Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė tesimo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde (b. l. 1) nurodo, jog 2020 m. vasario 26 d. jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 21R2-30 (AG2-17/17-2020) apskundimo. Jam antrinė teisinė pagalba nesuteikta, Ginčijamame sprendime konstatuota, jog jis nepateikė duomenų apie valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą sumokėjimą. Pareiškėjas mano, kad šiuos duomenis pateikti netikslinga. Vertina, kad Ginčijamu sprendimu pažeista jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Sąjungos teisės aktai garantuoja advokato dalyvavimą procese.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

VGTPT 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-341-4485 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ grindžiamas 2015 m. rugsėjo 22 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, kuriuo patvirtinta pareiškėjo prievolė sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, t. y. minėtu teismo sprendimu iš pareiškėjo priteista 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-119-12 ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-5-13.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).

Vienas iš apribojimų yra nustatytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pažymėjo, jog Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.

Nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo jo skundą nagrinėjant išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, vertintina, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje.

1.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“;

2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“.

Taigi pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, VGTPT atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais VGTPT turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.

2020 m. balandžio 8 d. antstolio Aleksandro Selezniovo rašte Nr. S1e-30276 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 33) pateikta informacija patvirtina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nėra įvykdytas.

Įvertinus tai, jog pareiškėjas iki nurodyto termino pareiškėjas neapmokėjo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatas.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas pasinaudojo teise papildomai kreiptis į VGTPT su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019).

VGTPT 2020 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-T-341-4485 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ priėmimą sąlygojo ir dokumento, patvirtinančio pareiškėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą nepateikimas.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Teisės gauti antrinę teisinę pagalbą suteikimui būtina pateikti visus minėtame straipsnyje nurodytus dokumentus.

Byloje nesant duomenų, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 yra įvykdytas, kad pareiškėjas yra apmokėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nustatytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, darytina prielaida, kad dėl to pareiškėjas negalėjo pateikė dokumento, patvirtinančio antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog VGTPT 2020 m. kovo 4 d. raštą Nr. (8.3) TPS-4271 jis gavo tik 2020 m. balandžio 18 d., nepagrįsta įrodymais.Vertinant tai, jog duomenys, patvirtinantys įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, yra būtini asmens teisės gauti antrinę teisinę pagalbą buvimui nustatyti, todėl pareiškėjo argumentas, kad šių duomenų pateikimas netikslingas laikytinas nepagrįstu.

Konstatavus, jog pareiškėjas VGTPT nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jis yra apmokėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nustatytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, pareiškėjo 2020 m. vasario 26 d. prašymo netenkinimas Įstatymo 11 straipsnio 7 straipsnio 14 punkto pagrindu laikytinas pagrįstu.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisinį reguliavimą, teisminę praktiką, darytina išvada jog VGTPT 2020 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. (8.3)TP-20-T-341-4485 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.