Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pučinskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamojo J. T. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, ekspertei V. M., kaltinamajam J. T. nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo J. T., (duomenys neskelbtini), kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėnesio pradžios iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytomis dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mažiausiai tris kartus lytiškai santykiavo su jaunesniu negu šešiolika metų asmeniu – M. G., gimusia (duomenys neskelbtini), nesant išžaginimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Kaltinamasis J. T. bylą nagrinėjant teisme nedalyvavo, nes pagal ekspertų pateiktą išvadą tam kliudo jo ligos pobūdis (b. l. 65-66).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto nuotraukose yra užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš visų gyvenamajame name esančių kambarių, tik vienas yra pritaikytas gyvenimui, buitis skurdi (b. l. 4-6, 7-11).

Nepilnametė M. G., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad su J. T. susipažino internetu. Po to su juo bendravo telefonu, pradėjo susitikinėti. Lytinius santykius su J. T. turėjo 4-5 kartus, visais atvejais lytiškai santykiavo J. T. namuose. Pirmi lytiniai santykiai su J. T. įvyko praėjus maždaug pusmečiui nuo jų draugystės pradžios. Tai galėjo būti po pastarojo gimtadienio – (duomenys neskelbtini). Visi lytiniai aktai buvo atlikti abipusiu sutarimu. Ji žinojo, kad J. T. yra 23 metų amžiaus, o šis žinojo, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų (b. l. 19-20).

Iš M. G. pateiktos charakteristikos matyti, kad mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, yra vidutinių gabumų, bet stengiasi atlikti jai pavestas užduotis, nevengia papildomos veiklos. Dėl silpnos sveikatos dažnai nelanko mokyklos. M. G. yra nuoširdi, paslaugi, tačiau labai uždara, mažai bendraujanti su klasės draugais (b. l. 23).

Iš J. T. pateiktos charakteristikos matyti, kad J. T. gyvena savo tėvui priklausančiame name, buitis skurdi, nuo vaikystės turi neįgalumą, nuolat lankosi pas gydytojus. Už neįgalumą gaunamus pinigus paima tėvas, kuris jam nuperka maisto, drabužių. Pas tėvus į namus nueiti bijo, todėl pritrūkus maisto, jo nuveža brolis. Neturi savo nuomonės, tėvo bijo, neturi draugų, daugiausiai būna vienas, trūksta bendravimo įgūdžių (b. l. 74).

Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad J. T. veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu, jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nurodoma, kad ir dabar J. T. serga psichikos sutrikimu – vidutinius protiniu atsilikimu, jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, su J. T. negali būti atliekami jokie proceso veiksmai. J. T. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – priverstinį gydymą specializuotoje psichiatrijos ligoninėje Rokiškyje bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 65-66).

Iš ekspertės V. M. parodymų matyti, kad ekspertizės išvadą palaiko. Įvertinus visus duomenis nustatyta, kad J. T. visiškai nesupranta nei moralinės, nei etinės, nei jokios kitos nusikaltimo prasmės, nors įvykio aplinkybių neneigia. Jis visai nesigaili. J. T. nuo 2005 m. nustatyta diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas. Anksčiau buvo raidos sutrikimai. 2012 m. jam nustatyta spec. priežiūra. Nustebo, kad mergaitės mama leido dukrai ir J. T. draugauti, kadangi net nepradėjus šnekėti matosi J. T. protinis atsilikimas. Mano, kad tai yra sunkus nusikaltimas ir dėl to prašo skirti priverstiną gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Sunkesnį režimą parinko taip pat atsižvelgdami ir į J. T. šeimą, į jo mamos požiūrį. Su J. T. negali būti atliekami procesiniai veiksmai, nes jis sunkiai skaito, nemoka rašyti, nesuvokia klausimo esmės, neatsako į klausimus. Socialinės brandos J. T. nustatymas įtakos parinktam gydymui neturėtų (b. l. 120-121).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 1 d. atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Objektyviuosius Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 1 d. dispozicijoje aprašytos nusikalstamos veikos požymius sudaro pilnamečio asmens lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu negu 16 metų asmeniu jam sutinkant, t. y. nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik pakaltinamas ir pilnametis, t. y., jau sulaukęs 18 metų amžiaus asmuo. Be to, ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, t. y., pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus. Šiuo atveju byloje nekyla ginčo dėl to, kad būdamas pilnametis J. T. lytiškai santykiavo su nepilnamete M. G., taip pat žinojo, kad lytinių santykių su ja metu pastarajai buvo 14 metų, tačiau Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 5 d. nurodyta dar ir tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.

Fizinė asmens branda, tai gera fizinė ir psichinė sveikata. Asmens dvasinę ir socialinę brandą atskleidžia to asmens turimų žinių kiekis, jo požiūris į aplinką ir jį supančius asmenis, gebėjimas vertinti visuomenės keliamus reikalavimus jo amžiaus žmonėms ir žinoti savo vietą jį supančioje aplinkoje, gebėjimas numatyti savo veikos padarinius ir juos planuoti, kritikuoti ir būti savikritiškam, atkaklus užsibrėžtų tikslų siekis, galėjimas kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus kritinėse situacijose bei kt.

Sprendžiant klausimą dėl J. T. bei M. G. amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo ir dėl to, ar šis skirtumas gali būti pripažintas dideliu, pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. G., lytiškai santykiaudama su J. T. buvo nepilnametė, tai yra sulaukusi 14 metų amžiaus, viso ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog tai darė savo noru, vedina jausmų J. T.. Iš teismui pateikto charakteristikos matyti, kad mergaitė yra uždaresnio būdo, mažai bendraujanti su bendraamžiais, tačiau yra vidutinių gabumų, stengiasi atlikti jai pavestas užduotis, nevengia papildomos veiklos. Nors pažymima, kad M. G. turi sveikatos problemų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šios aplinkybės M. G. fizinė ir dvasinė branda būtų neatitikusi jos amžiaus, kad negalėjo laisvai reikšti sutikimo ar nesutikimo lytiniams santykiams. Vertinant J. T. dvasinę ir fizinę brandą turi būti atsižvelgiama į teismo ekspertizės aktą bei jo išvadą. Jame nurodoma, kad yra sutrikusi J. T. orientacija laike, vietoje, kalba neišvystyta, jis nemoka rašyti, sunkiai skaito, kalba skurdi, nesugeba išsamiai papasakoti, atsakyti į užduodamą klausimą, nurodo, kad patinka žaisti su mašinytėmis, piešti, negali paaiškinti lytinių santykių reikšmės ir vaikų atsiradimo, nesupranta moralinės nusikaltimo prasmės, socialinis supratingumas menkas ir kt. Ekspertai nustatė, kad, atsižvelgiant į protinio išsivystymo lygį (vidutinis protinis atsilikimas) bei turimas žinias, J. T. negalėjo ir negali teisingai suprasti atliktų veiksmų (lytinių santykių) esmės. Tas pats pasakytina ir apie jo gyvenimišką patirtį – gyvena tėvui priklausančiame name, skurdžiai, nuolat lankosi pas psichiatrą, už neįgalumą gaunamus pinigus paima tėvas, kuris jam nuperka maisto, drabužių, pas tėvus į namus nueiti bijo, todėl pritrūkus maisto, jo nuveža brolis, neturi savo nuomonės, tėvo bijo, neturi draugų, daugiausiai būna vienas, trūksta bendravimo įgūdžių. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad J. T. fizinė ir dvasinė branda tikrai neatitinka jo amžiaus – lytinių santykių su M. G. pradžioje 22 metų amžiaus, o pabaigoje – 23 metų amžiaus. Įvertinus visas aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nors nukentėjusiosios M. G. ir kaltinamojo J. T. amžiaus skirtumas yra maždaug 8 metai, tačiau ir šis amžiaus skirtumas, ir jų dvasinės bei fizinės brandos skirtumai negali būti pripažinti dideliais, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 5 d., šių asmenų lytiniai santykiai kaltinime nurodytomis aplinkybėmis negalėtų būti laikomi nusikaltimu, o baudžiamoji byla J. T. atžvilgiu nutrauktina nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo požymių, paskirta kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 1 d. 6 p., teismas

nusprendžia:

baudžiamąją bylą, pradėtą pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 1 d., J. T. atžvilgiu nutraukti nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti J. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą. Nutartį turi teisę apskųsti proceso dalyviai, taip pat J. T. šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.