad jis su K. B. santykiavo 4 kartus duodamas jai kaip atlygį cigarečių, pinigų ir mobiliojo ryšio telefoną. Tačiau šiuo konkrečiu atveju kyla klausimas ar tarp veiksmų dalyvių – E. K. ir K. B. yra didelis amžiaus, fizinės ir dvasinės brandos skirtumas.

Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad nors tarp K. B. ir E. K. buvo nemažas (8 m.) amžiaus skirtumas, tačiau jų dvasinė branda iš esmės buvo panaši, netgi pastebėtina, kad K. B. pagal protinius, pažintinius gebėjimus jau veiksmų atlikimo metu buvo brandesnė nei E. K..

Asmens dvasinę ir socialinę brandą atskleidžia to asmens turimų žinių kiekis, jo požiūris į aplinką ir jį supančius asmenis, gebėjimas vertinti visuomenės keliamus reikalavimus jo amžiaus žmonėms ir žinoti savo vietą jį supančioje aplinkoje, gebėjimas numatyti savo veikos padarinius ir juos planuoti, kritikuoti ir būti savikritiškam, atkaklus užsibrėžtų tikslų siekis, galėjimas kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus kritinėse situacijose bei kt.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 88-TPK-13/2019 ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-44/2019 padarytos išvados atskleidžia, kad E. K. pagal protinį išsivystymą atitinka 9 – 12 m. amžių, o K. B. pažintinė raida atitinka jos amžių tik emocinė ir socialinė raida yra sutrikusi. Apklausto teisiamajame posėdyje teismo psichiatro eksperto K. M. nuomone, kad pagal ekspertizės aktuose išdėstytas aplinkybes E. K. ir K. B. dvasinė branda laikytina panašia. Ekspertas pažymėjo, kad E. K. intelektiniai gebėjimai yra labai žemi, o jo socialinis supratingumas menkas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo gauta ir kitų duomenų, kurie rodo, kad E. K. ir K. B. yra panašūs pagal savo dvasinę, socialinę brandą, nes iš nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. J. paaiškinimų žinoma, kad K. B. yra protinga, mokslai jai sekasi gerai, tačiau ji linkusi manipuliuoti, meluoti yra labai sudėtinga, chaotiška asmenybė. Tuo metu E. K. suvokimas yra ribotas, jis nemoka nei skaityti ir rašyti yra mandagus, paslaugus. Jos nurodomas aplinkybes ir tai, kad santykiavimas vyko K. B. iniciatyva patvirtina ir E. K. paaiškinimai, kuris nurodė, kad susitikimai su K. B. vykdavo jos iniciatyva bei ji su juo santykiaudavo mainais į cigaretes, pinigus, telefoną ir kt. E. K. nurodė, kad jam neturint cigarečių K. B. užpykdavo ant jo ir jį pasiųsdavo, pasak jo, „toli, toli“.

Taipogi konstatuotina, kad E. K. gyvenimiška patirtis yra menka – gyvena pas šeimininkę, dirba už maistą ir suteiktą gyvenamąjį plotą, artimųjų neturi, užaugęs vaikų globos namuose, nemoka nei skaityti nei rašyti, kaip jis nurodė, jam taip pat kaip ir K. B. tai buvo pirmieji lytiniai santykiai, jis kaip matyti iš ekspertizės aktų ir teisiamajame posėdyje išklausytų ekspertų paaiškinimų yra socialiai apleistas, menko socialinio supratingumo, kuris yra sąlygotas protinio atsilikimo ir pedagoginio socialinio apleistumo. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad dvasinė branda tikrai neatitinka jo amžiaus. Įvertinus visas aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad amžiaus skirtumas tarp veiksmų dalyvių 8 metai, tačiau ir šis amžiaus skirtumas vertinant veiksmų dalyvių dvasinės brandos skirtumą negali būti pripažintas dideliu.

Byloje nepavyko nustatyti asmenų fizinės brandos ir jų skirtumų, nes nors įstatymų leidėjas BK 151¹ str. 5 d. reikalauja nustatyti asmenų fizinę brandą ir jos skirtumus, tačiau Lietuvoje nėra žinomas moksliškai patvirtintas metodas fizinei brandai nustatyti (t. 2, b. l. 144, 148).

Teismas pažymi, kad labai panašioje ar net analogiška laikytinoje, kito teismo nagrinėtoje byloje, kai tarp veiksmų dalyvių taip pat buvo 8 m. amžiaus skirtumas, asmuo veiksmų pradžioje taip pat buvo 22, o pabaigoje 23 m. amžiaus bei jam taip pat buvo nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, o nukentėjusioji taip pat buvo 14 m. amžiaus, jai taip pat nebuvo diagnozuojamas protinis atsilikimas, konstatavo, kad šis amžiaus skirtumas, ir jų dvasinės bei fizinės brandos skirtumai negali būti pripažinti dideliais, todėl, vadovaujantis BK 151¹ str. 5 d., šių asmenų lytinių santykių nelaikė nusikaltimu, o baudžiamąją bylą taip pat dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nutraukė nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. M1-85-829/2014). Nutartis yra įsiteisėjusi ir galutinė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime išaiškino bei nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą,

neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama.

Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, teismas daro išvadą, kad E. K. ir K. B. dvasinės brandos skirtumai negali būti pripažinti dideliais, todėl, remiantis BK 151¹ str. 5 d., šių asmenų lytiniai santykiai kaltinime nurodytomis aplinkybėmis negalėti būti laikomi baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. Teismas taipogi pažymi, kad veika dėl kurios E. K. yra prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę yra specifinė ir savaime nepasižymi aiškiu socialiniu pavojingumu bei reikalauja asmens supratimo apie šios veikos draudžiamumą, kurio šiuo atveju E. K. akivaizdžiai stokoja.

Byloje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas advokatas V. Sketeris pareiškė civilinį ieškinį 1500 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti. Kadangi E. K. baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo yra nutrauktina jam nepadarius baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, pateiktas civilinis ieškinys yra paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Nutraukti baudžiamąją bylą, E. K. nepadarius baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos.

K. B. atstovo advokato Vytauto Sketerio pareikštą civilinį ieškinį 1500 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti, palikti nenagrinėtu.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.