Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-688-158/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-17
Bylos Nr.
1-688-158/2014
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00087-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Nukentėjusysis
J. G.
Kaltinamasis
S. M.
Advokatai
Jurij Koreckij
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-688-158/2014Proceso Nr.1-31-1-00087-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.; 2.3.6.4.2.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, gynėjui advokatui Jurij Koreckij, nukentėjusiajai J. G., vertėjaujant Ingai Janušauskaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rumunas, Rumunijos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. pagrobė svetimą turtą.

Jis, 2014-01-12 apie 04.00 val., tikslus laikas nenustatytas, bare „Faksas“, Žvejų g. 2, Klaipėdoje, pagrobė J. G. priklausantį 1776 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“.

Šalies argumentai

S. M. visiškai pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau neigė pavogęs telefoną, nurodė jį radęs. Parodė, jog įvykio naktį su draugu apie 4-5 val. atėjo į barą „Faxas“, kur nebuvo daug žmonių, prie baro nusipirko gėrimų ir eidamas atsisėsti prie laisvo staliuko ant grindų pamatė mobilaus ryšio telefoną, kurį pakėlė ir įsidėjo į galinę kelnių kišenę. Telefonas buvo šalia praėjimo ant grindų. Sėdėdamas prie staliuko telefoną išjungė, nežino, kodėl taip pasielgė. Buvo išgėręs, visą naktį gėrė degtinę, todėl nesugalvojo, ką daryti su rastu telefonu. Po maždaug 10 minučių apsaugos darbuotojas priėjęs pasakė, kad baras užsidaro, todėl jie pakilo nuo staliuko ir išėjo į lauką, rūkė. Netrukus apsaugos darbuotojas pakvietė sugrįžti į barą, kalbėjo apie telefoną, apieškojo jį ir rado telefoną, atidavė jį nukentėjusiajai, iškvietė policijos pareigūnus. Nurodė, jog būdamas bare nukentėjusiosios nepastebėjo. Vėliau su ja kalbėjosi, sakė, kad nevogė telefono, o rado. Gailėjosi, jog iš karto negrąžino telefono, atsiprašė nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad įvykio naktį buvo bare „Faxas“, telefonas, kurio vertė apie 1700 Lt, buvo padėtas ant rankinės, nuėjo į tualetą, o grįžusi jo neberado. Gali būti, kad jos sesuo imdama rankinę numetė telefoną ant grindų prie staliuko. Matė, kad prie gretimo staliuko sėdėjo kaltinamasis su draugu, maždaug pusantro metro atstumu nuo jų. Kad telefonas dingo, pastebėjo greitai, ėmė jo visur ieškoti – rankinėje, tualete, pranešė apie tai barmenei ir apsaugos darbuotojui. Sesuo bandė skambinti, bet telefonas buvo išjungtas. Apsaugos darbuotojas įtarė kaltinamąjį, kadangi jie su draugu labai greitai išėjo iš baro, būtent pas jį ir buvo telefonas, pats jį ištraukė ir atidavė, telefonas buvo išjungtas. Nurodė, jog atpažino telefoną iš išorinių bruožų, jis buvo su dėklu, bei vidinių duomenų. Įsitikinusi, jog kaltinamasis tikrai matė, kaip ji ieškojo telefono, kadangi staliukai buvo šalia. Nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, telefonas jai buvo grąžintas, kaltinamasis siūlė tartis, kad nebūtų iškviesta policija.

Iš 2014-01-12 protokolo-pareiškimo matyti, kad J. G. pranešė apie bare „Faxas“ iš jos pavogtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“ (b.l. 1, 2).

Iš PVM sąskaitos-faktūros serija H Nr. 247966 matyti, kad telefono „Samsung Galaxy S4“ vertė 1776,03 Lt (b.l. 7).

Iš 2014-01-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio naktį bare „Faxas“ darytas vaizdo įrašas nėra išsaugotas, tačiau baro direktorius paaiškino peržiūrėjęs vaizdo įrašą, jame aiškiai matėsi, jog vyras paima telefoną nuo grindų ir įsideda į kišenę, tuomet prisėdęs prie staliuko, jį išsitraukia ir išjungia (b.l. 17).

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis S. M. faktines bylos aplinkybes pripažįsta visiškai, t.y., kad pasiėmė bare ant grindų gulėjusi mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, įsidėjo jį į kišenę, vėliau išjungė ir išsinešė iš baro. Tačiau nelaiko savo veiksmų vagyste, mano tiesiog radęs telefoną. Faktinės bylos aplinkybės įrodytos ne tik pačio kaltinamojo prisipažinimu, bet ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, nukentėjusiosios pareiškimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vagystės požymius atitinka tokie atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo, baro ir pan. darbuotojams) saugoti, jį pasisavina (pvz.. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2009, 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-692/2013, 2K-7-119/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. M., būdamas bare „Faxas“, paėmęs ant grindų prie staliuko nukritusį mobilaus ryšio telefoną, jo baro darbuotojams neatidavė, o išjungęs telefoną ir įsidėjęs jį į kišenę, netrukus iš baro pasišalino. Pažymėtina, kad tokiomis aplinkybėmis paimto mobilaus telefono užvaldymas nesuteikia pagrindo išvadai, kad asmuo rado ir pasisavino bešeimininkį ar jam atsitiktinai patekusį svetimą turtą. Atvirkščiai, kiekvienas suaugęs asmuo tokioje situacijoje turėtų suprasti, kad baro patalpose paliktas telefonas nėra bešeimininkis, kad savininkui tiesiog neapdairiai iškrito telefonas ant grindų ir tokiu būdu liko be priežiūros, kad savininkas netrukus gali imti telefono ieškoti ar sugrįžti jo pasiimti. Todėl S. M. paaiškinimas, kad jis nematė nukentėjusiosios prie gretimo staliuko, nematė, jog ji ieško telefono, o telefonas gulėjo šalia praėjimo, nesuteikė jam pagrindo pasisavinti svetimą turtą, o juo labiau neatleidžia jo nuo atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistasis veikė suvokdamas, jog užvaldo svetimą laikinai paliktą turtą, ir kad dėl šių jo veiksmų savininkas šio turto nebeatgaus, o jis jį turės kaip nuosavą, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi tiek nustatyti S. M. veiksmai, tiek jo psichinis santykis su veika, leidžia daryti išvadą, kad jis pagrobė svetimą turtą, t.y. padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

S. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad padarė 1776 Lt turtinę žalą. Ištyrus bylos aplinkybes nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajai padaryta nebuvo, pagrobtasis mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4“ jai grąžintas, kaip pati nurodė, pretenzijų kaltinamajam neturi, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu (pvz.. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-78/2014). Nors S. M. ir nevertino savo veiksmų kaip vagystės, tačiau viso proceso metu prisipažino paėmęs nukentėjusiajai priklausantį mobilų telefoną, kas laikytina faktinių aplinkybių pripažinimu. Be to, kaltinamasis nurodė, jog gailisi, kad iš karto negrąžino telefono, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, kas laikytina nuoširdžiu kaltininko gailėjimusi dėl padaryto nusikaltimo. Įvertinus išdėstytą, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

S. M. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), anksčiau neteistas, duomenų apie padarytus administracinius teisės pažeidimus byloje nėra. Asmuo dirba, gailisi, prisipažino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. bausmę – baudą.

Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - 10 MGL (1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Zita Romanovaitė